Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimui priimti suinteresuotiems asmenims - VĮ Turto fondas, J. G., V. G. ,S. G., A. G. ir M. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motina M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Jo sesuo N. G. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. po palikėjos mirties. Motinos palikimo N. G. nepriėmė, palikuonių neturėjo. Brolis A. G. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. anksčiau nei motina M. G..

Motyvuojamoji dalis

LR CK 5.12 straipsnis numato, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. A. G. turėjo du vaikus: A. G. ir M. G., kuriuos įtraukęs suinteresuotais asmenimis byloje.

Jų tėvai santuokos metu buvo įsigiję sodybą (duomenys neskelbtini), kur iki tėvo mirties gyveno kartu, o tėvui mirus, sodyboje toliau gyveno M. G. ir jo- pareiškėjo V. G. šeima. Iki mirties M. G. jam padovanojo sodyboje esančius statinius, dalį kito jai priklausiusio turto. Tačiau liko nepadovanotas ir iki šiol jai nuosavybės teise priklauso kitas nekilnojamasis turtas-namų valdos ir žemės ūkio paskirties žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Be nekilnojamojo turto liko motinos asmeniniai daiktai, namų apyvokos reikmenys, įrankiai ir kiti daiktai.

Mirus M. G. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipęs, tačiau priėmęs jos palikimą vienu iš palikimo priėmimo būdų - faktiniu valdymu. Po motinos mirties jis ne tik rūpinęsis jos likusiu nekilnojamuoju turtu, bet ir paėmęs jos daiktus – žemės ūkio padargus, įrankius, pinigines santaupas. Motiną jie, jos vaikai, palaidoję ir prižiūri tėvų kapą.

Po palikėjos M. G. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių laikotarpį (CK 5.50 str.) priėmęs motinos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jos turtą. Motinai priklausančiais žemės sklypais, jos asmeniniais daiktais naudojasi ir juos valdantis kaip savo.

LR CK 5.51 str.1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Motina sodybą jam padovanojo iki savo mirties. Sodyboje gyvenantis jis su šeima. Padovanojus sodybą naudojasi ten esančiais motinos daiktais, o po jos mirties visi sodyboje buvę motinos daiktai perėjo jam, t.y. juos jis paveldėjęs, pradėdamas faktiškai valdyti ir prižiūrėti. Motiną iki mirties jis ir jo šeima prižiūrėję, rūpinosi ja. Dėl motinai priklausiusio turto valdymo tvarkos iki šiol niekas neprieštaravo. Kiek jam žinoma, niekas iš giminaičių dėl to neprieštaraus ir ateityje.

Iš nurodyto matyti, kad po palikėjos M. G. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių ( CK 5.50 str.) terminą, palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, priėmęs jis, kadangi iš karto po motinos mirties ir iki šiol rūpinosi motinos nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, mokantis su jo išlaikymu susijusius mokesčius, naudojasi likusiais motinos daiktais, sodyboje buvusiu inventoriumi, valdo jos pinigines lėšas.

Aprašyti aktyvūs jo veiksmai patvirtina, kad priėmęs M. G. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Iš notarų biuro pateiktos pažymos matyti, kad po M. G. mirties turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Kadangi yra praleistas terminas palikimui priimti kreipiantis į notarų biurą tiesiogiai, privalu šį juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti teismo keliu. Šį faktą reikia nustatyti paveldėjimo tikslu,siekiant įgyvendinti jo teises į palikėjos M. G. palikimą.

Suinteresuotas asmuo - V. G. pateiktu atsiliepimu neprieštaravo pareiškėjo pareiškimui, prašė bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo- VĮ Turto bankas savo atsiliepimu prieštaravimų pareiškimui nepareiškė ir prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys - J. G., S. G., A. G. ir M. G. savo atsiliepimų nepateikė bei prieštaravimų pareiškimui nepareiškė.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po motinos M. G. mirties priėmė jos palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo motina M. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimu patvirtinama, kad pareiškėjo tėvai buvo –P. G. ir M. G..

2005-11-28 Pažymėjimais apie nekilnojamojo turto ir daiktinių teisių apie jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre patvirtinama, kad M. G. vardu yra registruota nuosavybės teisės į 0,21 ha namų valdos žemės sklypą ir 0,78 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).

2019-05-20 Varėnos raj.savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos pažyma patvirtinama, kad M. G. nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėjas V. G. po motinos M. G. mirties jai priklausiusį turtą iš karto pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu. Pareiškėjas yra mirusios jo motinos M. G. likusio turto įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Jis kaip palikėjos įpėdinis pagal įstatymą, pradėjo M. G. turtą valdyti faktiškai iškart po jos mirties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjos M. G. mirties, pareiškėjas perėmė valdyti visus jai priklausiusius asmeninius daiktus ir likusį kitą nekilnojamąjį turtą. Jis ir toliau rūpinosi žemės sklypais, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo turtą atlikdama visus ūkio darbus motinai priklausančiuose žemės sklypuose.

CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjos pareiškime išdėstytų paaiškinimų, yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėja, priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po M. G. mirties jos likusį palikimą priėmė jos sūnus V. G..

Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra ir prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjui, o juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. G. a.k(duomenys neskelbtini) po motinos M. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.