Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. e1-957-476/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-05-22
Bylos Nr.
e1-957-476/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Kaltinamasis
E. R.
Baudžiamoji byla Nr. e1-957-476/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12411-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 22 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Registruotas užimtumo tarnyboje, teistas 7 kartus, paskutinį kartą 2020-02-13 Kauno teismo rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės neatlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R. 2020-03-27 apie 17:00 val., (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,79 prom.), smurtavo prieš šeimos narį sugyventinę E. P., tai yra, tyčia pargriovęs ant žemės, atsisėdo ant jos ir abiem rankom ją smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajai E. P. fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020-03-27 nuo pietų (duomenys neskelbtini), sodybos kieme pradėjo gerti alkoholį. Išgėrė 6 vnt. 1 l talpos, 6 proc. stiprumo alaus. Gėrė vienas, sugyventinės E. P. automobilyje Opel Vectra, valstybinio Nr. nežino. Apie 17 val. susiskambino su draugu ir sugalvojo pas jį važiuoti E. P. automobiliu. Jo pokalbį išgirdo sugyventinė. Ji pribėgusi raktelius iš jo rankų pagriebė. Dėl to jis labai supyko. Išlipęs iš automobilio, jis stipriai pastūmė E. P., dėl ko sugyventinė pargriuvo ant žemės. Tada jis atsisėdo ant jos viršaus ir apžergęs kojomis pradėjo dviem rankomis ją smaugti. Turbūt taip elgėsi supykęs, be to, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Mano, kad E. P. smaugė trumpai, neprisimena, ar tuo metu dar bandė sugyventinei suduoti. Tuo metu kaip tik pribėgo kaimynė I. S., kuri ant jo pradėjo šaukti. Jis iš karto atsitokėjo ir nušoko nuo sugyventinės, puolė jos atsiprašyti, bet ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Šiuo metu jis su sugyventine E. P. yra susitaikęs, jos nuoširdžiai atsiprašė, ji jam atleido (b. l. 105-108).

Kaltinamojo E. R. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę taip pat įrodo:

Nukentėjusiosios E. P. parodymai, kad ji su sugyventiniu E. R. gyvena apie tris mėnesius, nuomojamame name, bendrų vaikų neturi, vienas mažametis vaikas gyvena kartu su ja iš ankstesnės santuokos. 2020-03-27 nuo pietų sugyventinis E. R. vartojo alkoholinius gėrimus ir likusią dienos dalį buvo namuose. Apie 15.30 val. sugyventinis atsisėdo į jai priklausantį automobilį Opel Vectra, ten klausėsi muzikos ir vartojo alkoholį. Apie 16.45 val. būdama gyvenamojo namo virtuvėje pro pravirą langą išgirdo sugyventinio telefono pokalbį, kad jis tuoj atvažiuos pas draugą. Išgirdusį tokį sugyventinio pokalbį iškarto išbėgo į lauką pasakyti, kad ji jam niekur neblaiviam neleis važiuoti. Sugyventinis išjungė automobilio variklį ir ištraukęs automobilio užvedimo raktelius įsidėjo į kelnių kišenę ir pasakė, kad jų neatiduos. Ji sugyventinio E. R. gražiuoju prašė atiduoti automobilio raktelius, bet jis jos neklausė, pradėjo vadinti ją necenzūriniais žodžiais ir ištraukęs iš kelnių kišenės automobilio Opel Vectra užvedimo raktelius bandė užvesti automobilį. Tuo momentu ji atėmė iš jo automobilio užvedimo raktelius. Tada sugyventinis dar labiau ant jos supyko ir išlipęs iš automobilio ją pargriovė ant žemės tarp automobilio ir drabužių džiovyklos, sugriebęs kaire ranka už kaklo pradėjo ją smaugti taip jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė fizinę žalą ir dešinės rankos kumščiu bandė suduoti į veidą, bet nespėjo nes tuo momentu šalia gyvenanti kaimynė I. S. pradėjo šaukti ant sugyventinio, kad nustotų mušti ir atbėgusi nuo jos nustūmė sugyventinį E. R.. Atsikėlusi nuo žemės nubėgo į namus, kur buvo padėtas jos mobilusis telefonas ir paskambinusi bendruoju pagalbos telefono Nr. 112, pranešė, kad ją sumušė sugyventinis. Tuo metu, kai buvo namuose, sugyventinis nuėjo pas kaimyną, kuris gyvena šalia ir tuo pasinaudodama, kad neapgadintų automobilio, jį pastatė pas kaimynę. Viso konflikto metu jos mažametė dukra R. P. buvo namuose ir jų konflikto su sugyventiniu nematė. Šiuo metu jaučiasi gerai, medikų pagalba nereikalinga, jei pablogėtų sveikata, nes šiuo metu yra nėščia, kreipsis papildomai į medikus. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks. E. R. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, bet į policija nesikreipė, nes sugyventinio labai bijo. Sugyventinis yra ne kartą grasinęs, kad jei kreipsis į policiją, sudegins automobilį ar kitaip ją bandys įbauginti. Pageidauja, kad jos sugyventinis E. R. būtų iškeldintas iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir neieškotų su ja ryšių (b. l. 13).

Papildomos apklausos metu E. P. parodymai, kad sugyventinis labai susinervino, kuomet jam sėdint automobilyje, vairuotojo sėdynėje iš jo ji pagriebė automobilio raktelius. Tada, iššokęs iš automobilio, E. R. ją pargriovė ant žemės ir atsisėdęs, bei apžergęs ją kojomis, dviem rankomis pradėjo smaugti. Dėl smaugimo ji kelias sekundes pritrūko oro. Be abejo, tuo metu labai išsigando E. R. ir tokių jo veiksmų. Gerai, kad tuo metu kaip tik pro jos namą ėjo kaimynė I. S., kuri pamačiusi, kas vyksta, greitai atbėgo ir ją išgelbėjo. Ji nepateisina tokių E. R. veiksmų, tačiau nori duoti jam galimybę pasitaisyti. Tai buvo pirmas kartas, kuomet E. R. ją užpuolė. Sekančią dieną E. R. jos atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi, sakė, kad daugiau niekada tai nepasikartos. E. R. sakė, kad tą dieną jis buvo agresyvus ir netinkamai elgėsi su ja dėl to, kad vartojo alkoholį. Jam gerti alkoholio, kaip jis sakė, negalima. E. R. jai pažadėjo, kad daugiau alkoholio jis nebevartos. Ji jam atleido ir davė galimybę pasitaisyti. Dėl E. R. 2020 kovo 27 d. veiksmų, t.y. smurto jos atžvilgiu - ji pretenzijų jam nereiškia ir ateityje nereikš, jie susitaikė. Patikslina, kad viso to įvykio jos mažametė dukra nematė (b. l. 67-70).

Liudytojos I. S. parodymai, kad ji gyvena šalia E. P., (duomenys neskelbtini), jų gyvenamieji namai yra greta. 2019 gruodžio mėnesį, pas jos kaimynę E. P. atsikraustė gyventi naujas sugyventinis E. R.. Žino, kad jis parsikraustė iš Kauno. Ji su juo jokių ryšių nepalaikė, žinojo, kad jis gyvena kartu su E. ir tiek. Atkreipdavo dėmesį, kad E. R. nemandagiai ir kartais agresyviai elgiasi su E. P., tačiau į jų santykius nesikišo. 2020 kovo 27 d., po pietų ji buvo kieme, šalia savo gyvenamojo namo. Oras buvo gražus, tvarkėsi aplinką. Matė, kad E. R. kieme gėrė alų, sėdėjo E. automobilyje Opel Vectra, klausėsi muzikos. Po kiek laiko matė, kad prie jo priėjo E. P.. Jie kažką įnirtingai aiškinosi, ką tiksliai ji negirdėjo, nes garsiai grojo muzika. Tada netoli jos, kur ji dirbo, namų lauko duris pradarė E. P. mažametė dukrytė. Ji dar priėjusi ją pakalbino, po to ėjo link savo namų. Eidama pro jų namą, staiga pamatė prie E. automobilio Opel Vectra ant nugaros gulinčią pačią E. P., o E. R. apžergęs ją, sėdėjo ant viršaus ir dviem rankomis ją smaugė. Tai pamačiusi, iš karto puolė E. P. gelbėti. Pribėgusi, kažką garsiai šaukė ant E. Jis tik pamatęs ją, greitai nuo E. nušoko. Žino, kad E. R. visad jos privengė ir bijojo. Kieme dar jis ant E. kurį laiką šaukė, ir toliau jo elgesys buvo agresyvus ir neadekvatus, jo rankos drebėjo. Tuo metu galvojo, kad jis galėtų ir vėl pulti smaugti E. Ji liepė E. skambinti į policiją ir pranešti apie įvykį, taip ji ir padarė. Ji pati po įvykio grįžo į savo namus, nelaukė atvykstant policijos pareigūnų. Ji šio įvykio metu niekaip nenukentėjo. Dėl E. R. veiksmų neišsigando ir jam jokių pretenzijų nereiškia. Prisimena, iš karto po to įvykio, girdėjo E. sakant „daugiau tau neatleisiu“. Taip suprato, kad E. R. ją skriaudžia ne pirmą kartą. E. P. mažametė dukra įvykio tikrai nematė, nes ji buvo kitoje namo pusėje (b. l. 61-64).

E. P. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą, iš kurio matyti, kad 2020-03-27 apie 17:00 val. (duomenys neskelbtini) sodybos kieme prie drabužių džiovyklos, sugyventinis E. R. gim. (duomenys neskelbtini), pargriovęs E. P. ant žemės, kaire ranka sugriebė už kaklo, pradėjo ją smaugti, taip E. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė fizinę žalą (b. l. 12).

Proceso veiksmų atlikimo protokolu, fotolentele, kuriame matyti, kad įvykio vieta yra sodyba yra (duomenys neskelbtini), dešinėje gatvės pusėje, neaptverta. Apžiūrint įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 14-30).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalas, iš kurio matyti, kad E. R. įvykio metu buvo nustatytas 1,79 prom. neblaivumas Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0231, patikros sertifikatas galioja iki 2020-05-26 (b. l. 38-41).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 93TPK-470/2020 , kurioje nurodoma, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad E. R., gim. (duomenys neskelbtini), sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 54-56).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis E. R. 2020-03-27 apie 17:00 val., (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš šeimos narį sugyventinę E. P., tai yra, tyčia pargriovęs ant žemės, atsisėdo ant jos ir abiem rankom ją smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajai E. P. fizinį skausmą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas skirdamas bausmę įvertintina tai, kad kaltinamojo E. R. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tyčia, kaltinamasis teistas, paskutinį kartą 2020-02-13 Kauno teismo rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės neatlikęs (b. l. 109-119), registruotas psichiatro kabineto įskaitoje, (b. l. 50), administracine tvarka baustas (b. l. 120-140), nedirbantis (b. l. 141-142), registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 143).

Prokuroras siūlo E. R. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, skirti 45 parų arešto bausmę.

Kaltinamasis E. R. neprieštaravo prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme, jos dydžiu sutiko (b. l. 148).

Kaltinamasis E. R. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam E. R. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į E. R. paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-03-27, 17.30 val. iki 2020-03-28, 13.00 val. (vieną parą) vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad galutinė arešto bausmė yra 29 (dvidešimt devynios) paros.

Išaiškinti E. R., kad nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti bausmę, administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.

Nuteistajam per 7 dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, ši įstaiga kreipiasi į policiją dėl nuteistojo paieškos paskelbimo.

Iki bausmės vykdymo pradžios E. R. palikti galioti kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens.

Išaiškinti kaltinamajam E. R., jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Irena Narbutienė