- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-04
- Bylos Nr.
- e2-183-488/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04427-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ineta Baliukaitytė
- Ieškovas
- L. P., R. P.
- Atsakovas
- J. Š.
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas, Žygimantas Rutkauskas
dalyvaujant ieškovei L. P. ir ieškovių atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui, atsakovei J. Š. ir jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. P. ir L. P. ieškinį dėl turto priteisimo atsakovei J. Š. bei atsakovės J. Š. priešieškinį ieškovėms R. P. ir L. P. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovės patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad butas su rūsiu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, registruotas atsakovės J. Š. (toliau – ir atsakovė) vardu, yra įgytas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su atsakovės sutuoktiniu R. Š., mirusiu (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės ieškovių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Jos ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Panevėžio miesto 4-ojo notaro biuro notarė R. V. atsisakė išduoti paveldėjimo teisė liudijimą po R. Š. mirties pagal testamentą į dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), mirusiojo dukterims ieškovėms R. P. ir L. P. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 52 str. Ši Įstatymo norma nurodo, kad , Jeigu turtas, kuris yra laikomas bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant, gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas gyvo sutuoktinio, J. Š. vardu. J. Š. nesutinka, kad santuokoje su R. Š., mirusiu (duomenys neskelbtini), įgytas nekilnojamasis turtas - butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Todėl notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į buto dalį, esantį (duomenys neskelbtini), mirusiojo R. Š. dukterims R. P. ir L. P.. J. Š. su R. Š. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas atsakovės santuokoje su ieškovių tėvu R. Š. metu pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutartį. Nors santuokoje įgytas (privatizuotas) turtas registruotas vieno iš sutuoktinio vardu, tačiau laikoma, kad šis turtas įgytas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. R. Š. paliko testamentą, kuriuo visą savo turtą po mirties paliko savo dukroms - ieškovėms. Ieškovėms kiekvienai lygiomis dalimis po 1/4 dalį priklauso atsakovės J. Š. vardu registruoto ir santuokoje su R. Š. įgyto, buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei priklauso ½ minėto turto dalis.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir ji ir jos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad su ieškovių reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su R. Š.. Santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civ. metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iki pat R. Š. mirties (duomenys neskelbtini), ji su R. Š. gyveno kartu. Vedė bendrą ūkį. Jų pajamas ir išlaidos buvo bendros. Ji 2021-11-25 notarei pateikė prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenus sutuoktinį R. Š.. Nuosavybės teisės liudijimas nėra išduotas. R. Š. (duomenys neskelbtini) dienos testamentu visą savo turtą, kur jis bebus ir iš ko besusidės, po savo mirties paliko ieškovėms. Atsakovė nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) su rūsiu, jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes šį butą ji įsigijo už savo investicinius čekius. Ji ši butą buvo gavusi. Kai (duomenys neskelbtini) sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991- 05-28 įstatymą Nr. 1-1374, Nr. VI-1791, jame buvo registruota viena. Už gyvenamojo namo renovaciją yra paimtą kreditą dengia ji pati. Su R. Š. buvome susitarusi, kad šis butas įsigyjamas jos mano asmeninės nuosavybės teise. Šio susitarimo abu visą laiką laikėsi.
3. Atsakovė reiškia priešieškinį, kuriuo reiškia du alternatyvius reikalavimus : prašo pripažinti, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas (duomenys neskelbtini), notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi, įsigytas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė, arba nustatyti, kad J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), dalis buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini), įsigyto (duomenys neskelbtini), notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi, yra 93,90 procentai arba 939/1000 dalių, o R. Š. dalis yra 6,1 procento arba 61/1000 dalių, bei priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su R. Š.. Santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civ. metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iki pat R. Š. mirties (duomenys neskelbtini), su R. Š. gyveno kartu. Vedė bendrą ūkį. Jų pajamos ir išlaidos buvo bendros. Butą, esantį (duomenys neskelbtini) su rūsiu, įsigijo asmeninės nuosavybės teise už savo investicinius čekius. Butą gavo ji pati. Jame sudarant (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991-05- 28 Įstatymą Nr. 1-1374, Nr. VI-1791 buvo registruota viena. Už gyvenamojo namo renovaciją yra paimtą kreditą dengia ji. Už butą sumokėta 10 984 rubliais. Dabartinė rinkos vertė 17 900 Eur (VĮ RC pažyma). Su R. Š. buvo susitarę, kad šis butas įsigyjamas mano asmeninės nuosavybės teise. Šio susitarimo abu visada laikėsi. Bute, kurį privatizavo ,atsakovė gyveno ir buvo registruota kartu su savo vaikais. R. Š. bute nebuvo registruotas. Jis turėjo nuosavybės teise namo dalį (duomenys neskelbtini). Atsakovė reiškia ir alternatyvų priešieškinio reikalavimą : nustatyti, kad J. Š., dalis buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini), įsigyto (duomenys neskelbtini), notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi, yra 93,90 procentai arba 939/1000 dalių, o R. Š. dalis yra 6,1 procento arba 61/1000 dalių. Lietuvos Respublikos Seimui 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII-847 papildžius Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį sakiniu „Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas butas (namas)”, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą vieno iš sutuoktinių vardu, laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe. Ginčo butas privatizuotas 1992 m. atsakovės vardu iki minėto įstatymo pataisos priėmimo. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šio įstatymo nuostatas, nurodė, kad butai, kuriuos sutuoktiniai įsigijo pagal Butų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies papildymo, taip pat laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe, nes papildant minėtą straipsnį (5 str. 1 d.) buvo vadovaujamasi nuostata, kad ši įstatymo pataisa apima ir turi būti taikoma butų privatizavimo santykiams, atsiradusiems nuo pat Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dienos (papildant įstatymą, butų privatizavimo procesas jau iš esmės buvo pasibaigęs) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo” 2 punktas). Butų privatizavimo lengvata pagal šį įstatymą teikiama šeimai, o ne vienam iš sutuoktinių. Todėl, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių interesus, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kaip jau buvo minėta, jog sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą nustatoma pagal šeimos įstatymus. Šeimos įstatymai numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (SŠK 21 str., CK 3.87, CK 3.88 str. 1 d. 1. Padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Įstatymu leidžiamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (SŠK 23 str., CK 3.123 str. 1 d.). Atsižvelgiant į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Įstatyme pateikiamas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurias įvertinęs teismas gali nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto lygių dalių principo, pateikiamas aplinkybių (kriterijų) sąrašas nėra baigtinis ir teismas, įvertinęs konkrečias bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), tačiau padalijant santuokinį turtą, galimas nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.) Atsakovė butą privatizavo už 12 509 rublius, tame tarpe 10 984 rublius sumokėjo asmeninėmis lėšomis –valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis. Likusi dalis buvo sumokėta grynais pinigais – 1 525 rubliai. Sumokėti rubliai yra bendroji santuokinė nuosavybė, kur dalys lygios. Todėl atsakovė mano, kad ji ir miręs sutuoktinis sumokėjo po 762,50 rublio (1 525 rub. : 2). Atsakovė asmeninėmis lėšomis sumokėjo 11 746,5 rublių (10984 + 762,50), o R. Š. – 762,50 rublio. Todėl atsakovė mano, kad jo idealioji dalis bute yra 93, 90 procentų arba 939/1000 dalių (11 746,5 : 12 509 x 100) , o R. Š. dalis bute yra 6,1 procentų, arba 61/1000 dalių.
Atsiliepimas
4. Ieškovės atsiliepime nurodė, kas su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, tenkinti jų ieškinį ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas .Atsakovė J. Š. su ieškovių tėvu R. Š. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Butas su rūsiu adr. (duomenys neskelbtini), įsigytas atsakovės santuokoje su ieškovių tėvu R. Š. metu - (duomenys neskelbtini). Pirkimo - pardavimo sutartis pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. 1-1374, Nr. VI-1791. Nors santuokoje įgytas (šiuo atveju privatizuotas) turtas registruotas vieno iš sutuoktinio vardu, tačiau laikoma, kad šis turtas įgytas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Jokių pirkimo-pardavimo sutartyje nuorodų apie tai, kad atsakovė šį butą įsigyja savo asmenine nuosavybe nėra.R. Š. paliko testamentą, kuriuo visą savo turtą po mirties paliko savo dukroms- ieškovėms. Todėl ieškovėms kiekvienai lygiomis dalimis po 1/4 dalį priklauso atsakovės J. Š. vardu registruoto ir santuokoje su R. Š. įgyto, buto su rūsiu, adr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklauso 1/2 minėto turto dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys ir priešiekinis tenkintini iš dalies.
5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. Š. su R. Š. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistuota (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civ. metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas J. Š. santuokoje su ieškovių tėvu R. Š. pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutartį pagal LR 1991- 05-28 įstatymą Nr. 1-1374, Nr. VI-1791ir nekilnojamo turto registre buvo registruotas J. Š. vardu.
7. Iki R. Š. mirties (duomenys neskelbtini), J. Š. su R. Š. gyveno kartu. Vedė bendrą ūkį. Jų pajamos ir išlaidos buvo bendros.
8. Butą, esantį (duomenys neskelbtini) su rūsiu, J. Š. įsigijo (privatizavo) už 12509 (10984 savo investicinius čekius (9 939/1000 buto vertės) ir sumokėdama 1525 rublius (61/1000 buto vertės) . Butą gavo ji pati. Jame sudarant (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991-05- 28 Įstatymą Nr. 1-1374, Nr. VI-1791 buvo registruota viena ir jos pilnamečiai vaikai. Šiame bute R. Š. niekada nebuvo registruotas.
9. Šiuo metu ginčo bute gyvena J. Š. dukra iš pirmos santuokos šeima. Ši šeima išlaiko butą. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai A. Š. ir M. K..
10. R. Š. (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą, kur jis bebus ir iš ko besusidės, po savo mirties paliko R. P. ir L. P..
11. R. Š. mirė (duomenys neskelbtini).
12. Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. (LR CK 3.88 str. 1d.1p.) Ši prezumpcija galioja, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
13. Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 str. 1d.5p.)
14. Asmeninė sutuoktinių nuosavybė yra išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusiu sutuoktinio asmeniu. (LR CK 3.89 str. 1d. 6p.)
15. Lietuvos Respublikos Seimui 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII-847 papildžius Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį sakiniu „Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas butas (namas)”, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą vieno iš sutuoktinių vardu, laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe. Ginčo butas privatizuotas 1992 m. atsakovės vardu iki minėto įstatymo pataisos priėmimo.
16. Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šio įstatymo nuostatas, nurodė, kad butai, kuriuos sutuoktiniai įsigijo pagal Butų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies papildymo, taip pat laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe, nes papildant minėtą straipsnį (5 str. 1 d.) buvo vadovaujamasi nuostata, kad ši įstatymo pataisa apima ir turi būti taikoma butų privatizavimo santykiams, atsiradusiems nuo pat Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dienos (papildant įstatymą, butų privatizavimo procesas jau iš esmės buvo pasibaigęs) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo” 2 punktas).
17. Butų privatizavimo lengvata pagal šį įstatymą teikiama šeimai, o ne vienam iš sutuoktinių. Todėl, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių interesus, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kaip jau buvo minėta, jog sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą nustatoma pagal šeimos įstatymus. Šeimos įstatymai numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (SŠK 21 str., CK 3.87, CK 3.88 str. 1 d. 1.).
18. Todėl teismas konstatuoja , kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, registruotas atsakovės J. Š. vardu, yra įgytas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su atsakovės sutuoktiniu R. Š..
19. Padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Įstatymu leidžiamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (SŠK 23 str., CK 3.123 str. 1 d.).
20. Atsižvelgiant į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
21. Teismas mano, kad nustatant kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės dalį, yra pagrista nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į šias svarbias aplinkybes: į tai, kad ginčo butas buvo skirtas J. Š. dar iki santuokos su R. Š., ji jame gyveno su savo vaikais ir buta išlaikė, be to ginčo butą J. Š. išsipirko už savo asmenines lėšas – valstybės vienkartines išmokas - investicinius čekius, panaudodama juos 93,90 proc. buto vertės išpirkimui ir tik 6,1 proc. buto vertės išpirkdama pinigais, kuri buvo bendra jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė. Taip pat svarbi aplinkybė pripažintina, kad ginčo butą visada išlaikė ir paskutiniu metu išlaiko atsakovė ir jos vaikų iš pirmos santuokos šeima. Ši šeima gyvena ginčo bute. Be to atsakovė J. Š. moka kreditą, skirtą ginčo buto renovacijai.
22. Todėl teismas, nustatydamas asmeninės nuosavybės dalis, vadovaujasi procentinių atsakovės asmeniniu lėšų ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšų santykiu, sumokėtų, privatizuojant butą pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991-05- 28 Įstatymą Nr. 1-1374, Nr. VI-1791, pripažįstant, kad ginčo bute J. Š. asmeninės nuosavybės dalį sudaro 93,9 proc. , o R. Š. asmeninės nuosavybės dalį sudaro 6,1 proc.
23. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
24. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės patyrė 502,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 202,00 Eur žyminis mokestis ir 300,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 101,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje buvo patenkinta 6,1 procentas ieškovių reikalavimo ir 93,9 procentai atsakovės reikalavimų. Įvertinus tai, atsakovė turi apmokėti 30,62 Eur (6,1 procentus) ieškovių patirtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovės turi apmokėti 94,84 Eur (93,9 procentus) atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų ir 94,84 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (nuo kurio atsakovė buvo atleista 2021 m. spalio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr (duomenys neskelbtini)) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovės ieškovėms mokėtina 30,62 Eur bylinėjimosi išlaidų suma išskaitoma iš ieškovių atsakovei mokėtinos 94,84 Eur sumos, atitinkamai mažinant atsakovei iš ieškovių priteistiną sumą iki 64,22 Eur.
25. Atsakovei nagrinėjamoje byloje 2021 m. spalio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr (duomenys neskelbtini) teikta 50 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Duomenų apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas byloje nepateikta, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
26. Byloje susidarė 66,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš šalių valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovių priteistina 60,30 Eur (93,9 procentai) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis), o iš atsakovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos, kadangi nesiekia minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, 2021 m. spalio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr (8.4 Mr)TP-21-T-2784-10479).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgytas kaip bendra jungtinė J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybė.
Nustatyti, kad J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) dalis bute, (duomenys neskelbtini), su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytame (duomenys neskelbtini), notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi, yra 93,90 procentų arba 939/1000 dalių, o R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dalis yra 6,1 procento arba 61/1000 dalių.
Priteisti iš ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 32,11 Eur (trisdešimt dviejų eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidas – atsakovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš ieškovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 32,11 Eur (trisdešimt dviejų eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidas – atsakovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47,42 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 42 ct) žyminio mokesčio ir 30,15 Eur (trisdešimt eurų 15 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – valstybės naudai. Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš ieškovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47,42 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 42 ct) žyminio mokesčio ir 30,15 Eur (trisdešimt eurų 15 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – valstybės naudai. Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.