Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-03-28 · Administracinė byla Nr. AS-62-228-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-28
Bylos Nr.
AS-62-228-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Antanas Ablingis, Laimutis Alechnavičius, Vaida Urmonaitė
Atsakovas
Neringos savivaldybės tarybos
Pareiškėjas
Klaipėdos apygardos vyriausiojo
Administracinė byla Nr. AS62-228/2008Procesinio sprendimo kategorija 54. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimučio Alechnavičiaus ir Vaidos Urmonaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Neringos savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, skundą atsakovui Neringos savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 53(T1) „Dėl teritorijos Pervalkos g. Nr. 3, 5 Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo projektui“ dalį, kuria patvirtintas detalusis planas sklypui Pervalkos g. Nr. 3, Pervalkos gyvenvietėje, Neringoje. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai, kol bus išnagrinėta administracinė byla, sustabdyti ginčijamo Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 53(T1) dalies, kuria patvirtintas detalusis planas sklypui Pervalkos g. Nr. 3, Pervalkos gyvenvietėje, Neringoje, galiojimą. Savo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo pareiškėjas motyvavo tuo, kad, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais bei Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punktu ir 3 straipsniu, patvirtintas detalusis planas yra pagrindas pradėti jame numatytų statinių statybos procesą – išduoti statinių projektavimo sąlygų sąvadus, statybų leidimus bei parengti statinių projektus. Pradėti statybos darbai apsunkintų žemės sklypų grąžinimą į ankstesnę padėtį. Todėl, pareiškėjo nuomone, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, tuo atveju, jei skundas būtų patenkintas, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 25 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir priėmė pareiškėjo skundą. Teismas taip pat patenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo ir laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdė Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 53(T1) dalies, kuria patvirtintas detalusis planas sklypui Pervalkos g. Nr. 3, Pervalkos gyvenvietėje, Neringoje, galiojimą. Dėl reikalavimo užtikrinimo teismas nutartyje nurodė, kad žemės sklypas, kurio detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino atsakovas, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko gyvenamajai zonai. Patvirtintas detalusis planas yra pagrindas pradėti jame numatytų statinių statybos procesą – išduoti statinių projektavimo sąlygų sąvadus, statybų leidimus bei parengti statinių projektus. Todėl, siekiant užkirsti kelią galimai neteisėtam detaliojo plano sprendinių įgyvendinimui, turi būti taikomas ginčijamo sprendimo dalies, kuria patvirtintas detalusis planas sklypui Pervalkos g. Nr. 3, Pervalkos gyvenvietėje, Neringoje, galiojimo sustabdymas. Nesiėmus šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, ginčijamo sprendimo pagrindu susiklostę teisiniai santykiai būtų kliūtis atkurti iki šio sprendimo priėmimo buvusią teisinę padėtį ir teismo sprendimo įgyvendinimas taptų neįmanomas. Be to, pareiškėjo reikalavimas yra susijęs su minėto akto panaikinimu, todėl jo įvykdymas gali sukelti kitus teisminius procesus bei ginčus.

III.

Atskiruoju skundu atsakovas Neringos savivaldybės taryba prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 25 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ir išspręsti klausimą iš esmės. Atsakovas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-938-3/2006 buvo taikytos analogiškos ieškinio užtikrinimo priemonės. Šios priemonės nėra panaikintos, todėl tokių pat priemonių taikymas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartimi pažeidžia protingumo ir teisingumo principus. Be to, Klaipėdos apygardos administracinis teismas neatsižvelgė į tai, kad skundžiamo detaliojo plano sprendiniai yra įgyvendinti suformuojant žemės sklypus, jų pagrindu susiformavo ir ilgą laiką egzistuoja teisiniai santykiai. Klaipėdos apygardos administracinis teismas taip pat nesiaiškino, ar pareiškėjo nurodomus detaliojo plano sprendinius šiuo metu siekiama įgyvendinti, ir nevertino, ar nesiėmus pareiškėjo nurodomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti dėl darbų, atliktų kitų ginčijamų aktų pagrindu. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (nutartys administracinėse bylose Nr. ASl4-495/07 ir Nr. AS14-718/07).

IV.

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartį nepakeistą. Pareiškėjas nurodo, kad Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą teismas turi aptarti priimdamas sprendimą. Atsakovo nurodyta civilinė byla yra nutraukta Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi. Todėl laikytina, kad laikinosios apsaugos priemonės nebegalioja. Ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismas nutraukdamas bylą neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo, negali būti pagrindas naikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones, nukrypo nuo formuojamos praktikos, nes atsakovo nurodytų administracinių bylų aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Teritorija Pervalkos g. 3, 5, Pervalkoje, Neringoje, yra priskirta valstybės saugomai teritorijai – Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, kuris įrašytas į Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, vykstant statybos darbams itin vertingoje saugomoje teritorijoje, gali būti padaryta žala unikaliam kraštovaizdžiui ir gamtinei aplinkai, o atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas gali būti susijęs su sudėtingais technologiniais procesais ir dideliais materialiniais nuostoliais. Todėl, pareiškėjo nuomone, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008m. vasario 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, gindamas viešąjį interesą, prašo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 53(T1) dalį, kuria patvirtintas žemės sklypo, esančio Pervalkos g. Nr. 3, Pervalkos gyvenvietėje, Neringoje, detalusis planas.

Vadovaujantis LR ABTĮ 92 straipsniu, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai (nagrinėjamu atveju kalbama apie pareiškėjo ginamus viešuosius interesus). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (administracinės bylos Nr. AS11-367/2007, AS15-622/2006, AS16-528/2007, AS8-488/2007 ir kt.). Realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas (pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas), o tuo pačiu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (administracinės bylos Nr. AS5-155/2005, AS5‑230/2005). Todėl tuo atveju, kai bylos medžiaga leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Tokiu atveju taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS6‑496/2006, Nr. AS15‑622/2006).

Iš teismui paduoto skundo matyti, kad pareiškėjas ginčija Neringos savivaldybės tarybos sprendimo dalį tuo pagrindu, kad šia sprendimo dalimi patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys žemės naudojimo pobūdį ir sklype esančio pastato rekonstrukciją, pareiškėjo nuomone, prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams ir pažeidžia Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 ir 11 punktų bei Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punkto nuostatas.

Patvirtinto detaliojo plano pagrindu gali būti išduodami atitinkami leidimai vykdyti konkrečią veiklą tam tikroje teritorijoje ar sklype (pvz., statybos leidimas). Nagrinėjamu atveju, pradėjus įgyvendinti ginčijamo detaliojo plano sprendinius ir šio plano pagrindu išdavus statybos leidimą bei pradėjus skunde paminėto pastato rekonstrukcijos darbus, neišvengiamai būtų pakeistas suplanuotos teritorijos kraštovaizdis ir atsirastų aplinkybių, kurių pašalinimas atkuriant iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusią padėtį būtų sudėtingas (tuo atveju, jei teismas patenkintų pareiškėjo skundą). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių. Be to, žemės sklypas, kurio detalusis planas yra patvirtintas skundžiamu Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, kurios apsauga neabejotinai yra susijusi su viešaisiais interesais. Todėl, atsižvelgiant į šioje byloje pareikšto reikalavimo pobūdį ir jo pagrindą, nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų pažeistas proporcingumo ar proceso šalių interesų pusiausvyros principas.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar pareiškėjo nurodomus detaliojo plano sprendinius šiuo metu siekiama įgyvendinti, ir nevertino, ar nesiėmus pareiškėjo nurodomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti dėl darbų, atliktų kitų ginčijamų aktų pagrindu. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo metu detaliojo plano sprendiniai, su kuriais nesutinka pareiškėjas, yra panaikinti arba jų įgyvendinimas yra sustabdytas. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minėti detaliojo plano sprendiniai jau yra įgyvendinti, ir leidžiančių teigti, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo metu būtų beprasmiškas.

Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-938-3/2006 jau yra pritaikytos analogiškos ieškinio užtikrinimo priemonės. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad civilinėje byloje, kurioje ieškovas Klaipėdos miesto apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašė panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 53(T1) „Dėl teritorijos Pervalkos g. Nr. 3, 5 Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo projektui“, Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovui Neringos savivaldybei išduoti projektavimo sąlygų sąvadus bei statybų leidimus pastatų, esančių Pervalkos g. 3, 5, Pervalkoje, Neringoje, rekonstrukcijai (b. l. 80-83). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, minėta civilinė byla buvo nutraukta Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. vasario 7 d. nutartimi paliko nepakeistą (b. l. 61-63, 65-66).

Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta aukščiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė skundžiamos Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 53(T1) dalies galiojimą kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Neringos savivaldybės tarybos atskirąjį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisLaimutis AlechnavičiusVaida Urmonaitė