Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2019 m. gruodžio 31 d., apie 03.49 val. būdamas prie baro, esančio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su A. A., panaudodamas jo atžvilgiu fizinį smurtą – vieną kartą dešinės rankos kumščiu suduodamas jam į veido sritį, padarydamas viršutinių kairės pusės I, II dantų lūžius, tokiu būdu nukentėjusiajam A. A. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. V. dėl nusikalstamos veikos savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad tą dieną su patėviu J. S. atėjo į barą, užsisakė „fliaškutę“ alkoholio, po to – alaus bokalą. Prieš užsakant alų, matė atėjusį į barą nukentėjusįjį ir jo draugą. Jie pakvietė jį į lauką parūkyti ir jis nuėjo su jais. Lauke jie jį pasivedė tolau nuo baro ir trenkė, ko pasekoje jis prarado sąmonę ir parkrito, po to jie pareikalavo 1000 eurų. Jis gindamasis davė atkirtį, sudavė nukentėjusiajam ir parbėgo į barą. Civilinį ieškinį dėl sužalojimo pripažįsta iš dalies, mano, kad sugydyti dantis būtų galima už 200-300 eurų, neturtinės žalos nepripažįsta, nes ir pats nukentėjo tą patį vakarą nuo nukentėjusiojo draugo, kurie veikė kartu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. V. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

nukentėjusiojo A. A. parodymais, iš kurių matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d., apie 2 val. jis su draugu M. K. atėjo į barą (duomenys neskelbtini), užkandžiavo, gėrė alų. Kaltinamasis sėdėjo priešais ir žiūrėjo tiesiai į jį. Atsistojus eiti, kaltinamasis taip pat atsistojo, kartu išėjo į lauką. Lauke kaltinamasis sakė „jaunimas, trenk man“, po to pradėjo prie draugo Manto kabinėtis. Mantas jam sudavė smūgį į žandikaulį ir jis nukrito. Jo niekas nespardė. Atsikėlęs kaltinamasis toliau prie jų kabinėjosi, priėjęs arčiau trenkė į veidą ir nubėgo prie baro, tačiau apsaugos darbuotojas jo neįleido. Smūgio metu buvo sužaloti du dantys, kad juos atstatyti, buvo nušlifuoti dar du dantys, dantų atstatymas kainavo 1950 eurų, dėl šio nusikaltimo negalėjo išvažiuoti į užsienį dirbti, nes pusę metų gydėsi, buvo negera dvasinė būsena, negalėjo su draugais susitikti, buvo depresija, prasidėjo gydymas, lankymasis pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, po karantinas. Neturtinę žalą vertina 3000 eurų. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) uždirba po 9,25 svaro per valandą, dirba po 37,5 valandas per savaitę, dėl nusikaltimo neuždirbo šių pinigų;

liudytojo J. S. parodymais, iš kurių matyti, kad jis su sūnumi užėjo naktį į barą, kad jis galėtų pasikeisti į smulkesnius pinigus - 300 eurų. Nusipirko porą bokalų alaus ir 200 gramų buteliuką alkoholio ir atsisėdo. Išgėrė degtinę, o alaus nebaigus išgerti, po 15-20 minučių į barą užėjo vaikinukai – nukentėjęs ir jo draugas. Jie paprašė išeiti parūkyti. Vėliau išėjo į kiemą, pačių muštynių nematė. Matė, kad kaltinamasis buvo visas kruvinas. Buvo žandas jo sumuštas. Jį kėlė baro lankytojai;

liudytojo M. K. parodymais, iš kurių matyti, kad tą vakarą su A. atėjo apie trečią valandą į bariuką, pasiėmė po vieną bokalą alaus. Prie kito stalo sėdėjo A. V. ir įžūliai į A. žiūrėjo. Atsistojus eiti į lauką, V. irgi atsistojo, sako, „einu su bachūrais pašnekėti“. Pirmas išėjo A., jis antras. Girdėjo, kaip už durų kaltinamasis pasakė „trenksiu jam į galvą“. V. draugas pradėjo jį laikyti, jis visokiais žodžiais pradėjo koliotis, rankas kilnojo. V. priėjo prie A. A., pardėjo koliotis visokiais žodžiais, užsimojo, tada jis pribėgęs trenkė V. jis nukrito, A. sakė „varom namo, bus problemų“. V. atsistojo, sako, „nebandot velniai bėgti“. Išsigando, V. atėjo, jis nuo jo pasitraukė, A. nespėjo pakelti rankų ir jam trenkė. A. nesudavė V., jam nespyrė, jokių smurtinių veiksmų V. atžvilgiu neatliko;

specialisto išvada Nr. G 109/2020(02), iš kurios matyti, kad A. A. nustatyta viršutinių kairės pusės I, II dantų lūžis. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 34);

specialisto išvada Nr. G 66/2020(02), iš kurios matyti, kad A. V. padaryta poodinės kraujosruvos veide, abiejuose žastuose, pečiuose ir nugaroje. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 39-40);

daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuotas vaizdo įrašas įvykio metu (b. l. 48,51-52).

Taigi, tiek iš specialisto išvados, tiek iš ikiteisminio tyrimo metu ištirtų rašytinių įrodymų, tiek iš kaltinamojo apklausos teisme bei nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų duotų teisme matyti, kad kaltinamojo A. V. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis A. V. savo kaltės neneigė, tačiau, kadangi jam pirmas sudavė M. K., savo veiksmus A. A. atžvilgiu vertina kaip gynybą.

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką, būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, objektyviai joks pavojingas, realus ir akivaizdus pavojus kaltinamajam iš nukentėjusiojo pusės nebuvo kilęs. Nors kaltinamasis patyrė smūgį iš nukentėjusiojo draugo M. K., tačiau po šio smūgio, kaip matyti iš filmuotos medžiagos, nei nukentėjęs, nei jo draugas kaltinamajam jokio pavojaus nebekėlė, priešingai, kaltinamasis pats eskalavo konfliktą.

Taigi teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad A. V. 2019 m. gruodžio 31 d., apie 03.49 val. būdamas prie baro, esančio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su A. A., panaudodamas jo atžvilgiu fizinį smurtą – vieną kartą dešinės rankos kumščiu suduodamas jam į veido sritį, padarydamas viršutinių kairės pusės I, II dantų lūžius, tokiu būdu nukentėjusiajam A. A. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. V. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent ir turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis administracine tvarka baustas 1 kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 91), neužregistruotas Priklausomybės ligų centre (b. l. 93), VšĮ RKL Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 95).

Kaltinamasis A. V. padarė nesunkų, tyčinį baigtą nusikaltimą, laikomas praeityje neteistu, kaltę iš esmės pripažino, veiką padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė šalia buvusio nukentėjusiojo draugo veiksmai, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, bausmės dydis nustatytinas mažesnis už šiuos nusikaltimus taikomą laisvės apribojimo bausmės sankcijos vidurkį.

Nukentėjęs pareiškė civilinį ieškinį 9304,05 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl turtinės žalos. Nukentėjęs nurodė, kad turtinė žala jam padaryta, nes jis dėl padaryto sužalojimo kreipėsi į odontologijos kliniką „Dalidenta“, gydymas jam kainavo 1948,04 Eur, pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus. Ieškinys dalyje dėl dantų gydymo paslaugų suteikimo įrodytas, tenkintinas pilnai. Nukentėjęs taip pat pareiškė ieškinį dėl negauto atlyginimo – 7356,01 Eur, kurį būtų gavęs, jei būtų galėjęs išvykti kaip buvo suplanavęs į Didžiąją Britaniją, kur dirbo sandėlio darbininku pagal kontraktą. Dėl nusikaltimo prieš jį padarymo negalėjo išvykti atgal, nes reikėjo atlikti su ikiteisminiu tyrimu susijusius formalumus, po to buvo paskelbtas karantinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjęs A. A. buvo apklaustas ir pripažintas nukentėjusiuoju tą pačią nusikaltimo dieną – 2019-12-31, užduotį atlikti objektų tyrimą jis taip pat gavo 2019-12-31, po to buvo apklaustas 2020-01-15, o prie ieškinio pridėtas raštas apie darbo laiką patvirtina, kad A. A. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbininko pareigose iki 2020-01-30 (b. l. 134-136), todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl atliekamas ikiteisminis tyrimas sutrukdė dirbti. Dėl karantino paskelbimo kaltinamasis taip pat nėra atsakingas, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl pajamų negavimo atmetamas.

Dėl neturtinės žalos

Byloje ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajam atlygintos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiojo sveikatą, jam tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padaryti dantų lūžiai. Sužalojimas padarytas suduodant vieną smūgį ranka ir vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dėl to turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimas kompensuoti, neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo nukentėjusiajam turi būti priteista 1000 eurų suma.

Prašoma priteisti už atstovavimą išlaidų suma yra pagrįsta dokumentais, todėl taip pat priteistina.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Daiktas – CD su vaizdo įrašu (b. l. 53) – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę - 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Išaiškinti A. V., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

A. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš A. V. 1948,04 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 04 cnt) turtinei žalai atlyginti, 1000 Eur (vieną tūkstantį) neturtinei žalai atlyginti, 800 (aštuonis šimtus) Eur – nukentėjusiojo atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.