Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo B. Č. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2023 m. liepos 19 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. T. 2023 m. liepos 19 d. nutarimu nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teisenos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas B. Č. skundas, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. T. 2023 m. liepos 19 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Teismo posėdžio metu B. Č. savo skundą palaikė. Nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir protokole-pareiškime. Pažymėjo, kad tarp jų jau 20 metų kyla asmeniniai konfliktai. D. Z. „nuviliojo“ jos vyrą. Ji mano, kad D. Z. specialiai jos laukė grįžtančios tą vakarą. B. Č. nurodė, kad D. Z. stovėjo kelio viduryje ir jai praeinat pro šalį, B. Č. pečiu kliudė D. Z., paskui siekiant išvengti D. Z. smūgių, jai nuo veido numetė akinius ant žemės, nutraukė nuo kaklo pakabuką, koneveikė necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo. Nurodo, kad tuo metu gatvėje buvo ramu, įvykio gatvės vieta neapšviesta. Nežino ar kas matė šį konfliktą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Donatas Milius teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su skundu. Supranta, kad konfliktas jau įsisenėjęs. Konflikto metu, daugiau asmenų nebuvo. Kas tarp jų įvyko, žino tik jos pačios, nes aplinkybės nurodomos skirtingos. Dėl šio konflikto iš dalies galimai kalta pati pareiškėja. Nors konfliktas ir buvo viešoje, tačiau viešoji tvarka pažeista nebuvo. Institucijos nuomone nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

B. Č. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, pareiškėja B. Č. 2023 m. liepos 17 d. kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo policijos komisariatą nurodydama, kad 2023 m. liepos 14 d., apie 23.55 val. (duomenys neskelbtini), ją užsipuolė pažįstama D. Z., kuri rankos mostu, pirštais, jai nuo veido numetė akinius ant žemės, nutraukė nuo kaklo pakabuką, koneveikė necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo. Ketino jai suduoti du kartus kumščiais, bet ji jos smūgių išvengė ir nuo jos pabėgo. Sekančios dienos ryte įvykio vietoje akinių ir pakabuko neberado. D. Z. jai smūgių nesudavė ir fizinio skausmo nesukėlė, tačiau dėl jos veiksmų, t. y. prarastų akinių ir pakabuko jai padaryta 338 Eur turtinė žala.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas R. T. 2023 m. liepos 19 d. nutarimu nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teisenos, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Susipažinus su teismui pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinus joje esančius duomenis, darytina išvada, jog teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie galimai įvykdytą administracinį nusižengimą, todėl pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal B. Č. pareiškimą ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu atsisakyta teisėtai ir pagrįstai. Skundžiamame nutarime, išanalizavus pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybės, teisingai įvertinti pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimo metu gauti duomenys, todėl skundžiamame nutarime padarytos išvados pagrįstos surinkta medžiaga ir motyvuotos, su jomis visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Kitokių aplinkybių nenustatyta ir teismo posėdžio metu.

Pažymėtina, jog ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis yra tai, kad pažeidimas turi būti padarytas viešosiose vietose ir juo turi būti siekiama pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Teismų praktikoje išaiškinta, jog įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, įvykę nors ir viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Analizuojant įžeidžiamo kibimo sąvoką, pažymėtina, jog esminę reikšmę vertinant, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai pasireiškė įžeidžiamu kibimu, turi semantinė atskirų žodžių, ištartų nukentėjusiajam asmeniui, prasmė ir kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiamos vertinant tai, ar kaltininko veiksmai įžeidė adresatą, ar ne.

Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog tarp D. Z. ir B. Č. yra susiklostę ilgai besitęsiantys konfliktiški tarpusavio santykiai, tad bendravimas dažnai klostosi tvyrant įtampai, todėl galimai pasakomi keiksmažodžiai ar necenzūriniai žodžiai, taip pat išsakomas pyktis gali rodyti ne siekį sutrikdyti viešąją rimtį ir tvarką, o labiau įžeisti asmeniškai. Tuo labiau, kad minėtas konfliktas, nepaisant to, kad įvykio viešoje vietoje, liko nepastebėtas kitų asmenų, nebuvo sutrikdyta ir rimtis. Teismas vertina tai, kad kilusio konflikto metu daugiau asmenų nebuvo, o B. Č. ir D. Z. nurodomos įvykio aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Nagrinėjamu atveju, teismo posėdžio metu B. Č. pripažino, kad D. Z. stovėjo kelio viduryje ir jai praeinat pro šalį, pati B. Č. pečiu kliudė D. Z.. D. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad išgirdus, jog ją vejasi, pajuto smūgį į galvą kietu daiktu, pradėjo gintis ir nutraukė B. Č. pakabuką nuo kaklo, akinių nematė, nes B. Č. kasdien nenešioja akinių (tik skaitymui).

Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma administraciniu nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nesant bent vieno iš administracinio nusižengimo požymio, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Nagrinėjamu atveju iš viso to, kas buvo aptarta anksčiau, teismas daro išvadą, kad D. Z. veiksmuose nesama administracinių nusižengimų, numatytų 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos, todėl pagrįstai buvo atsisakyta pradėti administracinę teiseną.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo atveju nenustatyta ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, todėl administracinio nusižengimo teisena nėra galima.

Iš pareiškėjos skundo motyvų matyti, jog pareiškėjas siekia apginti savo interesus dėl galimai padarytos žalos. Pažymima, kad minėta administracinio nusižengimo bylos teisena šiuo atveju buvo nepradėta, nenustačius pakankamai duomenų, galinčių patvirtinti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, tačiau atsisakymas pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną neatima iš pareiškėjos galimybės ginti savo interesus civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutarė:

B. Č. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.