- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- A2-44-420/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-01228-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Pareiškėjas
- A. B.
Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Vladimiras Kurasovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis LR CPK 366 str. 1 d. 5 p., ir 7 p. dėl pakeistos teisės aktų nuostatos, kurios buvo pagrindu teismo sprendimui priimti ir dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su prašymu.
Suinteresuoti asmenys – R. B., Zarasų rajono savivaldybės administracija bei Gražutės regioninio parko direkcija atsiliepimų į prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.
Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius bei taikomos tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais įstatymo numatytais būdais. Proceso atnaujinimo institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant į proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą. Proceso atnaujinimo uždavinys – ne tiesiogiai patikrinti teismo veiksmus, o atsakyti į du klausimus: yra ar ne įstatyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, o jeigu jie yra, tai ar jie turėjo kokią nors įtaką byloje priimtam sprendimui ir pačiam teismo procesui.
Pareiškėjas A. B. prašymą atnaujinti procesą Zarasų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teikia pagal LR CPK 366 str. 1 d. 5 p. ir 7 p., t. y. dėl pakeistos teisės aktų nuostatos, kurios buvo pagrindu teismo sprendimui priimti ir dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 5 p. numatytu pagrindu
Pagal CPK 366 str. 1 d. 5 p. procesas gali būti atnaujinamas, kai panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti. Pareiškėjas nenurodė jokio teisės akto, kuris buvo panaikintas kaip neteisėtas ar nepagrįstas, ir, pareiškėjo nuomone, buvo pagrindu teismo sprendimui priimti. Pažymėtina, kad pasikeitusios įstatymo nuostatos nėra tinkamas pagrindas procesui atnaujinti, nes pagal CPK 366 str. 1 d. 5 p., procesas atnaujinamas, kai yra panaikinamas individualus teisės aktas ar teismo sprendimas, tačiau ne kai yra pakeičiamas norminio pobūdžio teisės aktas. Kadangi pareiškėjas neįvardino jokio konkretaus teisės akto ar teismo sprendimo, kuris buvo panaikintas kaip neteisėtas ar nepagrįstas, ir, jo nuomone, buvo pagrindu teismo sprendimui priimti, pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 5 p., yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu
A. B. prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dalyvaudamas Zarasų rajono apylinkės teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas jo sutuoktinės R. D. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad nagrinėjant šią bylą buvo pažeistos jo teisės, nes civilinė byla buvo išnagrinėta jam nežinant ir nedalyvaujant šios bylos procese. Sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo patenkino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir įpareigojo pareiškėjo sutuoktinę R. D. savo lėšomis per 6 mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nugriauti neteisėtai pastatytus statinius bei sutvarkyti statybvietę. Neteisėtai statyti namas ir ūkio pastatas yra bendroji jungtinė pareiškėjo ir jo sutuoktinės nuosavybė, todėl pareiškėjas turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą.
Civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) procese pareiškėjo sutuoktinė dalyvavo, nurodžiusi savo ikisantuokinę pavardę – R. D.. Šios bylos nagrinėjimo metu ji naudojosi kvalifikuoto teisininko – advokato teisine pagalba (civilinės byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 72). Civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje nėra pateiktas R. D. santuokos liudijimas, bylos nagrinėjimo metu nei ji pati, nei jos atstovas nenurodė, kad R. D. yra sudariusi santuoką. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame vykdyta neteisėta statyba, savininkė yra R. D.. (duomenys neskelbtini) vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjo sutuoktinė nurodė, kad sklypas yra jos asmeninė nuosavybė, namo ir ūkinio pastato statybos darbus organizuoja ji (civilinės byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 114). Be to, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pagal R. D. pareiškimą buvo nustatytas sodybos buvimo vietos juridinę reikšmę turintis faktas, pateikta žemės sklypo, kuriame buvo vykdoma neteisėta statybą, pirkimo – pardavimo sutartis. Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypą, pareiškėja įsigijo asmeninėn nuosavybėn (civilinės byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 110). Šių aplinkybių visuma, rodo, kad teismui objektyviai negalėjo būti ir nebuvo žinoma, kad R. D. yra sudariusi santuoką. Vertinant, ar pareiškėjas turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą, ar jo interesas dalyvauti byloje yra pagrįstas, turi būti atsižvelgta ne tik į proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinį bendrininkavimą (CPK 43 str., 44 str.), bet ir į materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius. Dažniausiai situacija, kai vieną iš šalių sudaro asmenų daugetas, kyla iš santykių, pagrįstų bendrąja nuosavybe ir prievolių nedalomumu bei solidarumu, arba kai ginčas kyla iš dviejų ir daugiau teisinių santykių, kurie tarpusavyje susiję, ir visus ginčijamus klausimus patogiau išspręsti viename procese. Tačiau tai nereiškia, kad šiuo atveju teismui atsiranda pareiga teismo iniciatyva įtraukti į bylą sutuoktinį. Neįtrauktą į bylą asmenį informavus apie prasidėjusį procesą, įstoti į jį ar ne ir kokiomis procesinėmis teisėmis turi spręsti pats asmuo. Ne mažiau svarbu, kad minėti procesiniai veiksmai teismo gali būti atliekami tik su sąlyga, kad teismui žinoma apie vienos iš šalių daugėtą, ir tuo pagrindu turėjusį atsirasti privalomąjį procesinį bendrininkavimą. Jei dalyvaujanti byloje šalis nepraneša teismui apie šios daugetą, dėl tokio šalies neveikimo teismas objektyviai neturi galimybės įvykdyti įstatyme nustatytos pareigos informuoti apie prasidėjusį procesą tiek neįtrauktą į bylos nagrinėjimą asmenį (pareiškėją), tiek ieškovą. Teismas laiko, kad šioje byloje pati R. B. dėl nepagrįsto ir nepateisinamo neveikimo nepranešė bylą nagrinėjančiam teismui, kad ji yra sudariusi santuoką ir kad sutuoktinis A. B. turi dalyvauti bylos nagrinėjime. Esant situacijai, kad suinteresuotas asmuo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą dėl kito sutuoktinio neveikimo, vien ši aplinkybė negali būti pagrindas besąlygiškai pripažinti būtinybę atnaujinti procesą byloje.
Be to, (duomenys neskelbtini) vykusio teismo posėdžio metu R. B. patvirtino, kad jos sutuoktinis buvo atvykęs bent į vieną teismo posėdį, kai buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą. A. B. teisme taip pat patvirtino, kad jis buvo atvykęs į vieną ar du teismo posėdžius, kai buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini).
Šios aplinkybės rodo, kad A. B. žinojo apie civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl turėjo žinoti ir suprasti apie byloje reiškiamus reikalavimus, bei įvertinti, ar byloje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama daugiau nei keturis mėnesius, todėl A. B. turėjo pakankamai laiko suprasti ir apsispręsti dėl įstojimo į bylos procesą.
Be to, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma atnaujinti procesą, R. D. pareikštą ieškinį ir šaukimą į teismo posėdį priėmė pareiškėjos sutuoktinis A. B. (b.l. civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), 75). Ši aplinkybė rodo, kad A. B. turėjo galimybę susipažinti su jo sutuoktinei pareikšto ieškinio reikalavimais.
Taip pat pažymėtina, kad analogiškas pareiškėjo sutuoktinės R. D. (B.) prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu buvo išnagrinėtas Zarasų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje byloje 2013-12-11 priimta nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka, Panevėžio apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paliko galioti Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) priimtą nutartį nurodydamas, kad R. D. (B.) prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas.
Dėl termino prašymui pateikti
CPK 368 str. 1 d. nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nurodyto termino laikymasis yra viena būtinųjų sąlygų procesui atnaujinti. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.) laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.
A. B. ir R. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 5). Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma atnaujinti procesą, ieškinį ir šaukimą į teismo posėdį priėmė pareiškėjas A. B. (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 62, 75), todėl apie šioje byloje reiškiamus reikalavimus jam buvo žinoma ne vėliau kaip 2011-10-12. Nuo šio momento A. B. yra skaičiuojamas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), gautas tik 2013-12-05, todėl A. B. praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pažymėtina, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Teismo vertinimu, pareiškėjas yra praleidęs įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Proceso atnaujinimas pareiškėjo nurodytais pagrindais reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, tačiau toks pakartotinis nagrinėjimas nebūtų suderinamas su CPK ir teismų praktikoje pripažįstama proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais, nes byloje nenustatyta prielaidų pagrįstai abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo užbaigtoje civilinėje byloje teisėtumu.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas, procesą atsisakytina atnaujinti, kadangi nėra proceso atnaujinimo pagrindų.
Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš pareiškėjo valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 27,90 Lt ( CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo A. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.
Priteisti iš A. B. 27,90 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskirtuoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.