Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovui AB TEO LT dėl sutarties pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento, įpareigojimo vykdyti sutartį ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, tokių šiuo atveju nenustatyta.

Ginčas byloje kilo dėl TV teikimo sutarties vertinimo, ar ši sutartis sukūrė kiekvienai iš ginčo šalių teises bei atitinkamai pareigas, ar šių pareigų nevykdymas sąlygojo kitų dviejų anksčiau sudarytų sutarčių pasibaigimą ( nutraukimą ) ir ar pastaroji aplinkybė tapo priežastimi ieškovui patirti nuostolius, ar nuostolius, jei tokių realiai esama, privalo atlyginti atsakovas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktinę aplinkybę, jog šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys iš 2006-11-10 TV teikimo sutarties bei tą pačią dieną šalių pasirašyto paslaugų komplekto užsakymo (b.l. 33-34). Apeliantas savo reikalavimą pripažinti sutartį niekine ir negaliojančią nuo jos pasirašymo dienos (ieškinio dalyką) grindė dviem savarankiškais, tačiau visiškai tarpusavyje nederančiais ir net prieštaraujančiais vienas kitam faktiniais pagrindais – prašė laikyti sutartį ir nesudarytą, ir negaliojančią ( b.l. 96). Negaliojantys sandoriai iš esmės skiriasi nuo nesudarytų sandorių, t.y. tokių, kurie neatsirado dėl to, jog nebuvo būtinų jų atsiradimo sąlygų, kai antai, šalys nesusitaria dėl būtinųjų esminių sandorio sąlygų ( 6.162 str. 2 d.). Pasak apelianto, jis nesusipažino su taisyklėmis, kurios įvardintos kaip sutarties priedas, nežinojęs paslaugų apimties ir rūšies, jų kainos, taigi vien taisyklių prie sutarties nebuvimas neleido pasiekti susitarimo kaip būtino sutarties su atsakovu elemento. Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. Susitarimui pasiekti būtina susitarti dėl sutarties sąlygų ir jas tinkamai įforminti. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kaip tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos ( CK 6.156 str. 4 d. ). Viena tokių išimčių yra viešoji sutartis, kuri yra sudaroma su visais tos pačios kategorijos vartotojais vienodomis sąlygomis ir vienodomis prekių ar paslaugų kainomis, o tai reiškia, kad tokio susitarimo sąlygos yra standartinės, iš anksto parengtos bendram nevienkartiniam naudojimui (CK 6.161 str. 4 d., 6.185 str.). Šiuo konkrečiu atveju kainos ( tarifai ) sutarties sudarymo laikotarpiu buvo patvirtinti atsakovo generalinio direktoriaus 2006-10-23 įsakymu Nr.329 (b.l.104), o 2006-08-09 įsakymu Nr. 229 patvirtinti Daugiakanalės televizijos paslaugų teikimo taisyklės, sutarties bei paslaugų užsakymo formos, taip pat TV paslaugų teikimo sutarties nutraukimo dėl kliento netenkinančios TV paslaugų kokybės tvarka (b.l. 120, 121-124). Taigi sąlygos susitarimui pasiekti visiems atsakovo klientams buvo nustatytos vienodos, o savo sutikimą ar nesutikimą su jomis galima buvo išreikšti vieninteliu būdu – arba pasirašyti sutartį, kuri vertintina kaip viešoji sutartis CK 6.161 str. prasme, arba jos nepasirašyti.

Šalių pasirašytuose dokumentuose (b.l. 33-34), yra aptartas šio jų susitarimo objektas, t.y. atsakovo teikiama paslauga – daugiakanalės televizijos programų retransliavimas plačiajuosčio ryšio tinklais ( sutarties 1 p., užsakymo 3 p.), paslaugos naudojimosi terminas ( užsakymo 3.10 p.), paslaugos teikimo adresas ir perduodama jai teikti būtina įranga ( 3.11 p. ir 3.12 p.), ieškovo įsipareigojimas paslaugas apmokėti laiku, sutartyje bei jos priedu laikomose taisyklėse nustatyta tvarka ( sutarties 1 p. ir 3 p.). Viso to pakanka konstatuoti, jog susitarimas dėl konkrečios paslaugos teikimo buvo pasiektas. Šį savo susitarimą kiekviena iš šalių patvirtino parašais, taip pat ieškovas parašu patvirtino, jog yra susipažinęs su galiojančiais užsakomų paslaugų įkainiais (užsakymo 6 p.), įsipareigojo už užsakytų darbų atlikimą sumokėti pagal pateiktą telekomunikacijų paslaugų sąskaitą iki joje nurodytos datos ( darbų atlikimo aktas, b.l.35 ).

Ar sąlygos prieš pasirašant sutartį buvo ieškovui tinkamai atskleistos, yra vertinamoji aplinkybė, tačiau bet kuriuo atveju ji įtakoja tik sutarties ar atskirų jos sąlygų pripažinimą negaliojančiomis, jei būtų pareikšti tokie reikalavimai, o ne šios sutarties sudarymą ar nesudarymą. Todėl apelianto argumentai, kad tokios sutarties jis nesudarė, jos nepatvirtino, nevykdė ir televizijos paslaugomis nesinaudojo, atmestini. Byloje esantys įrodymai tvirtina priešingai: ieškovas paslaugą užsakė, pasirašė atliktų, vykdant jo užsakymą, darbų aktą ( b.l. 33-35), pripažino ir tai, kad mėgino naudotis šiomis paslaugomis, tačiau jos, ieškovo manymu, nebuvo kokybiškos. Kitai sandorio šaliai nevykdant arba netinkamai vykdant savo sutartinių įsipareigojimų, arba jeigu netenkina paslaugos kokybė, paslaugos gavėjas turi galimybę svarstyti sutarties nutraukimo (atsisakymo nuo sutarties) pagrindo buvimą, o ne ginčyti sudaręs tokią sutartį.

Sudarytoji sutartis ginčijama ir kitu, CK 1.80 str. numatytu teisiniu pagrindu. Pažymėtina, kad pastaroji teisės norma yra blanketinė, t.y. jos vienos savaime nepakanka sandorio negaliojimui konstatuoti, privalu įvardinti ir konkrečią imperatyvią įstatymo normą (nuostatą), kuriai ginčijamas sandoris prieštarauja. Apeliantas kaip faktinį šio reikalavimo pagrindą įvardijo tai, kad ne tik sutartis, bet ir taisyklės turėjo būti abiejų šalių pasirašytos, nors šios net nebuvo jam įteiktos sutarties sudarymo metu. Todėl mano, kad ginčijama sutartis neatitinka formos reikalavimų ( b.l. 11). Nurodytame straipsnyje - CK 1.80 str. yra aptariamas sandorio negaliojimas tik dėl jo turinio, o ne dėl formos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Sandorio negaliojimo dėl formos klausimai sprendžiami kitoje CK normoje, CK 1.93 str. Nors apeliantas šia teisės norma nesivadovavo, vertinant jo apeliacinio skundo pagrįstumą taikytinas įstatymas, atitinkantis reikalavimo pagrindą. Įstatymas įtvirtina, jog sutarties galiojimui pakanka veiksnių šalių susitarimo, o įstatymų nustatytais atvejais ir sutarties formos (CK 6.159 str.). Pati sutartis buvo sudaryta rašytine forma, jokio įstatyminio įsakmaus reikalavimo sudarant viešąją sutartį prisijungimo būdu šalims pasirašyti ir standartines taisykles, ir standartinius įkainius (tarifus), nėra ( CK 1.93 str. 1 d.), pakanka objektyvia forma, pavyzdžiui, parašu sutartyje patvirtinti savo sutikimą su sutarties ir jos priklausinių sąlygomis (CK 6. 719 str.), o tą ieškovas yra padaręs. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą kaip teisiškai nepagrįstą.

Apelianto nuoroda į CK 6.192 str. 4 d., traktuojant taisykles kaip sutarties pakeitimą ar papildymą, neteisinga, šios rūšies paslaugos teikimo taisyklės, kaip minėta, yra tipinės, bendros visiems atsakovo klientams, ir buvo paruoštos bei patvirtintos dar iki sutarties su ieškovu pasirašymo, jos nei papildė, nei pakeitė sutarties, jose nebuvo aptartos sąlygos, kurias šalys būtų pačios suderėjusios bei rašytiniu susitarimu, papildančiu anksčiau sudarytąjį, patvirtinusios. Skundo motyvavimas CK 6.185 str. 2 d. nustatytu standartinių sąlygų neprivalomumu kitai šaliai, jei nesudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti, taip pat šioje situacijoje nėra tinkamas argumentas. Viena vertus, apeliantas neįvardija kurių konkrečiai sutarties sąlygų nenorėtų vykdyti ir jų neginčija, nenurodo kaip šios sąlygos, su kuriomis jis nesutinka, įtakoja pačios sutarties negaliojimą. Antra vertus, atsakovas savo atsikirtimus į skundą grindžia tuo, kad tokios taisyklės buvo įteiktos ieškovui, tame tarpe ir dar kartą išsiųstos šiam pareikalavus. Kolegijos vertinimu, būtent ieškovas šioje situacijoje turėjo įrodyti negavęs taisyklių ( CPK 178 str.), nes ginčijamos sutarties turinys, sąlygos bei formuluotės atitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimus. Apeliantas, ją pasirašydamas, patvirtino supažindinimą bei aiškų sutikimą su suprantamomis standartinėmis tokios sutarties sąlygomis, paslaugų apimtimi bei mokėjimo sąlygomis, jokių prierašų sutartyje ar pastabų apie taisyklių jam nepateikimą neįrašė, juo labiau, kad žinojo, jog tokios taisyklės su sutartimis yra įteikiamos - pats jas pateikė kaip priedą prie ieškinio drauge su kitomis anksčiau su atsakovu sudarytomis sutartimis ( b.l.15-32 ). Be to, detali suteiktų paslaugų ataskaita, jų apmokėjimo dydžiai ir tvarka buvo nurodomi ieškovui siunčiamose sąskaitose apmokėjimui. Taigi, atmestini ir šie skundo motyvai.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes bei teisingai išsprendė šį ieškovo reikalavimą, pagrįstai jo netenkino.

Apelianto skundo argumentai, kad atsakovas neturėjęs teisinio pagrindo nutraukti paslaugų teikimo pagal kitas dvi jo sudarytas sutartys - Telefono ryšio ir Interneto paslaugų, nes už pastarąsias paslaugas yra visiškai atsiskaitęs, ką, jo manymu, patvirtina Vilniaus apygardos 2007-11-06 sprendimas kitoje tarp šių šalių nagrinėtoje civilinėje byloje ( b.l. 153-159), iš to daro išvadą, kad paslaugų teikimas buvo nutrauktas būtent dėl TV teikimo sutarties nevykdymo, taip pat nėra pagrįstas ir neparemtas byloje surinktais įrodymais.

Tiek Telefono ryšio, tiek Interneto paslaugų sutartyse yra numatyta sąlyga, kad atsakovas ( paslaugų tiekėjas ) turi teisę apriboti paslaugų teikimą, jei ieškovas (paslaugų gavėjas) laiku neatsiskaito už paslaugas ( b.l. 18, taisyklių 19.3. p., 19.6. p., 23 p., b.l. 25-27, 8.3. p., 11-13 p.p., 16 p., 16.3. p., 21 p.). Numatyta ir galimybė visiškai nutraukti paslaugų teikimą abonentui, jei šis sutarties pažeidimų nepašalina ( b.l. 18, taisyklių 25 p., b.l. 27, taisyklių 23 p.). Atsakovui 2007-02-21 pritaikius laikiną linijos atjungimą (paslaugų tiekimo apribojimo dinamika išdėstyta atsiliepime bei atsakovo atsakyme į ieškovo skundą, b.l 74,81), ieškovas už visas paslaugas, t.y. iki 2007-01-31 buvo skolingas 487,65 Lt ( b.l. 84), turėjo skolą sumokėti iki 2007-02-28 (b.l. 54). Šį faktą patvirtina ne tik nurodytoji atsakovo pateikta skolos apskaičiavimo lentelė, bet ir paties ieškovo pateikti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, suteiktų paslaugų ataskaitos bei paslaugų apmokėjimo kvitai ( b.l. 51-65). Iš šių dokumentų akivaizdu, kad ieškovas savo pareigos pagal aptariamas dvi sutartis nevykdė penkis mėnesius – nemokėjo už paslaugas nuo 2006-09-25 iki 2007-02-23 (b.l. 64-65), sumokėjo dalį įsiskolinimo - 278,89 Lt tik jau apribojus jam galimybę naudotis telefonu bei internetu. Pastebėtina ir tai, kad skola pradėjo formuotis būtent nuo lapkričio mėnesio, kuomet šalys sudarė ginčijamą TV sutartį, nes iki tol buvo nežymus, vos 5,27 Lt įsiskolinimas ( b.l.60). Tai leidžia daryti išvadą, kad ne atsakovas, o, priešingai, pats ieškovas, galimai dėl jo netenkinančio atsakovo TV teikimo sutarties vykdymo, pradėjo vengti savo prievolių vykdymo ir pagal kitus jų dvišalius susitarimus, savo prievolių vykdymą sustabdė, tuo paveikdamas anksčiau susiklosčiusių su atsakovu santykių turinį. Paties ieškovo veiksmai įtakojo Telefono ryšio ir Interneto paslaugų sutarčių pažeidimus, kuo apeliaciniame skunde kaltinamas atsakovas. Analizuojant skolos bei apmokėjimo dokumentus, matyti, kad iš egzistavusios 487,65 Lt skolos ( b.l. 54) vien tik už interneto bei telefono ryšių paslaugas ieškovas iki 2007-02-28 nebuvo sumokėjęs 285,11 Lt ( su PVM, delspinigiais ir 5,27 Lt skola už ankstesnį laikotarpį), o 2007-02-23 sumokėjo 278,89 Lt (b.l.65). Taigi tik už šias paslaugas, neimant domėn paslaugų pagal ginčijamą TV teikimo sutartį, liko skolingas 6,22 Lt. Vasario mėnesį iki laikino linijos atjungimo taip pat buvo teikiamos telefono ir interneto ryšių paslaugos, o ieškovui pateikta sąskaita ( b.l 51) – sumokėti iki 2007-03-31 likusią ankstesnio laikotarpio 209,90 Lt skolą (su netesybomis) ir už vasarį apskaičiuotus 139,49 Lt už visas suteiktas paslaugas. Už naudojimąsi telefonu šiuo laikotarpiu apskaičiuota 42,79 Lt, už naudojimąsi internetu – 33,05 Lt ( b.l.52), todėl kartu su 18 proc. PVM, 1,14 Lt delspinigiais bei 6,22 Lt likusia skolos dalimi ieškovas už aptariamas paslaugas, apskaičiuotas iki laikino jų teikimo sustabdymo, tebėra skolingas 96,85 Lt. Ankstesniame šalių ginče buvo vertinamas skolos buvimas ar nebuvimas už šias paslaugas tik 2006-11-01- 2007-01-31 laikotarpiu (b.l.153), kartu minėtame sprendime pažymint, jog konkretaus įsiskolinimo fakto klausimas yra sprendžiamas būtent šioje civilinėje byloje ( b.l. 158). Todėl apelianto nuoroda į Vilniaus apygardos 2007-11-06 sprendimą ir juo esą nustatytą prejudicinį faktą, jog ieškovo skolinių įsipareigojimų už telefono bei interneto ryšių paslaugas nėra, negali būti pripažinta tinkama. Priešingai, byloje esantys įrodymai leidžia spręsti apie tokios skolos buvimą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo teisinį pagrindą taikyti sutartimis bei standartinėmis taisyklėmis numatytas sankcijas, laikinai atjungiant liniją. Be to, šias sutartis, kaip teigiama, 2007-06-13 ir visiškai nutraukė ( b.l. 74, 81), kas sąlygoja tai, jog sutartiniai santykiai pagal šias sutartis tarp šalių yra pasibaigę. Ieškovas nutraukimo pagrindų ir tvarkos nustatyta tvarka – pareiškiant ieškinį – neginčija. Todėl jo reikalavimo kaip tik įmanoma greičiau pradėti vykdyti sutartis bei atnaujinti paslaugas pagal jas pirmosios instancijos teismas netenkino pagrįstai.

Aptarti motyvai leidžia daryti išvadą, kad Interneto paslaugų bei Telefono ryšio sutartys buvo nutrauktos dėl kitų priežasčių, nei nurodo apeliantas ( skola pagal TV teikimo sutartį). Nenuginčijus nutraukimo pagrįstumo, jau pats savaime šis faktas negali įtakoti ir ieškovo santykių su trečiaisiais asmenimis pasibaigimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iš to kilusių pasekmių ieškovui, dėl atsakovo veiksmų bei ieškovo nuostolių atsiradimo nėra priežastinio ryšio, atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės (CK 6.246 str.-6.248 str.). Tačiau apeliaciniu skundu ginčijama ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria reikalavimas priteisti nuostolius iš atsakovo buvo nepatenkintas, taigi teisėjų kolegija pasisako ir dėl šių apelianto argumentų.

Pagal Interneto paslaugų bei Telefono ryšio sutarčių bei tipinių taisyklių nuostatas (b.l.15-18, 19-29) nei paslaugų tiekėjas, nei jų gavėjas ( abonentas) nėra įpareigoti atlyginti netiesioginis nuostolius kitai sutarties šaliai, tame tarpe ir už nesudarytus ar neįvykdytus sandorius su trečiosiomis šalimis, trečiųjų šalių paskirtas baudas ir pan.( Fiksuoto telefono ryšio taisyklių 37 p., Interneto prieigos paslaugų teikimo taisyklių 36 p.). Buvus šalių kitokiam susitarimui ieškovas neįrodė ( CPK 178 str.). Kita vertus, be atsakovo sutikimo ieškovas net negalėjęs perleisti teisės naudotis šiomis paslaugomis ir/ar su ja susijusia atsakovo įranga tretiesiems asmenims (Fiksuoto telefono ryšio taisyklių 9.2 p. ir 44 p., Interneto prieigos paslaugų teikimo taisyklių 7.2 p. ir 50 p.).

Be to, pagal 2006-03-10 nuomos sutartį ( b.l. 38-41), kurią ieškovas, pažymėtina, sudarė su savo sūnaus vadovaujama bendrove „Prentas“, būtent nuomotojas prisiėmė pareigą užtikrinti nuolatinį telefono ryšio bei interneto funkcionavimą ( sutarties 5.1.4. p.), taigi visiškai prisiėmė ir tokio įsipareigojimo realaus įvykdymo riziką. Pats ieškovas, sudarydamas sutartį, sutiko ir su neadekvačiomis baudinėmis sankcijomis bet kokio nuomos sutarties sąlygos pažeidimo atveju - baudos dydis už kiekvieno sutarties punkto pažeidimą lygus vieno mėnesio nuomos mokesčio sumai, kuri apima ir mokesčius už teikiamus resursus, paslaugas, eksploatacines ir papildomas išlaidas. Tai vėlgi negali įtakoti kitų asmenų, tiesiogiai nesusijusių su šios sutarties vykdymu, teisių ar pareigų kompensuoti nuomotojui tokius praradimus, kaip negautas metinis nuomos mokestis.

Esant tokios nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo teismo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas ( CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.