Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl 2019 m. spalio 19 d. padarytos veikos

Dėl 2019 m. spalio 20 d. padarytos veikos

Dėl 2019 m. lapkričio 29 d. padarytos veikos

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1079/2019 (06) patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 3 d. apžiūros metu A. J. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, dešinio žasto srityje, šie sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 156).

Dėl 2019 m. gruodžio 26 d. padarytos veikos

Policijos registruojamų įvykių registro išrašas patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 26 d. 18.53 val. A. J. paskambino į Bendrosios pagalbos centrą ir pranešė, kad neblaivus sugyventinis ją muša, todėl ji pabėgo ir laukia laiptinėje (3 t., b. l. 40–43, 44).

Tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. J. patvirtino tas pačias aplinkybes, kurias nurodė pareiškime policijai. Papildomai paaiškino, kad S. M. paskirta kardomoji priemonė gyventi skyrium nuo jos, bet jis neturi kur eiti, todėl nakvoja pas ją, o ji jo bijo, todėl neliepia išeiti. Civilinio ieškinio byloje ji neketina reikšti, tik pageidauja, kad S. M. išsikeltų iš jos kambario ir paliktų ją ramybėje (3 t., b. l. 48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1143/2019 (06) patvirtina, kad A. J. 2019 m. gruodžio 27 d. nustatyti sužalojimai – kraujosruva odoje ir poodyje kairės plaštakos V piršto srityje, šis sužalojimas padarytas veikiant kairę plaštaką kietu buku žalojančiu daiktu, jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimo padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (3 t., b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. J. akistatoje su kaltinamuoju S. M. patvirtino savo parodymus, kad 2019 m. gruodžio 26 d. įvykusio konflikto metu S. M., suėmęs jai už rankos, pargriovė ant grindų ir du kartus spyrė į galvą, o kaltinamasis, prieš tai per apklausą aiškinęs, kad jokio smurto nenaudojo, pripažino, kad pargriovė A. J., bet neigė, kad ją spardė (4 t., b. l. 129 – 132).

Dėl 2019 m. gruodžio 30 d. padarytos veikos

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019 m. gruodžio 30 d. 22.27 val. policijoje priimtas A. J. pareiškimas dėl to, kad tą pačią dieną apie 20.45 val. namuose (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui su sugyventiniu S. M., kai šis be leidimo norėjo paimti buto raktus, S. M. smurtavo prieš A. J. – užsuko jai dešinę ranką, dėl ko ji pajautė fizinį skaumą, todėl prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (3 t., b. l. 60).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta gyvenamoji patalpa (kambarys) adresu (duomenys neskelbtini), konflikto pėdsakų nerasta matyti. Aplinka tvarkinga. (3 t., b. l. 71 – 77).

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio A. B. tarnybiniame pranešime fiksuota, kad 2019 m. gruodžio 30 d. apie 20.41 val. gavo pranešimą, kad sugyventinis moteriai (pranešėjai) sužalojo (išsuko) rankas ir užrakino patalpoje. Nuvykus nurodytu adresu, bute buvo girdėti pranešėjos A. J. pagalbos šauksmas, aimanavimas, moteris skundėsi rankos skausmu. Buto durys buvo užrakintos, raktų moteris neturėjo, prašė laužti duris. Panaudojus laužtuvą, buvo atidarytos durys. Bute buvo rasta pranešėja, ji buvo apsiverkusi ir neblaivi. Ją apžiūrėjo atvykę GMP darbuotojai ir pasiūlė vykti į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių. Prieš tai A. J. patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ ARKB-0237, patikros Nr. 1174435, 21.15 val. jai nustatytas 1,87 prom. girtumas. Smurtautojas buvo pasišalinęs (3 t., b. l. 78).

Tarnybiniame pranešime dėl telefoninio pranešimo nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 30 d. 21.28 val. Alytaus apskrities VPK gautas VšĮ Alytaus raj. savivaldybės GMP mediko telefoninis pranešimas apie tai, kad į Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių pristatė A. J., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad konflikto metu ją sužalojo sugyventinis. A. J. nustatyti dešinės rankos riešo ir plaštakos sumušimai; tą pačią dieną 22.32 val. gautas Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus telefoninis pranešimas, kad A. J. nustatyti dešinės rankos plaštakos ir riešo sumušimai, suteikus pagalbą moteris išleista į namus (3 t., b. l. 79).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 247/2020 (06) patvirtina, kad A. J. nustatyti sužalojimai – dešinio riešo ir plaštakos sumušimas, dešinio riešo raiščių patempimas, kurie galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (3 t., b. l. 113).

Dėl 2020 m. sausio 24 d. padarytos veikos

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad 2020 m. sausio 31 d. apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų, pėdsakų nerasta (3 t., b. l. 126 – 131, 132).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 130/2020 (06) patvirtina, kad 2020 m. sausio 31 d. atliktos apžiūros metu A. J. buvo nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, dešinės akies apatiniame voke, smakre, krūtinėje, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, kairėje šlaunyje, dešinio žasto srityje, kairio žasto srityje, kairio skruosto srityje, šie sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trylikos trauminių poveikių pasekoje, tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti trumpame laiko tarpe vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (3 t., b. l. 155).

Dėl nedidelės vertės svetimo turto vagystės

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019 m. lapkričio 28 d. D. B. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK dėl dviračio vagystės. Pareiškime ir apklausos metu D. B. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 28 d. apie 17.42 val. jis pastebėjo, kad dingo jo dviratis „GIANT“, kurį jis buvo palikęs prirakintą dviem spynelėm prie savo namo Žiburio g. 20 esančios krepšinio aikštelės tvoros stulpo. Dviračio vertė 200 Eur (1 t., b. l. 1–3).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta šalia daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esanti krepšinio aikštelė, kuri aptverta metaline tvora. Tvoros šiaurės rytinėje pusėje prie metalinio stulpelio rasta metalinė grandinė, jos ilgis 1,65 m, abu jos galai siekia žemę, prie vieno iš jų yra prirakinta metalinė spynelė, o kitame grandinės gale esanti metalinė kilpa yra perkirpta. Nuo šios grandinės į pietryčių pusę 4 metrų atstumu ant žemės rasta kita metalinė grandinė, kurios ilgis yra 1 m, jos gale yra metalinė spynelė, o kita grandinės dalis yra pažeista, galimai nukirpta (1 t., b. l. 18 – 24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. B. parodė, kad 2019 m. lapkričio 28 d. 17.42 val. jis grįžo namo ir pastebėjo, kad nebėra jo dviračio „GIANT“, kurį jis buvo palikęs prirakintą dviem spynelėm prie namo (duomenys neskelbtini), esančios krepšinio aikštelės tvoros stulpelio. Abi spynelės buvo nukirptos. Dviratis prirakintas stovėjo ten jau kurį laiką. Paskutinį kartą jis matė savo dviratį 2019 m. lapkričio 27 d. apie 16 val. Dėl dviračio vagystės jam padaryta 200 Eur turtinė žala, kuri neatlyginta (1 t., b. l. 30 – 31).

Nukentėjusysis D. B. pateikė interneto portale „Skelbiu“ patalpintus skelbimus, iš kurių matyti, kad plentinio dviračio „Giant“ kaina svyruoja nuo 230 Eur iki 1 250 Eur (1 t., b. l. 33 –35).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. J. parodė, kad kaltinamasis S. M., kuris buvo jos sugyventinis, nedirbo, gyveno iš socialinių pašalpų. Neretai naktimis jis kažkur išeidavo. Yra jai prasitaręs, kad vaikščiodamas po miestą, jis pagrobdavo, kaip pats sakė, ne vietoje paliktus daiktus. Yra jai sakęs, kad naktį pagrobė dviratį, kurį rado prirakintą prie krepšinio aikštelės tvoros šalia namo (duomenys neskelbtini), tada jis sakė replėmis nukirpęs lyną, kuriuo dviratis buvo prirakintas prie tvoros. Dar minėjo, kad pagrobtą dviratį pardavė savo buvusiems bendradarbiams, su kuriais anksčiau dirbo statomame objekte (duomenys neskelbtini). Kaip jis sakė, dviratis išvažiavo į Jonavą (1 t., b. l. 47 – 50).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad S. M. parodė vietą prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kur jis rado pilkos spalvos sportinį dviratį, prirakintą prie krepšinio aikštelės tvoros segmento. Dviratis buvo prirakintas prie tvoros segmento priešais (duomenys neskelbtini)daugiabutį. Jis su metalui skirtomis replėmis nukirpo metalinį užraktą bei paėmęs dviratį nuėjo pro (duomenys neskelbtini) namą link miesto, kartu nusivarydamas dviratį (1 t., b. l. 152 – 158).

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvokos „šeimos nariai“ išaiškinimą nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, yra jo šeimos narys. Tas, kas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui padaro nesunkų sveikatos sutrikdymą, atsako pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. M., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konfliktuodamas su sugyventine A. J. dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų, tyčia prieš ją smurtavo. Kaltinamojo smurtiniai veiksmai pasireiškė smūgių kumščiais ir kojomis bei mediniu pagaliu sudavimu į galvą ir kitas kūno vietas, tampymu už plaukų, stumdymu, rankos užsukimu, dėl ko atsirado padariniai – 2019 m. spalio 19 d. nukentėjusiąjai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o kitais penkiais atvejais buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis neneigė, kad tarp jo ir sugyventinės įvyko konfliktai dėl jų asmeninių santykių ir jis, būdamas neblaivus, nesuvaldė savo emocijų (pykčio, keršto), todėl ir panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Kaltinamojo paaiškinimus patvirtina nuoseklūs ir vienodi nukentėjusiosios A. J. parodymai apie patirtą smurtą, jie atitinka nukentėjusiosios pareiškimuose apie padarytas nusikalstamas veikas ir jos pranešimuose, kurie užfiksuoti policijos registruojamų įvykių registre, nurodytas aplinkybes. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad jai buvo padaryti sužalojimai, sukeltas fizinis skausmas, patvirtina specialisto išvados. Byloje surinktų duomenų visuma sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo S. M. tyčiniai smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu yra įrodyti, tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių – nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų, fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji buvo kaltinamojo sugyventinė, taigi, jo šeimos narys, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmai penkiuose kaltinimo epizoduose atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, o jo veiksmai, kuriais nukentėjusiajai dėl nosies kaulų lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo požymius.

Byloje įrodyta ir tai, kad kaltinamasis neteisėtai užvaldė svetimą, D. B. priklausantį dviratį 200 Eur vertės, tokie kaltinamojo veiksmai, įvertinus pagrobto turto vertę (viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos) atitinka BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius.

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Kaltinamasis S. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir šešis tyčinius nusikaltimus, iš kurių penki pagal pavojingumą priskiriami prie nesunkių nusikaltimų, o vienas yra apysunkis (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Kaltinamasis beveik visus nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nes ir pats kaltinamasis pripažino suvokiantis, kad alkoholio vartojimas yra jo problema, ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Anksčiau S. M. buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis). Nežiūrint į tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė, atidėti jos vykdymą pagrindo nėra. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į padarytų nusikaltimų pobūdį, aplinkybes, padarinius. S. M. sistemingai smurtavo artimoje aplinkoje, jo smurtiniai veiksmai buvo brutalūs, intensyvūs, smūgius kaltinamasis suduodavo į žmogui gyvybiškai pavojingas vietas (galvą, krūtinę). Kaltinamasis sąmoningai ignoravo jam nustatytus draudimus artintis prie nukentėjusiosios, kas rodo, jog jis negerbia įstatymų, turi susiformavusį polinkį jų nesilaikyti. Apie antivisuomenines kaltinamojo nuostatas galima spręsti ir pagal tai, kad S. M. nuo 2019 m. spalio mėn. yra net 14 kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka, už svetimo turto tyčinį sugadinimą, smulkią vagystę, visos nuobaudos galiojančios (5 t., b. l. 13 – 29, 30). Iki suėmimo kaltinamasis epizodiškai dirbo, darbdavio charakterizuojamas patenkinamai (5 t., b. l. 39). Apibendrinant išdėstytą, teismas sprendžia, kad už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kaltinamasis baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, o už likusias nusikalstamas veikas jam skirtinas areštas. Spręsdamas dėl bausmės dydžio, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią atsakomybę, taip pat į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, tai pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas įvertina ir nukentėjusiosios poziciją dėl bausmės. Skirtinos bausmės, mažesnės už sankcijoje numatytų bausmių vidurkius. Paskirtos bausmės subendrintinos pagal BK 63 straipsnyje nustatytas bausmių skyrimo taisykles. Byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 239,89 Eur žalos atlyginimo ryšium su nukentėjusiajai A. J. suteiktomis gydymo paslaugomis (3 t., b. l. 159–160, 170–171). Kaltinamasis S. M. ieškinį pripažino.

Ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji A. J. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė sveikatos sužalojimus, todėl buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų kaina yra 239,89 Eur (3 t., b. l. 173). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo žalą atlyginti. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į padariusį žalą asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos (Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Išdėstytų teisės aktų kontekste ir nustačius visas sąlygas, kurios yra būtinos kilti asmens civilinei deliktinei atsakomybei – kaltė, neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (gydymo paslaugų apmokėjimo), daroma išvada, kad kaltinamasis privalo atlyginti civiliniam ieškovui už A. J. suteiktas gydymo paslaugas (CK 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis).

Nukentėjusiojo D. B. civilinis ieškinys 200 Eur sumai už pagrobtą dviratį taip pat yra įrodytas ir tenkintinas, nes kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs turtinę žalą, privalo ją visiškai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamasis ieškinį pripažino.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu S. M. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas, t. y. 2019 m. spalio 20 d. 19.30 val. jis sulaikytas, iš sulaikymo paleistas 2019 m. spalio 22 d. 16.30 val. (4 t., b. l. 6, 8), 2019 m. gruodžio 26 d. 19 val. laikinai sulaikytas, paleistas 2019 m. gruodžio 28 d. 10.37 val. (4 t., b. l. 109, 111), 2020 m. sausio 27 d. suimtas, vėliau suėmimo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. gegužės 27 d. (4 t., b. l. 156–158, 177 –179, 5 t., 75–77). Laikino sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytini į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam S. M. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas baigiasi 2020 m. gegužės 27 d. Įvertinus tai, kad S. M. nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nėra saistomas šeiminiais ir kitais socialiniais ryšiais, siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas paliktina nepakeista iki bus pradėta vykdyti bausmė (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2020 m. kovo 3 d. nutarimu kaltinamajam skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausančio turto – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas trims mėnesiams, t. y. iki 2020 m. birželio 3 d. (3 t., b. l. 190), nutarimas įregistruotas Turto arešto aktų registre (3 t., b. l. 192). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstinas iki bus įvykdytas teismo nuosprendis dalyje dėl žalos atlyginimo.

Daiktai – 2019 m. lapkričio 28 d. įvykio vietos apžiūros metu rastos dvi metalinės grandinės (165 cm ilgio ir 1 m ilgio), saugomos Alytaus apskrities VPK (1 t., b. l. 26, 27), kurios yra menkavertės, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Prie bylos pridėti kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–307 straipsniais,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir nubausti:

pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą skirti laisvės atėmimą 7 mėnesiams,

pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už 2019 m. spalio 20 d. padarytą veiką skirti areštą 45 paroms,

pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už 2019 m. lapkričio 29 d. padarytą veiką skirti areštą 40 parų,

pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už 2019 m. gruodžio 26 d. padarytą veiką skirti areštą 40 parų,

pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už 2019 m. gruodžio 30 d. padarytą veiką skirti areštą 40 parų,

pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už 2020 m. sausio 24 d. padarytą veiką skirti areštą 50 parų,

pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį skirti areštą 30 parų.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 178 straipsnio 4 dalį paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 7 mėnesiams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėti arešto bausmes, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Nustatyti atlikti bausmę pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2020 m. gegužės 27 d.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. M. laikiną sulaikymą nuo 2019 m. spalio 20 d. iki 2019 m. spalio 22 d., nuo 2019 m. gruodžio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 28 d. ir suėmimą nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2020 m. gegužės 27 d.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius, į. k. 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) iš S. M. 239,89 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus 89 ct) už nukentėjusiajai A. J. suteiktas gydymo paslaugas.

Visiškai tenkinti D. B. civilinį ieškinį. Priteisti D. B. iš S. M. 200,00 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Prokuroro 2020 m. kovo 3 d. nutarimu S. M. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančio turto – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pratęsti iki bus įvykdytas teismo nuosprendis dalyje dėl žalos atlyginimo.

Dvi metalines grandines (dviračio trosai), saugomas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti.

Prie bylos pridėtus šešis kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.