- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-18
- Bylos Nr.
- 2-1611/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1530-480/2013 pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rifėjus“ bankroto byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja E. M. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu iškelti UAB „Rifėjus“ bankroto bylą ir patvirtinti jos 10 500 Lt finansinį reikalavimą, kildinamą iš darbo teisinių santykių. Nurodė, kad dirbo pas atsakovą nuo 2002 metų, gavo darbo užmokestį, nuo 2009 m. sausio 20 d. buvo išėjusi motinystės atostogų, o 2012 m. balandžio 18 d. grįžusi į darbą įmonės administracijos buveinėje nerado. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius, nenustatęs darbdavio buvimo vietos, konstatavo darbo santykių pabaigą (DK 124 str. 1 d. 4 p.). Pasibaigus darbo santykiams atsakovas BUAB „Rifėjus“ liko skolingas jai (ieškovei) 10 500 Lt už nepanaudotas atostogas ir priverstinę pravaikštą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi UAB „Rifėjus“ iškelta bankroto byla, o ieškovės E. M. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas išskirtas ir nagrinėtas civilinėje byloje Nr. B2-1530-480/2013.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi E. M. pareiškimą atmetė dėl to, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji dirbo įmonėje (BUAB „Rifėjus“) nuo 2002 m. liepos 10 d., o 2009 m. sausio 20 d. išėjo motinystės atostogų, iš kurių grįžo 2012 m. balandžio 18 d.; įmonės veiklos, personalo ir buhalterinių dokumentų bankroto administratoriui įmonės direktorius neperdavė, o iš teismo iniciatyva surinktų duomenų (9-12, 32-33 b. l.) teismas nenustatė, kad ieškovei buvo suteiktos atostogas už 2006, 2007 ir 2008 metus ir dėl to susidarė 9 000 Lt skola. Teismui taip pat nepakako duomenų nustatyti pareiškėjos priverstinės pravaikštos laikotarpį, už kurį buvo neišmokėta 1 500 Lt. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo prie išvados, kad ieškovės reikalavimas nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja E. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.
Atskirojo skundo argumentai:
1. Revizuojamo finansinio reikalavimo pagrindu buvo grindžiamas ieškinys dėl bankroto bylos BUAB „Rifėjus“ iškėlimo. Iškėlus bankroto bylą, vėlesnės bankroto bylą nagrinėjančio teismo išvados, kad BUAB „Rifėjus“ pareiškėjai nėra skolingas - nelogiškos ir prieštaraujančios įsiteisėjusios teismo nutarties iškelti UAB „Rifėjus“ bankroto bylą nustatytomis aplinkybėms.
2. Faktą, kad E. M. ir BUAB „Rifėjus“ siejo darbo santykiai, įrodo byloje esanti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorijos skyriaus pažyma Nr. DSPP 303 Dėl darbo santykių nutraukimo; duomenys, gauti iš valstybinių institucijų. Taip pat šį faktą patvirtintų ir teismo reikalautas E. M. atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašas, kuris dėl nesuprantamų priežasčių į bylą nebuvo priimtas.
3. Nutraukus 10 metų trukusius darbo santykius, pareiškėjai priklausė penkių vidutinių darbo užmokesčių išeitinė kompensacija, o taip pat vidutinio atlyginimo dydžio darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, nors prašoma priteisti tik 1 500 Lt suma.
4. Siekiant teisingai išnagrinėti ginčą, kilusį dėl bankrutuojančios įmonės buvusio darbuotojo finansinio reikalavimų dydžio, turi būti kruopščiai ištirti įrodymai, nustatytos ginčo aplinkybės, įvertinti tiek byloje esantys įrodymai, tiek jos (pareiškėjos) nurodytos faktinės aplinkybės dėl visų išmokų, susijusių su darbo santykiais, neišmokėjimo aplinkybių, ir tik tuomet turėtų būti padarytos išvados dėl ginčo esmės, tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik nesprendė klausimo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo (iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie pareiškėjos vaiko auginimo atostogas, jų metu turėtą nedarbingumą, nesprendė dėl išeitinės ir priverstinės pravaikštos kompensacijos), bet ir netinkamai pritaikė tikimybių pusiausvyros principą ir duomenis dėl BUAB „Rifėjus“ dokumentų nepateikimo priežasčių nepagrįstai laikė paneigiančiais finansinio reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Teismo pareiga visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylai reikšminga faktines aplinkybes ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 2, 6, 259 str.). Nors CPK 178 straipsnis nustato bylos šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, tačiau CPK 179 straipsnis nustato teismo iniciatyvos teisę rinkti įrodymus šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas. Apeliantė kildina finansinį reikalavimą iš darbo teisinių santykių atsakovo bankroto byloje, todėl šiuo atveju teismo aktyvumą byloje lemia ir viešasis interesas ir CK XX skyriaus, reglamentuojančios darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, nuostatos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantės teisės gauti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus – apribota (dokumentai bankroto administratoriui nepateikti, kitokių dokumentų apeliantė neturi). Iš esančių byloje rašytinių įrodymų akivaizdu, kad apeliantę ir atsakovą siejo darbiniai teisiniai santykiai: ji dirbo ir gavo darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą apie apeliantės finansinio reikalavimo nepagrįstumą dėl įrodymų, patvirtinančių jos reikalavimą, trūkumo, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, teisinių santykių reikšmę, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, nes teismas neišnaudojo visų CPK nustatytų galimybių gauti būtinus įrodymus, juos ištirti ir įvertinti (CPK 176, 177, 185 str.). Iš to, kad teismas pareikalavo iš kelių institucijų dokumentų ir jų pagrindu nusprendė apeliantės kreditinį reikalavimą atmesti, neįrodo jo pakankamo aktyvumo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės buvęs vadovas nėra pateikęs įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau nėra duomenų, kad šio fizinio asmens nėra, todėl teisėjų kolegija nemato kliūčių dėl ko šis asmuo negalėtų būti apklaustas teismo posėdyje liudytoju, siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad įmonėje dirbo buhalteris (konkrečių duomenų apie jį nėra), todėl turėtų būti svarstomas klausimas ir dėl šio asmens (liudytojo) apklausos. Be abejo, bankroto procedūra turi būti vykdoma operatyviai, tačiau tai nereiškia, kad dėl operatyvumo turi nukentėti teisingumas, kreditoriaus interesai. Operatyvumo ir teisingumo pricipai turi būti derinami.
Apeliantė nurodė, kad teismas antrame teismo posėdyje nepriėmė jos teikto rašytinio įrodymo – banko sąskaitos, tačiau teismo protokole tokio įrodymo pateikimo ir atsisakymo jį priimti faktas neužfiksuotas. Apeliantė nėra pareiškusi pastabų dėl protokolo, todėl teisėjų kolegija neturi galimybių patikrinti apeliantės teiginį. Nagrinėjant bylą iš naujo, ji (apeliantė) turės teisę pateikti visus su nagrinėjimu ginču susijusius leistinus įrodymus (CPK 177, 178 str.).
Kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo pareigą ir įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, neatskleidė bylos esmės, o pagal esamus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teismo nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo .