Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-358-493/2010

2010 m. birželio 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam D. V., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-09 nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir nuteistas 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtoji bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2009-11-25 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta bausme, prie griežčiausios – 2009-11-25 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (du) metai ir 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2008-09-12 iki 2009-05-11, nuo 2010-01-03 iki nuosprendžio įsiteisėjimo, taip pat bausmės, atliktos pagal 2009-02-23 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį (45 paros arešto), bei pagal 2008-10-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Nuosprendžiu taip pat nuteistas ir J. V., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V., A.K. (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje su J. V. bei kartu su nesulaukusiu BK 13 str. nustatyto amžiaus asmeniu – Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), J. V. stebint aplinką, D. V. sugadinant vairuotojo durelių bei užvedimo spyneles, sujungiant variklio užvedimo laidus, abiems kaltinamiesiems nustumiant automobilį į saugią vietą, pagrobė 12000 Lt vertės turtą – S. B. priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo D. V. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis D. V. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teismas, skirdamas bausmę D. V. įvertino, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), veikė tiesiogine tyčia, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, nukentėjusiajai padaryta žala neatlyginta, teistas, teistumas neišnykęs, nusikaltimą padarė nepraėjus nei dviem mėnesiams po paskutinio nuosprendžio priėmimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pirmoje instancijoje buvo įvertinta ir Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS pažyma, kurioje nurodoma, kad abu - D. V. ir J. V. gyvena su seserimi M. V., gim. (duomenys neskelbtini), bei mama V. V. Kauno miesto savivaldybei priklausančiame būste, kaltinamųjų tėvystė nenustatyta, V. V. dėl vaikų nepriežiūros nuo 2004 metų įrašyta į VTAS socialinės rizikos šeimų įskaitą, V. V. daugybę kartų bausta administracine tvarka pagal ATPK 181 str. už tėvų valdžios nepanaudojimą auklėjant vaikus, o D. V. žinomas kaip nuolat ir sistemingai darantis nusikaltimus ir teisės pažeidimus.

Teismas D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažino tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad pakartotinai padarė tyčinį nusikaltimą ir pripažino, kad D. V. veiksmuose yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.) bei pagrįstai konstatavo, kad švelnesnės bausmės teigiamos įtakos D. V. elgesiui neturės, todėl pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

Į tai, kad nuteistasis D. V. gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, tai pripažindamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl pakartotinai atsižvelgti į šią apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, šio dydžio laisvės atėmimo bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Įvertinus tai kas išdėstytą, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.