- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-26
- Bylos Nr.
- 1A-122-332-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Bronius Zalaga, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- R. A., D. Ž.
- Advokatai
- Jolanta Grigaliūnienė
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-122-332/2009
Teisėjas: Mindaugas Striaukas Procesinio sprendimo kategorija:
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. gegužės 26 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistųjų R. A. ir D. Ž. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-02-02 nuosprendžio, kuriuo:
R. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4 dalimis ir 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. nuteistas už tai, kad kad nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, Šiaulių mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 200 vnt. baltos spalvos tablečių, savo sudėtyje turinčių didelį kiekį – 21,171 g psichotropinės medžiagos MDMA, taip pat įgijo 1,817 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), bei šį didelį psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekį, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė ir gabeno automobiliu „Audi A4" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2007-07-11 20:10 val., kol Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šie R. A. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d.
D. Ž. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 304,60 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė ir neteisėtai gabeno, t.y. 3 polietileninius paketėlius su 2,44 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių 2007-08-27 Šiaulių mieste neteisėtai gabeno automobiliu „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2007-08-27 17:05 val. Šiaulių mieste, kelyje Šiauliai – Kuršėnai, prie geležinkelio pervažos buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o taip pat Šiaulių mieste, buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), balkone neteisėtai laikė tris paketus su 296,62 g bei virtuvėje po lango išorine palange neteisėtai laikė polietileninį paketą su 5,54 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių iki 2007-08-27 18:05 val., kol kratos metu narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų. Šie D. Ž. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.
Be to, D. Ž. nuteistas už tai, kad 2007-11-20 22:47 val. kelio ruože Šiauliai – Palanga 7 km, vairuodamas automobilį „VW GOLF" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas Šiaulių miesto link, stabdomas atliekančio tarnybines pareigas Šiaulių m. VPK VP PP rinktinės l-ojo būrio vado A. N., sustojo, tačiau, pareigūnui priėjus priešais automobilį, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. staiga padidindamas greitį ir važiuodamas tiesiai į pareigūną bei automobiliu nublokšdamas A. N. į šalį, nepakluso teisėtiems pareigūno reikalavimas sustoti ir tuo pasipriešino valstybės tarnautojui, atliekančiam tarnybines pareigas. Šie D. Ž. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.
Be to, D. Ž. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų, įgijo 0,204 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,243 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurias neteisėtai laikė ir gabeno automobilio „VW GOLF" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone iki 2007-11-21 9:52 val., kol automobilio apžiūros metu minėtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų. Šie D. Ž. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.
Be to, D. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje bei iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo bei tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė 200 vnt. baltos spalvos tablečių, savo sudėtyje turinčių didelį kiekį – 21,171 g psichotropinės medžiagos MDMA, taip pat įgijo ir laikė 1,817 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), bei šį didelį psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekį 2007-07-11, laikotarpiu tarp 19:50 – 20 val., Šiaulių mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė R. A., tokiu būdu platindamas didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų. Šie D. Ž. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. Dėl šios veikos D. Ž. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-02-02 nuosprendį: D. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. (dėl neteisėto disponavimo kanapėmis ir psichotropine medžiaga MDMA bei šių medžiagų platinimo) ir paskirti 9 metų laisvės atėmimo bausmę; D. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. l d. (dėl neteisėto disponavimo kanapėmis ir jų dalimis) ir paskirti 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; D. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. l d. (dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – amfetaminu ir narkotine medžiaga – kokainu) ir paskirti 5 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 dalimis ir 5 d. 2 p., paskirtą griežčiausią bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., galutinę bausmę D. Ž. paskirti 9 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo; R. A. pripažinti įrodyta kaltinime nurodytą aplinkybę, kad narkotines medžiagas jis įsigijo 2007-07-11 laikotarpiu tarp 19:50 – 20 val. iš D. Ž.
Nurodo, kad teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, grindžiančius D. Ž. kaltę dėl Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, padarė išvadas, neatitinkančias bylos faktinių aplinkybių ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas pripažino faktą, kad R. A. sulaikymo dieną, t.y. 2007-07-11, R. A. ir D. Ž. bendravo telefonu bei buvo susitikę, šios aplinkybės neneigia ir R. A. su D. Ž.. Todėl toliau turėjo būti aiškinamasi, ar yra ryšys tarp R. A. ir D. Ž. užfiksuotų pokalbių turinio bei R. A. ir D. Ž. veiksmų įvykio dieną. Tačiau teismas neanalizavo užfiksuotų telefoninių D. Ž. ir R. A. pokalbių turinio ir šių pokalbių turinio neįvertino nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, kas būtų leidę teismui padaryti bylos faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 16:40 val. R. A. skambino D. Ž. ir prašė palikti tuos „du šimtus litų", žadėjo „užlėkti" pas D. Ž.. 19:20 val. R. A. skambino D. Ž. – jie tarėsi dėl susitikimo, D. Ž. nurodė esantis "toj kompiuterinėj centre", R. A. perspėjo „ir vėl tu ten nekliūnyk", D. Ž. atsakė, kad žaidžia draugai, o R. A. perspėjo „atsargiai". 19:34 val. R. A. skambino D. Ž. ir D. Ž. aiškino, kur jo ieškot, kad važiuot (duomenys neskelbtini) link. Laikotarpyje tarp 19:50 val. – 20 val. vyko D. Ž. ir R. A. susitikimas, o po 10 min. važiuojantis R. A. yra sulaikomas policijos pareigūnų, kurie kratos metu pas G. A. rado R. A. perduotus paketėlius su kanapėmis bei 200 vnt. baltos spalvos tablečių, savo sudėtyje turinčių didelį kiekį – 21,171 g psichotropinės medžiagos MDMA. Po sulaikymo D. Ž. iš R. A. gavo SMS žinutę „Mentai" ir vėliau pokalbių su R. M. metu nurodė, ką šis turintis daryti, kad nuvažiuoti pažiūrėti į policiją, nuvažiuoti pas A. į namus, pranešti tėvams, pasirūpinti vaikais, D. Ž. žadėjo paimti R. A. advokatą. Šie pokalbiai su R. M. vyko 21:59 val., 22:03 val., 22:27 val., 23:01 val., taigi jau tuo metu D. Ž. žino, kad R. A. bus sulaikytas 2 paroms, t.y. kaip įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Pažymi, kad šie nurodyti duomenys, liudytojų V. M. ir N. P. parodymai apie R. A. bei D. Ž. atžvilgiu atliekamo operatyvinio tyrimo bei R. A. sulaikymo aplinkybes patvirtina tą faktą, kad prieš susitikimą R. A. paprašė D. Ž. palikti „200 litų", t.y. 200 tablečių, kurias kartu su dviem paketėliais kanapių, vėliau susitikus, D. Ž. perdavė R. A.. Šis perdavimas buvo įvykdytas, D. Ž. kartu su R. A. važiuojant automobiliu arba D. Ž. namo laiptinėje. Nors pats perdavimo momentas nėra užfiksuotas, tačiau telefoniniai pokalbiai iki susitikimo, telefoniniai pokalbiai tarp D. Ž. bei R. M. po R. A. sulaikymo, patvirtina narkotinių bei psichotropinių medžiagų perdavimo faktą. Teismo daroma išvada, kad policijos pareigūnai prieš sulaikymą buvo trumpam pametę automobiliu važiuojantį R. A. iš akių ir kad tuo metu R. A. galėjo narkotines ir psichotropines medžiagas įsigyti iš kitų asmenų, yra nepagrįsta, nes tokios versijos nekelia ir pats R. A. Tačiau tuo pačiu R. A., aiškindamas apie tai, kada įsigijo pas jį rastas psichotropines bei narkotines medžiagas, ikiteisminio tyrimo metu bei bylos teisminio nagrinėjimo metu nurodė skirtingas jų įsigijimo aplinkybes. R. A., D. Ž. kalba, kad jų susitikimo metu R. A. atidavė skolą – 1000 – 2000 Lt, kad R. A. telefonu prašė D. Ž. paskolinti 200 Lt, tačiau tokie teiginiai vertintini kritiškai, tuo labiau, kad R. A. nurodo pardavęs namą, gavęs pinigų, jo asmens kratos metu rasta nemaža pinigų suma. Pažymi, kad tokiu būdu nurodyti duomenys pagrindžia D. Ž. kaltę dėl Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo ir jis už šį nusikaltimą turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tuo pačiu pripažintina įrodyta R. A. kaltinime nurodyta aplinkybė, kad narkotines medžiagas jis įsigijo 2007-07-11 laikotarpiu tarp 19:50 – 20 val. iš D. Ž.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, priimdamas nuosprendį, D. Ž. nusikalstamą veiką dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – amfetaminu ir narkotine medžiaga – kokainu perkvalifikavo iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. l d. į Lietuvos Respublikos BK 259 str. l d. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad aplinkybė, jog D. Ž. psichotropine medžiaga – amfetaminu ir narkotine medžiaga – kokainu iki 2007-11-21 neteisėtai disponavo, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, yra neįrodyta bei neparemta jokiais faktiniais duomenimis. Teismas nurodė, kad objektyviai rasti nedideli ir skirtingų medžiagų kiekiai nesuteikia pagrindo teigti, kad amfetaminu ir kokainu D. Ž. disponavo platinimo tikslais. Dėl šios priežasties, šalinant bet kokias prielaidas ar abejones, kuriomis nuosprendis negali būti grindžiamas, jas, remiantis baudžiamosios teisės teorija ir principais, vertinant kaltinamojo naudai, teismas pašalino minėtą aplinkybę iš kaltinimo D. Ž.. Tokiu būdu teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos faktinių aplinkybių ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Taigi Lietuvos Respublikos BK 260 str. l d. dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti" reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik įtariamojo ar kaltinamojo parodymais, jo prisipažinimu, neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą „parduoti ar kitaip platinti" narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos, šių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Kaip matyti iš D. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis neigė vartojantis narkotines ar psichotropines medžiagas, tačiau bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis vartojantis narkotines medžiagas – kanapes. D. Ž. nenurodė vartojantis kokių nors kitų narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi D. Ž. automobilyje 2007-11-21 kratos metu rasta psichotropinė medžiaga – amfetaminas bei narkotinė medžiaga – kokainas negalėjo būti gabenamos asmeniniais tikslais, nes nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad D. Ž. vartodavo tokias medžiagas. Net ir D. Ž. teiginius, kad jis vartoja narkotines medžiagas – kanapes ir kad neteisėtai disponavo kanapėmis asmeniniais tikslais, teismas, kitame epizode pripažindamas D. Ž. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. l d., įvertino kaip siekimą sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Tokiu būdu, nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinačių, kad D. Ž. vartodavo psichotropines, narkotines medžiagas, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, kad D. Ž. jau iki tol disponuodavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, bei jas platindavo, atsižvelgiant į tai, kad D. Ž. automobilyje rastuose dviejuose paketėliuose buvo rastos skirtingos medžiagos, tenkinančios skirtingus asmenų poreikius, konstatuotina, kad D. Ž. tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,204 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 0,243 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurias neteisėtai laikė ir gabeno automobilio „VW GOLF" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salone iki 2007-11-21 9:52 val., kol automobilio apžiūros metu minėtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų. Todėl D. Ž. turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. l d.
Teismas, pripažinęs D. Ž. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. l d. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, paskyrė D. Ž. 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skirdamas D. Ž. bausmes, konstatavo, kad D. Ž. padarė tris nusikasltamas veikas, iš kurių du nesunkūs ir vienas sunkus nusikaltimai, ir už juos turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė. Paskirtų bausmių dydį, tame tarpe ir už sunkų nusikaltimą, teismas nustatė žemiau sankcijos vidurkio, arčiau minimalios ribos, nes D. Ž. šiuo teismo nuosprendžiu buvo teisiamas pirmą kartą per ilgą laiką po paskutinio padaryto nusikaltimo, turimais duomenimis, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs ir stengiasi gyventi socialiai vertingą gyvenimo būdą šeimoje. Pažymi, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei D. Ž. paskyrė per švelnią bausmę. Teisingai D. Ž. parinkęs bausmės rūšį, teismas neteisingai paskyrė bausmės dydį. Atsižvelgiant į šiame skunde nurodytus argumentus, D. Ž. pripažintinas kaltu, padarius tris sunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus. Skiriant bausmę už šiuos nusikaltimus, reikalinga atsižvelgti į tai, kad D. Ž. šiuos nusikaltimus padarė per trumpą laiką, į nusikalstamų veikų pavojingumą – trys nusikaltimai sunkūs, susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. D. Ž. teisiamas pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta bei nėra Lietuvos Respublikos BK 61 str. 4 d. numatytų aplinkybių, kurioms esant D. Ž. skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis galėtų būti mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK numatytomis bausmių skyrimo nuostatomis, D. Ž. už įvykdytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis turi atitikti sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, o už kitas dvi veikas, numatytas Lietuvos Respublikas BK 260 str. l d., skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis turėtų būti didesnis už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo pakeisti jo atžvilgiu priimtą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-02-02 nuosprendį – jo veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. į 259 str. 1 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.), pažeisdamas pagrindines įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, dėl ko netinkamai buvo kvalifikuota jo padaryta veika, paskirta akivaizdžiai neteisinga bausmė (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.), nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.), netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.), todėl skundžiamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-02-02 nuosprendis pakeistinas (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p.). Be to, mano, kad, nagrinėjant bylą, buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos BPK pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 4 p., 369 str. 3 d.).
Dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, jų teisėtumo, galiojimo ir vertinimo
Teismas nuosprendyje nurodo, jog vertino baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Su tokiu teismo nurodymu nuteistasis R. A. nesutinka. Pažymi, kad tik buvo nurašyta ir į nuosprendį perkelta Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d., kuri reglamentuoja teisėjo pareigą įvertinti įrodymus pagal įstatymą, tačiau priimant nuosprendį iš tiesų nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos BPK 20 str. imperatyvių nuostatų, t.y. reikalavimo įrodymais baudžiamajame procese laikyti tik įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1 d.), reikalavimo įrodymais laikyti tik teisėtais būdais gautus duomenis, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d.)
Teigia, kad šioje byloje esantys duomenys ir dokumentai įrodo, jog buvo pažeistos jo konstitucinės teisės: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas asmens nekaltumo prezumpcijos principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str.: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nurodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu), Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d. šį Konstitucijos straipsnį pakartoja; žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str.: asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu ir kitoks susižinojimas neliečiami; informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą o įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninė gyvenimą kėsinimosi į jo garbę ir orumą), kas įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 9 d. Pažymi, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad teismas šioje byloje pažeidė ne tik esmines jo konstitucines teises, bet ir teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos BPK 44 str., dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis.
Baudžiamojoje byloje iš tikrųjų yra nustatyta, jog jis nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje įgijo 200 vnt. baltos spalvos tablečių, savo sudėtyje turinčių tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos MDMA, taip pat įgijo nedidelį kiekį – 1,817 g – narkotinės medžiagos – kanapių (ir/arba jų dalių) bei šias medžiagas – nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos bei nedidelį kiekį narkotinių medžiagų gabeno automobiliu „Audi A4" (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2007-07-11 20:10 val., kol Šiaulių mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Mano, kad jokiais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nėra nustatyta, jog jis įgijo minėtas psichotropines ir narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.
Dėl 2007-08-02 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama – Specialisto išvada)
Pažymi, kad šioje byloje ypač svarbi ir reikšminga specialisto išvada dėl psichotropinės medžiagos – MDMA – kiekio rastose baltos spalvos tabletėse, nes būtent kiekis yra lemiamasis veiksnys, atribojant ir kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 2 d., 3 d. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis priskiriamas nedideliam, dideliam ir labai dideliam pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas" (toliau vadinama – Rekomendacijos) (2003-04-23 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-239 2006-07-01 redakcija (įsakymo Nr. V-570), galiojanti nuo 2006-07-15 - Žin., 2006, Nr. 77-3018), kurių 1 sąrašo (Narkotinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, 1961 m. Bendrosios konvencijos IV sąrašas) 13 p. yra įtrauktos kanapės (ir jų dalys): nedidelis kiekis – ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g, bet ne daugiau kaip 2500 g; 1 sąrašo (Narkotinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams), 1971 m. Konvencijos I sąrašas, 45 p. – MDMA nedidelis kiekis – ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis – daugiau kaip 20 g, bet ne daugiau kaip 100 g. Pažymi, kad byloje nebuvo keliamas klausimas dėl kanapių kiekio, tačiau mano, kad psichotropinės medžiagos – MDMA kiekis nebuvo nustatytas. Teismas, vadovaudamasis Specialisto išvada, nuosprendyje konstatavo, kad R. A. įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį – 21,171 g – psichotropinės medžiagos – MDMA, nes Specialisto išvadoje nurodomas būtent toks kiekis. Mano, kad toks kiekis (t.y. didelis kiekis) nurodytas visiškai be jokio pagrindo. Tyrimui buvo perduota 200 vnt. tablečių, tačiau tirta buvo tik 50 vnt.; šios tabletės (50 vnt.) sutrintos, miltelių mėginys pašarmintas 10% amoniako tirpalu, ekstrahuotas etilacetatu; gautas ekstraktas tirtas dujinės chromatografijos metodu. Nors tirtos ne visos paimtos tabletės, kažkokiu būdu nustatyta, jog 200 vnt. tablečių sudėtyse yra MDMA, kurio bendroji masė yra 21,171 g. (36,31%). Taigi darytina išvada, kad kiekybinis MDMA tyrimas buvo atliktas tik su 50 vnt. paimtų tablečių, o likusios 150 vnt. tablečių objektyviai nebuvo tirtos, darant prielaidą kad jos yra identiškos tirtosioms 50 vnt. tablečių. Mano, kad kiekybinio MDMA tyrimo rezultatai galėjo būti tik apytiksliai, nes specialistas, davęs išvadą, net vienos tabletės masę nustatinėjo matematinių veiksmų pagalba, nustatydamas vidutinę vienos tabletės masę, ir tokiu būdu, darydamas prielaidą, kad visos tabletės yra identiškos, nustatinėjo MDMA kiekį visose tabletėse. Gali būti, kad tokia nepatikima išvada yra duota dėl labai mažo specialistės darbo stažo (10 mėnesių), o specialistė net nebuvo apklausta teisiamajame posėdyje. Tokia išvada negali būti grindžiamas teismo nuosprendis, nes šiame apkaltinamajame teismo dokumente negalima remtis spėliojimais ir prielaidomis. Tirtosios tabletės, kurios buvo specialisto tyrimo objektas, galėjo nebūti ir nebuvo identiškos: tirtosios tabletės (pažymėtos „Armani" logotipais) nėra farmacijos laboratorijoje pagaminti vaistai, kurių gamyba, sudėtis, masė, sudėtinių medžiagų kiekis būtų kontroliuojami, todėl nėra pagrindo manyti, kad visose tabletėse – tiek ištirtosiose, tiek ir neištirtose – MDMA kiekis buvo vienodas. Bylos nagrinėjimo teisme metu pagrįstai buvo prašoma paskirti ekspertizę tiksliam MDMA kiekiui nustatyti, o teismas, atmesdamas tokį prašymą, užkirto kelią objektyvaus ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui, nes nuosprendį teismas buvo priverstas pagrįsti galimomis prielaidomis ir nepatikimais įrodymais. Pažymi, kad tik pašalinus abejones dėl psichotropinės medžiagos kiekio, galima tinkamai kvalifikuoti veiką, nes būtent psichotropinės medžiagos kiekis atitinkamose skirtingose Lietuvos Respublikos BPK 260 str. dalyse ir yra veiką kvalifikuojantis požymis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos
Nurodo, kad teismas, priimdamas jo atžvilgiu nuosprendį, visiškai ignoravo nekaltumo prezumpcijos principą ir be jokio teisėto pagrindo perkėlė prokurorui priklausančią įrodinėjimo naštą pačiam kaltinamajam, t.y. jam. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras, tačiau šioje byloje teismas perėmė prokuroro pareigas ir laikė, kad ne prokuroras privalo įrodyti kaltinamojo tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, bet pats kaltinamasis, t.y. R. A., privalo įrodyti, jog jis, įsigydamas narkotines bei psichotropines medžiagas, laikydamas jas ir gabendamas, neturėjo tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.
Nuosprendyje nurodoma: „<...> R. A. teigė, kad narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo savo reikmėms ir nesiruošė jų platinti, teigdamas, kad psichotropinių tablečių tuo laiku suvartodavęs po 6-10 vnt. per dieną. Įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, įrodymus bendrai, o ne atskirai, teismas atmeta tokius R. A. įrodymus, nes jie neatitinka byloje nustatytos faktinės tiesos aplinkybių ir surinktų įrodymų. Iš nustatytų faktų matyti, kad R. A. įsigijo 200 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo rastas didelis psichotropinės medžiagos MDMA kiekis. Toks įsigytų tablečių skaičius ir jose rastų psichotropinių medžiagų kiekis byloje nėra pagrįstas jokiais logiškais ar faktiniais duomenimis, neginčijamai patvirtinančiais, kad šios medžiagos skirtos vieno žmogaus asmeninio vartojimo poreikiams. Priešingai R. A. parodymams, po sulaikymo nei žmonos G. A., nei jo paties biologinėse terpėse psichotropinių medžiagų junginių nebuvo rasta (t. 1, b.l. 56, 58), o liudytoja A. K. patvirtino, kad žinojo apie faktą, kad R. A. prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Visa tai, t.y. objektyviai rastų medžiagų kiekis ir šalutiniai duomenys apie narkotinių medžiagų platinimą, yra neginčijami duomenys, kurių pagrindu teismas pripažįsta, kad R. A. neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti <...>." Pažymi, kad iš šios nuosprendžio citatos matyti, jog ne teismas įrodinėjo, kad jis (R. A.) turėjo ar neturėjo tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, bet pats R. A. privalėjo įrodyti, jog tokio tikslo neturėjo. Taip pat pažymi, kad teismo minimas vidinis įsitikinimas negali būti atsietas nuo objektyvių įrodymų, ištirtų teisiamajame posėdyje ir neabejotinai patvirtinančių ar paneigiančių tam tikrus reikšmingus bylos faktus. Teismo vidinis įsitikinimas, kuris grindžiamas kažkokiais „šalutiniais įrodymais", negali niekaip daryti lemiamos įtakos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui. Tokiu būdu pažeisti nekaltumo prezumpcija, rungimosi principas (Lietuvos Respublikos BPK 7 str.), asmenų lygybės principas (Lietuvos Respublikos BPK 6 str. 2 d.), nes tame pačiame nuosprendyje dėl kitos veikos, kurios padarymu kaltintas kitas asmuo išteisintas, teismas nurodo, jog visos abejonės dėl nusikalstamos veikos padarymo ar nepadarymo vertinamos kaltinamojo naudai (7 nuosprendžio lapas, I pastr.), nors jo atžvilgiu teismas šiuo principu nesivadovavo. Pažymi, kad tokiu būdu matyti, jog teismas turėjo išankstinę tvirtą nuomonę ir nuostatą apie tai, kad jis įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, siekdamas jas parduoti ar kitaip platinti. Tokiu būdu buvo pažeista teismo pareiga apkaltinamajame teismo nuosprendyje nurodyti ne tik įrodymus ir motyvus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir įrodymus, kuriais remiantis, teismas atmetė kitus įrodymus (Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p.).
Pažymi, kad buvo priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau stengėsi šios priklausomybės atsikratyti, gydėsi, ieškojo specialistų pagalbos. Slėpė tai ir nuo žmonos, nors yra įsitikinęs, kad ji įtarė ir nujautė apie jo priklausomybes. Teismas nenurodė, kodėl nevertina ir neatsižvelgia į byloje esančią jo pateiktą (duomenys neskelbtini) pažymą apie tai, kad jis nuo 2007-06-11 iki 2007-06-16 gyveno šioje įstaigoje, kad yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir kreipėsi į šią Bendruomenę dėl socialinės – psichologinės pagalbos (t. 1, l. 164). Šios Bendruomenės pažymoje padaryta klaida: dokumentas yra apie 2007 metų įvykius, tuo tarpu išdavimo data nurodoma 2006 m. Be to, pažymi, kad pats pasakojo, jog gydėsi nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms ne vienintelį kartą, tačiau šios aplinkybės nebuvo tirtos.
Teismas vadovavosi Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 58 (t. 1, l. 58), tačiau neatsižvelgė į tai, kad šis aktas negali turėti jokios įrodomosios galios, sprendžiant asmens priklausomybės nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų klausimą, kadangi: pirma, tokiu aktu konstatuojamas tik asmens apsvaigimo ar neapsvaigimo faktas tyrimo momentu, o tai gali ir neturėti nieko bendro su asmens ilgalaike priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų; antra, surašant minėtąjį aktą ir tiriant R. A. būseną, nebuvo paimtas biologinės terpės bandinys (skyriuje „Biologinės terpės bandinys: paimta" yra pabraukta ir vėl užbraukyta vertikaliais brūkšniukais žodžiai „kraujo", „šlapimo"), taigi nėra duomenų, kad buvo paimti kokie nors biologinės terpės mėginiai ar bandiniai, todėl negali būti ir duomenų apie šių mėginių (bandinių) tyrimą.
Teismas vadovavosi liudytojos A. K. parodymais, tačiau nuosprendyje nurodoma, kad liudytoja A. K. policijos darbuotojų sužinojo, kad R. A. prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Toks įrodymų šaltinis negali būti laikomas pakankamu apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti, nes kriminalistai, patys nurodantys liudytojai apie tai, jog R. A. esą prekiauja narkotinėmis medžiagomis, galėjo vadovautis tik savo nuomone; be to, laikytina, kad tokiu būdu kriminalistai dirbtinai fabrikuoja įrodymus, nes po to ta pati liudytoja buvo kviečiama apklausai apie tai, ką ji išgirdo iš tų pačių policijos pareigūnų.
Taip pat mano, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje turi būti dar kartą apklausta liudytoja – jo sutuoktinė G. A., nes paaiškėjo, kad jos parodymai, kurie yra užprotokoluoti teisiamojo posėdžio protokole, surašyti klaidingai. G. A. niekuomet nesakė ir negalėjo sakyti, kad jis su ja yra įsivaikinę 14 metų berniuką, kaip parašyta protokole, nes taip nėra ir nebuvo: jis su ja augina sūnų D. ir rūpinasi žmonos nepilnamete seserimi I. Š. Be to, G. A. parodymai reikšmingi dar ir dėl to, kad po nuosprendžio priėmimo ji pati asmeniškai domėjosi R. A. buvusia priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, rinko objektyvius duomenis ir dokumentus iš gydymo įstaigų, todėl jos parodymai reikšmingi ir svarbūs.
Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad didelė dalis byloje esančių duomenų yra surinkti neteisėtai ir apskritai negali būti vertinami kaip įrodymai. Pavyzdžiui, 2007-10-19 daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti mobilaus ryšio telefonai iš paketo Nr. (duomenys neskelbtini): šiuo daiktų apžiūros protokolu ne tik apžiūrėti daiktai; telefonai buvo įjungti, aprašyta informacija adresų knygoje, ištirti ir aprašyti priimti ryšiai bei rinkti numeriai, įsibrauta į pranešimų žurnalą, tirtas išsiųstų ir gautų pranešimų turinys. Tokie veiksmai jokiu būdu netelpa į daikto apžiūros rėmus, tai yra Lietuvos Respublikos BPK 154 str. reglamentuojamas veiksmas – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, kuris yra galimas tik su ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Šioje byloje buvo gauti du ikiteisminio tyrimo prokuroro leidimai elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolei ir jos fiksavimui, tačiau minėtasis daiktų apžiūros protokolas visiškai nėra su šiais teismo leidimais susijęs, nes grubiai pažeista Lietuvos Respublikos BPK 154 str. 7 d. ir į bylą pateikti visi be išimties duomenys, visiškai neturintys reikšmės bylai. Be to, nustatyta, kad Šiaulių miesto VPK KP ONTT pareigūnai ir be teismo nuosprendžio nedviprasmiškai nustatė, kokias nusikalstamas veikas R. A. atlieka (t. 2, l. 84 – R. Z. 2007 m. rugpjūčio mėnesį rašytas pranešimas apie tai, kad R. A. esą nenutraukė nusikalstamos veikos, ją tęsia ir įsigijo naują telefono abonento numerį, kurį būtina sekti, tam gautas teismo leidimas, tačiau sekimas jokių rezultatų nedavė, naujas ikiteisminis tyrimas nepradėtas). Tai įrodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnams visiškai nėra reikalingas apkaltinamasis teismo nuosprendis R. A. kaltei pagrįsti ar įrodyti: jie ir be teismo nusprendė, kad jis esą daro nusikalstamą veiką arba ją tęsia, o tokie jų neteisėti veiksmai ne tik nėra stabdomi ar pripažįstami neleistinais, bet ir skatinami: teismas aklai vadovaujasi kaip „šalutiniais įrodymais" pareigūnų parodymais, pagrįstais jų asmenine niekuo nepagrįsta nuomone, pareigūnų asmeniniu priešiškumu R. A.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas (toliau vadinama – LAT) ne kartą yra pasisakęs dėl duomenų, kurie yra gauti pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą, slapta sekant asmenį, slapta jo klausantis. Pagal LAT formuojamą teismų praktiką bylose, kuriose kaltinimas grindžiamas operatyvinės veiklos metu surinktais duomenimis (kuriuos teismas galimai ir laiko „šalutiniais įrodymais"), teismas privalo patikrinti tris aspektus: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyviniams veiksmas atlikti; ar tyrimo veiksmai atlikti, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Lietuvos Respublikos BPK numatytais veiksmais. LAT yra konstatavęs, kad Specialiosios ekspertų komisijos sprendimas išslaptinti duomenis neatstoja Lietuvos Respublikos BPK numatytos ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijos (2008-05-20 LAT baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120I2008), todėl šioje byloje taip pat buvo būtina patikrinti operatyvinių priemonių taikymo teisėtumą, pagrįstumą, nustatyti, ar nebuvo Operatyvinės veiklos įstatymo pažeidimų ir nustatyti, ar šie duomenys patvirtinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais veiksmais. To nebuvo daroma ir tai padaryti pagal byloje esančią medžiagą yra neįmanoma, nes išslaptinta tik dalis informacijos, iš kurios negalima nustatyti minėtųjų pagrindinių teisėtumo aspektų.
Dėl bausmės skyrimo
Nurodo, kad skiriant bausmę, teismas privalo atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BK 41 str., BK 54 str. numatytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, į bausmės skyrimo tikslus ir poveikį bei pasekmes ne tik teisiamam asmeniui, bet ir jo šeimai. Mano, kad jam teismo paskirtoji laisvės atėmimo bausmė šių reikalavimų, o kartu ir bausmės tikslų neatitinka, kadangi labai didelė, neproporcinga padarytos veikos pavojingumui. Pažymi, kad teismo nuosprendyje klaidingai minima, jog jis augina dvi dukras, kadangi iš tiesų jis dukros neturi – padeda išlaikyti šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai: (duomenys neskelbtini) gimęs sūnus D. ir sutuoktinės G. A. rūpintinė – nepilnametė jos sesuo I. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Mano, kad teismas nepagrįstai nevertino jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos pavojingos visuomenei veikos – narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo savo reikmėms – kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi būtent jis pats padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams savo nuosekliais parodymais išaiškinti nusikalstamą veiką – pats savanoriškai prisipažino, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra jo, kad jis jas įgijo ir gabeno automobilyje. Mano, kad, įvertinus visas aplinkybes, jo veika turi būti perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
Dėl teisino objektyvumo ir griežto įstatymo laikymosi (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.) Dėl kardomosios priemonės pakeitimo
Nurodo, kad teismas be jokio įstatyminio pagrindo ir nenurodydamas jokių teisėtų suėmimo motyvų paskyrė jam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pažymi, kad tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. reikalavimai dėl kardomųjų priemonių paskirties, BPK 121 str. nuostatos dėl kardomųjų priemonių skyrimo bendrųjų nuostatų, Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 6 d. (skiriant suėmimą, turi būti nurodomi jo pagrindai ir motyvai), 7 d. (suėmimas skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. nustatyti kardomosios priemonės tikslai). Be to, teismas neargumentavo, kodėl nuo 2007-08-12 pusantrų metų galiojusios dvi kardomosios priemonės, kurių jis griežtai laikėsi ir nepažeidė, staiga tapo netinkamos. Be to, teismas, paskirdamas suėmimą ir panaikindamas kitas kardomąsias priemones, užstato, kaip kardomosios priemonės, nepanaikino, nes nuosprendyje nurodė, kad 15 000 Lt, kuriuos G. A. įnešė kaip užstatą už jį, bus grąžinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Mano, kad tai ne tik grubus įstatymo, reglamentuojančio kardomųjų priemonių skyrimą ir pakeitimą, pažeidimas, bet ir moralinis bei turtinis spaudimas jam ir jo šeimai. Skundžiamu nuosprendžiu jam faktiškai liko galioti dvi kardomosios priemonės – suėmimas ir užstatas, o tai draudžia Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 3 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Ž. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-02-02 nuosprendį – perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. l d. į 259 str. 1 d. ir už šią veiką paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. l d. ir 286 str. išteisinti. Mano, kad nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms bei dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Nurodo, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nei vienas įrodymas, koks jis betrodytų įtikinantis, negali būti priimtas be abejonių. Jis turi būti vertinamas ir pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Lietuvos Respublikos BPK 241 str. 2 d. įpareigoja teismą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės. Pažymi, kad šiuo atveju teismas byloje esančius įrodymus vertino vienašališkai, subjektyviai, palaikė ir vadovavosi vien tik kaltinimo kriterijais.
Dėl bute 2007-08-27 rastų narkotinių medžiagų
Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. l d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Pažymi, kad jis prisipažino kaltu iš dalies ir paaiškino, kad nusipirko 304,60 g narkotinių medžiagų – kanapių sau, neturėdamas tikslo jas parduoti. Taigi, jo tyčia, jo tikslas nebuvo nukreipti nusipirkti narkotines medžiagas, siekiant jas parduoti ar kitaip platinti. Nusipirko sau, nes pats naudojo. Šiuos jo aiškinimus teismas atmetė, nenurodydamas konkrečių motyvų. Išvadą apie jo nusikalstamo ketinimo kryptingumą teismas padarė, vadovaudamasis savo samprotavimais ir išvedžiojimais, o ne objektyviais įrodymais. Subjektyvinės nusikaltimo pusės elementai – motyvas ir tikslas negali būti nustatomi tik vadovaujantis samprotavimais ir išvedžiojimais. Pats rastas narkotinių medžiagų kiekis negali lemti jų įsigijimo motyvo ir tikslo. Pats narkotinių medžiagų turėjimas negali būti laikomas net pasikėsinimu šias medžiagas platinti, nes nenustatyta jokių objektyvių pardavimo ar platinimo faktų. Todėl teismas neteisingai įvertino įrodymus ir dėl to netinkamai išsprendė tikslo įrodytumo ir jo dalyvavimo, darant nusikaltimą, klausimą. Šiuo atveju jo nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. l d. į 259 str. l d.
Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui
Nurodo, kad teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams. Pažymi, kad jo atliktas automobilio pristabdymas, nestojimas ir nuvažiavimas neatitinka juridinio vertinimo ir tokie jo padaryti veiksmai užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos ATPK numato atsakomybę už nestojimą ir nuvažiavimą. Jis yra už tai nubaustas administracine tvarka ir jam paskirta administracinė nuobauda (t. 5, l. 137). Ši nuobauda nėra panaikinta, todėl turi būti vadovaujamasi principu „negalima už tą patį bausti du kartus“ ir Lietuvos Respublikos BK 2 str. 6 d., kurioje nurodyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną ir tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Nuostatos dėl dvigubo baudimo yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d., kur nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas dėl to paties nusikaltimo antrą kartą. Dvigubo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 str. Pažymi, kad tokiu būdu, kadangi bylos nagrinėjimo metu sprendimas administracinėje byloje nebuvo panaikintas, teismas, vėl nubausdamas jį už tą pačią nusikalstamą veiką, prieš tai nepanaikinęs anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos, pažeidė Konstitucijos ir kitų įstatyminių aktų reikalavimus, draudžiančius dvigubus baudimus už vieną ir tą patį teisės pažeidimą. Todėl teismo nuosprendis tame epizode yra naikintinas ir toje dalyje baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl automobilyje rastų psichotropinių ir narkotinių medžiagų
Nurodo, kad teismas nepagristai jį pripažino kaltu dėl jo automobilyje rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Pažymi, kad vien faktas, jog jo automobilyje buvo rasta 0,204 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,243g narkotinės medžiagos – kokaino, neduoda pagrindo teigti, kad šios medžiagos priklauso jam. Nurodo, kad jo automobilyje rastus ir išimtus du paketėlius į jo automobilį įdėjo policijos pareigūnai. Teigia, kad jis pats matė, kaip minėti paketėliai buvo įdėti į automobilį, kai policijos pareigūnas Š., jam su R. A. atėjus prie automobilio, atidarė automobilio duris iš kitos pusės ir vėl jas uždarė. Po to, prie tų automobilio durelių ir buvo rasti tiedu paketėliai su narkotinėmis medžiagomis. Pažymi, jog vien tas faktas, kad dėl jo nestojimo ir automobilio palikimo sekančią dieną penki policijos pareigūnai su filmavimo kamera ėjo apžiūrėti ir filmuoti automobilio, aiškiai rodo, kad jie žinojo kaip įmes ir ras minėtus paketėlius su narkotinėmis medžiagomis. Kadangi automobilio apžiūra buvo daroma, siekiant įmesti į automobilį ir rasti jame minėtas narkotines medžiagas, todėl minėta apžiūra buvo atlikta, grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 179 str. reikalavimus. Protokole nesurašyti visi dalyvavę pareigūnai ir specialistas, pradėta filmuoti, kai pareigūnas Š. atidarė ir uždarė automobilio duris, specialistui buvo liepta užsidėti gumines pirštines tik tada, kai jis pradėjo apžiūrinėti tą automobilio dalį, į kurią Š. įdėjo paketėlius, iš vaizdo įrašo nesimato nei kada ir dėl ko pradėta filmuoti, filmuota taip, kad nesimato, kas dalyvavo ir ką jie darė ir t.t. Pažymi, kad apie netinkamą įrodymų fiksavimą automobilio apžiūros metu savo nuosprendyje nurodė ir teismas, kas parodo, kokiomis neteisėtomis priemonėmis prieš jį buvo klastojami įrodymai. Taip pat pažymi, kad logiškai samprotaujant, jei jis pabėgo nuo policijos pareigūnų ir sugebėjo palikti automobilį nepastebėtas, tai nejaugi neturėjo galimybių tuos du paketėlius pasiimti su savimi, jei jie jam priklausė. Visa tai rodo, kad tie paketėliai atsirado jo automobilyje, jam apie tai nežinant.
Teismo posėdyje prokuroras prašė Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji R. A., D. Ž. ir jų gynėjai advokatai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių apygardos prokuratūros ir nuteistųjų R. A. ir D. Ž. apeliaciniai skundai atmestini.
Apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. A. ir D. Ž. nusikalstamus veiksmus.
Dėl R. A. veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d.
Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. A. atžvilgiu dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., apylinkės teismas pagrįstai sprendimą pagrindė G. A. asmens kratos protokolu, liudytojų V. M. ir N. P. parodymais apie rastas medžiagas, liudytojos A. K. parodymais, G. A. ir paties R. A. parodymais, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu bei specialisto išvada dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio ir rūšies nustatymo ir padarė teisingą išvadą, kad R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d.
Kaip matyti iš bylos duomenų, sulaikius R. A., važiuojantį automobiliu ‚AUDI A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su žmona G. A., pas G. A. asmens kratos metu rasti du paketėliai su baltos spalvos tabletėmis (200 vnt.) ir du paketėliai su augalinės kilmės medžiaga (t. 1, l. 25-26). Tyrimo metu nustatyta, kad dviejuose šimtuose tablečių esančios psichotropinės medžiagos MDMA kiekis yra didelis. Šią aplinkybę patvirtina specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad dviejuose šimtuose tablečių sudėtyse yra psichotropinė medžiaga MDMA, kurios bendroji masė tabletėse yra 21,171 g, sausa susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš dviejų plastikinių užspaudžiamų maišalių yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė yra 1,1817 g (t. 1, l. 34-35).
Kaip matyti iš bylos duomenų, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, R. A. parodė, kad jau pusę metų nevartoja narkotikų (t. 1, l. 100). Šią aplinkybę patvirtino ir R. A. žmona, kuri, apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad iki policijos pareigūnams 2007-07-11 sulaikant ją su R. A., nėra pastebėjusi, kad vyras vartotų narkotines medžiagas, vyras gydėsi dėl priklausomybės narkotikams ir kad šiuo metu jų tikrai nevartoja, bei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, iš kurio matyti, kad nei R. A., nei G. A. biologinėse terpėse psichotropinių medžiagų junginių rasta nebuvo (t. 1, l. 56, 58). Šios aplinkybės prieštarauja R. A. parodymams, kad jis per dieną suvartodavęs 6-10 tablečių ir konsekvencionaliai paneigia R. A. nurodytas aplinkybes, kad narkotines medžiagas įsigijo vien tik savo reikmėms.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš aplinkinių žmonių yra girdėjusi, jog R. A. prekiauja narkotikais. Liudytoja pažymėjo, kad apie tai, jog R. A. platina narkotikus, (duomenys neskelbtini) daug kas žino. Ji taip pat parodė, kad jos sūnus A. K. su R. A. pažįstami ir kartais bendrauja. 2006 m. vasario mėnesį A. K. jai buvo prisipažinęs, kad parūkęs „žolės“ ir blogai jaučiasi, nei su kuo rūkė „žolę, nei iš kur gavo, nepasakė. Nenorėdama, kad R. A. įtrauktų jos sūnų į nusikaltimus, 2007-04-28 ji paskambino R. A., pasakydama, kad jei jis pardavinėja narkotikus, tai tegu pardavinėja, bet tegul atstoja nuo jos sūnaus.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. K. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir taip pat parodė, kad pas ją buvo atvykę kriminalistai ieškoti R. A.. Apie tai, kad R. A. prekiauja narkotinėmis medžiagomis, jai pasakė tyrėjai, kai buvo apklausiama 2007 m. kovo 30-31 d.
Įvertinus aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, kolegija laiko, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad toks objektyviai didelis įsigytų tablečių skaičius ir jose rastų psichotropinių medžiagų kiekis nėra pagrįstas jokiais logiškais ar faktiniais duomenimis, neginčijamai patvirtinančiais, kad šios medžiagos skirtos vieno žmogaus asmeninio vartojimo poreikiams ir pagrįstai pripažino, kad minėtomis psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis R. A. disponavo platinimo tikslais.
Žemesnės instancijos teismas
R. A. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad išvestiniais įrodymais, o būtent liudytojos A. K. parodymais, negalėjo būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Jos parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu. Be to, juos patvirtino kiti byloje surinkti aukščiau išvardinti įrodymai (G. A. asmens kratos protokolas, specialisto išvada, kt. įrodymai). Todėl, vertinant ir analizuojant liudytojos A. K. parodymus kontekste su kitais aukščiau išvardytais įrodymais, ką padarė ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į visų šių duomenų sutaptį, daroma išvada, kad liudytojos A. K. parodymai yra patikimi ir jais galima grįsti apylinkės teismo padarytą išvadą dėl R. A. kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. Esant išdėstytoms aplinkybėms, R. A. apeliacinio skundo argumentas dėl A. K. parodymų nepatikimumo atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliaciniame skunde R. A. taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino duomenų apie jo gydymąsi (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktose (duomenys neskelbtini) pažymose nurodyta, kad R. A. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, kreipėsi dėl socialinės – psichologinės pagalbos, šioje bendruomenėje gyveno nuo 2007-06-11 iki 2007-06-16 (t. 6, l. 81) bei pakartotinai nuo 2008-05-05 iki 2008-05-11. Kaip matyti iš minėtos bendruomenės tinklapio, (duomenys neskelbtini) yra katalikų bendrija, vienijanti tikinčiuosius, trokštančius liudyti. Šios aplinkybės rodo, kad minėtos bedrijos specializacija nėra susijusi su reabilitacinėmis ar narkotikų prevencijos programomis, o tiesiog yra bendro idėjinio pobūdžio organizacija, kuri neturi nei reikiamos kvalifikacijos, nei įgūdžių turinčių darbuotojų, dirbančių konkrečiai su priklausomybe nuo narkotikų turinčiais asmenimis. Todėl (duomenys neskelbtini) teiginys, kad R. A. yra priklausomas nuo narkotikų, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių faktinį R. A. reabilitacinį – gydymosi etapą, laikytinas tik deklaratyviu teiginiu, neįrodančiu kad R. A. į šią organizaciją kreipėsi būtent dėl priklausomybės nuo narkotikų.
Apeliaciniu skundu R. A. skundžia 2007-08-02 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nustatyto narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio. Mano, kad MDMA tyrimo rezultatai galėjo būti tik apytiksliai, nes tyrimas buvo atliktas tik su 50 vnt. paimtų tablečių, o likusios 150 vnt. tablečių objektyviai nebuvo tirtos, specialistas, davęs išvadą, net vienos tabletės masę nustatinėjo matematinių veiksmų pagalba, nustatydamas vidutinę vienos tabletės masę, ir tokiu būdu, darydamas prielaidą, kad visos tabletės yra identiškos. Apklausta apeliacinės instancijos 2009-05-07 teismo posėdyje, tyrimą atlikusi specialistė L. R. parodė, kad tiriant pateiktas tabletes ir nustatinėjant jose esančių narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekį, buvo vadovautasi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pateikta metodika, specialia lentele masei apskaičiuoti, 50 tablečių iš pateiktų 200 vnt. buvo atrinktos statistiškai. Specialistė pažymėjo, kad apskaičiuojant bendrąją tablečių masę, gali svyruoti tik trečias skaičius po kablelio. Be to, liudytoja parodė, kad tirtosios tabletės buvo atrinktos iš vienodų pakuočių, tokios pat spalvos, su vienodais logotipais, todėl vienarūšės.
Šiaulių apygardos teisme 2008-04-08 gauto Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro dokumento – (duomenys neskelbtini) „Sintetinių ir pusiau sintetinių narkotinių bei psichotropinių medžiagų ėminių paruošimas tyrimams atlikti“ 6.14.2.1.3. punkte nurodyta: „jei pakete yra 28 ir daugiau objekto vientų – atsitiktinai pasirinktų objekto vienetų skaičius yra ½ visų objektų vienetų, suapvalinus iki sveiko skaičiaus į didesnę pusę, bet ne mažiau kaip 21 ir ne daugiau kaip 50“. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados, tyrimas su specialistei pateiktomis tirti tabletėmis, siekiant nustatyti jose esančių narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį, ir buvo atliktas, vadovaujantis būtent minėtu nurodymu. Taigi, esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad abejoti skundžiama specialisto išvada nėra pagrindo, kadangi tyrimas atliktas pagal standartinę procedūrą, vadovaujantis patvirtintomis metodikomis ir nurodymais, laikantis visų būtinų reikalavimų.
Esant išdėstytoms aplinkybėms ir esant teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų visetu įrodytai R. A. kaltei neteisėtai laikius narkotines medžiagas, turint tikslą parduoti ar kitaip jas platinti, daroma išvada, kad nėra teisinio pagrindo R. A. veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. į 159 str. 1 d.
Dėl D. Ž. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikso BK 260 str. 2 d.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras kelią D. Ž. ištesinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. (dėl neteisėto disponavimo kanapėmis ir psichotropine medžiaga MDMA bei šių medžiagų platinimo) pagrįstumo klausimą, jį iš esmės siedamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas D. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., išteisino pagrįstai, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003-06-20 Nr. 40 1.1 punktu, nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas, <...>, jame padarytos išvados <...> turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Teismo sprendimas turi būti grindžiamas patikimais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tuomet, kai pakanka patikimų kaltės įrodymų. Priešingu atveju – visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.
Kaip matyti iš užfiksuotų D. Ž. ir R. A. telefoninių pokalbių, R. A. prašė D. Ž. palikti tuos „du šimtus litų", žadėjo „užlėkti" pas D. Ž.
Liudytojo – policijos pareigūno N. P. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad jis tuo metu vykdė operatyvinį tyrimą – klausėsi D. Ž. ir R. A. pokalbio. Išgirdęs R. A. prašant D. Ž. palikti jam „tuos 200 litų“, suprato, kad kalbamasi apie narkotines medžiagas, kadangi jis iš darbo praktikos žino, jog narkotinės medžiagos paprastai konkrečiai neįvardijamos.
Liudytojų N. P. ir V. M. parodymais nustatyta, kad 2007 m. liepos mėnesį jie 50 metrų atstumu stebėjo namą, kur gyvena D. Ž., pamatė, kaip į minėto namo kiemą atvažiavo R. A. ir D. Ž., parūkė prie laiptinės, po to D. Ž. įėjo į laiptinę ir greitai grįžo, susėdo į automobilį ir išvažiavo. Liudytojai taip pat parodė, kad sekant automobilį, buvo momentų, kai automobilis buvo dingęs iš akiračio. Taigi, konkretaus narkotinių medžiagų perdavimo fakto nei vienas iš minėtų liudytojų neužfiksavo.
Kaip matyti iš R. A. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, viso proceso metu jis nuosekliai tvirtino, kad narkotines medžiagas įsigijo (duomenys neskelbtini) turguje. Aiškindamas susitikimo su D. Ž. 2007-07-11 priežastis, R. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad tą dieną gavęs 30 000 Lt rankpiniginių už parduodamą namą ir važiavo į Šiaulius atiduoti skolų, susitiko su D. Ž. ir grąžino jam dalį skolos – 1000 ar 2000 Lt, o kalbėdamas su D. Ž. telefonu ir sakydamas „200 litų palik man“, turėjo omenyje, kad grąžins ne visą skolą. Nors šie R. A. parodymai vertintini kritiškai, kadangi nelogiška, kad asmuo, turėdamas 30 000 Lt ir važiuodamas grąžinti skolos, tuo pačiu prašo, kad jam būtų leista 200 Lt negrąžinti, tačiau tai tėra tik prielaidos, kurios negali būti neginčijamais įrodymais pagrindžiančiais faktą, kad būtent D. Ž. perdavė R. A. narkotines medžiagas.
Kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, laiko, kad nesant užfiksuoto paties narkotinių medžiagų perdavimo momento, pripažinti D. Ž. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., remiantis vien R. A. ir D. Ž., taip pat D. Ž. ir R. M. telefoniniais pokalbiais ir prielaidomis, nėra pakankamo pagrindo ir todėl konsekvencionaliai D. Ž. negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtą straipsnį.
Dėl pas D. Ž. ir jo bute rastų narkotinių medžaigų 2007-08-27
Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. Ž. atžvilgiu atžvilgiu dėl jo bute rastų narkotinių medžiagų 2007-08-27, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė paties nuteistojo D. Ž. parodymais, įvykio vietos apžiūros, D. Ž. asmens kratos ir jo gyvenamųjų patalpų kratos protokolais, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.
Kaip matyti iš bylos duomenų asmens kratos metu 2007-08-27 pas D. Ž. džinsinių kelnių kairėje priekinėje kišenėje rasti 3 bespalviai plastikiniai paketėliai su narkotine medžiaga – kanapėmis (t. 1, l. 189). Atliekant 2007-08-27 kratą D. Ž. namuose, balkone, dešiniajame balkono kampe, rastas margas maišelis su trimis plastikiniais paketais, pripildytais narkotinės medžiagos – kanapių, virtuvėje po lango išorine palange rastas platikinis maišelis su narkotine medžiaga – kanapėmis, rasta tuščių plastikinių užspaudžiamų maišelių (t. 2, l. 12-13). Šias aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada, iš kurios matyti, kad visos rastos aukščiau išvardintos augalinės kilmės medžiagos yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys) (t. 2, l. 27-29). Kaip nustatyta bylos duomenimis, iš viso pas D. Ž. buvo rasta 304,60 g kanapių ir jų dalių. Šį kiekį apylinkės teismas pagrįstai įvertino kaip kiekį, kuris, atsižvelgiant į byloje surinktus faktinius duomenis, sveiko proto ar logikos dėsniais negali pagrįsti kanapių vartojimo vien asmeniniams poreikiams patenkinti galimybės. Šią išvadą patvirtina ir pas D. Ž. rastas didelis skaičius tuščių polietileninių maišelių. Taigi, esant išdėstytoms aplinkybėms daroma išvada, kad, vadovaudamasis objektyviai rastu kanapių ir jų dalių kiekiu, tuščių paketėlių skaičiumi, taip pat aplinkybe, kad šios medžiagos buvo laikomos ne vienoje vietoje bei tuo, kad pas D. Ž. rastas ne vienas, o tys paketėliai su narkotine medžiaga, apylinkės teismas pagrįstai D. Ž. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.
Dėl D. Ž. pasipriešinimo policijos pareigūnui
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Ž. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nubausti jį pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. dėl pasipirešinimo policijos pareigūnui, argumentuodamas tuo, kad dėl šios veikos jau buvo baustas administracine tvarka. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju draudimo du kartus bausti už tą pačią veiką principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d., Lietuvos Respublikos BK 2 str. 6 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 str., nepažeistas. Kaip matyti iš byloje esančio 2007-11-21 administracinio teisės pažeidimo protokolo, D. Ž. administracine tvarka buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. – nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei pagal 123 str. 6 d. – transporto priemonės vairavimą, neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu D. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., už tai, kad panaudodamas fizinė smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, t.y. policijos pareigūnui. Šiuo atveju esminė aplinkybė, atribojanti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, yra fizinio smurto panaudojimas ar grasinimas jį panaudoti. Nukentėjusiojo A. N. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad jam nurodžius D. Ž. sustoti ir pastarajam sustojus, A. N. priėjus prie D. Ž. automobilio ir privažiavus kriminalistų automobiliui bei jiems išlipus skubiai einant D. Ž. automobilio link, D. Ž. staigiai paspaudė akseleratorių ir kliudydamas A. N. priekiniu bamperiu, dideliu greičiu nuvažiavo Šiaulių link. Šiuo nukentėjusiojo parodymus patvirtina tą pačią įvykio dieną, t.y. 2007-11-20, rašytas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad D. Ž., norėdamas išvengti sulaikymo, susuko automobilio vairą dešinėn ir kliudydamas A. N., tačiau jo nesužalodamas, dideliu greičiu nuvažiavo Šiaulių link. Nukentėjusiojo A. N. parodymai nuoseklūs, jais abejoti nėra pagrindo. Aplinkybė, kad D. Ž. staiga paspaudė greičio pedalą, ketindamas pabėgti nuo jį sustabdžiusių policijos pareigūnų, patvirtina ir 2007-11-20 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje –važiuojamojoje kelio Šiauliai – Palanga 7 kilometro ruožo dalyje užfiksuoti automobilio ratų pėdsakai, palikti ant asfalto, ant šalia esančio keliuko ir žaliojoje vejoje (t. 2, l. 90-92, 94) . Todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo policijos pareigūno A. N. atžvilgiu aplinkybę ir pagrįstai D. Ž. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.
Dėl automobiliyje „VW GOLF“ rastų psichotropinių ir narkotinių medžiagų
Susipažinęs su D. Ž. automobilio „VW GOLF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu darytu vaizdo įrašu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad 2007-11-21 fiksuojant įrodymus vaizdo kamera, automobilio apžiūros metu buvo netinkamai vykdomi Lietuvos Respublikos BPk 179 str. nustatyti tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo reikalavimai, ką nuosprendyje pripažino ir apylinkės teismas, tačiau byloje surašytas protokolas, kuriame užfiksuotas narkotinių ir pasichotropinių medžiagų radimo D. Ž. automobilyje faktas, taip pat liudytojų V. M. ir D. D. parodymai apie apžiūros eigą, specialisto išvada bei dalinai paties nuteistojo D. Ž. parodymai apie tai, kad būtent jis atėjo prie automobilio, jį atrakino su savimi turėtais rakteliais, buvo šalia automobilio visos apžiūros metu, sudaro įrodymų visumą, kuri leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atgabentame užrakintame iš įvykio vietos automobiliyje rastos psichotropinė medžiaga – amfetaminas ir narkotinė medžiaga – kokainas priklausė D. Ž. ir būtent jis jomis disponavo. Šiuo atveju D. Ž. apeliacinio skundo teiginius, kad, jei jis iš tiesų būtų turėjęs minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tai, 2007-11-20 palikdamas automobilį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, būtų pasiėmęs minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas su savimi, o ne palikęs, rizikuodamas, kad policijos pareigūnai jas ras, kolegija laiko nuteistojo gynybine pozicija ir deklaratyviais teiginiais, kadangi minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas D. Ž. automobilyje galėjo palikti ar pamiršti iš skubėjimo, stengdamasis pasprukti nuo jį persekiojančių policijos pareigūnų ar dėl kokių nors kitų priežasčių, tačiau tai nepaneigia paties narkotinių ir psichotropinių medžiagų radimo D. Ž. automobilyje fakto, kas yra neginčytinas įrodymas visų kitų aplinkybių kontekste.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūra skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje ir nurodo, kad nepagrįstai D. Ž. veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. į 159 str. 1 d. Įvertinus bylos duomenų visumą, kolegija konstatuoja, kad vien objektyviai rastas nedidelis psichotropinės medžiagos – amfetamino (0,204 g) ir narkotinės medžiagos – kokaino (0,243 g) kiekis bei pirmosios instancijos instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad minėtų medžiagų D. Ž. nevartoja ir kad šios medžiagos tenkina skirtingus asmenų poreikius, negali būti pakankamu pagrindu pripažinti D. Ž. disponavus minėta narkotine ir psichotropine medžiaga platinimo tikslais, kadangi tai tėra tik prielaidos, kurios nepagrįstos jokiais kitais objektyviais bylos duomenimis, todėl daroma išvada, kad nėra pakankamo pagrindo patraukti D. Ž. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. l d.
Dėl informacijos išslaptinimo
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. kelia klausimą dėl taikytų operatyvinių priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat skundžia 2007-10-19 daiktų apžiūros protokolą, kuriuo apžiūrėti mobilaus ryšio telefonai iš paketo Nr. (duomenys neskelbtini), esą telefonai buvo apžiūrėti, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 154 str. nuostatas ir be ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi suteikto leidimo.
Apeliacinės instancijos teismas 2009-04-21 raštu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismo pirmininką dėl bylos medžiagos išslaptinimo (t. 6, l. 93). Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje pateiktų Šiaulių apygardos teismo 2007-03-15, 2007-03-22, 2007-06-21 ir 2007-06-27 nutarčių (t. 6, l. 100-103) dėl techninių priemonių panaudojimo specilia tvarka, šiomis nutartimis buvo sankcionuota telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, t.y R. A. abonentų, kurių numeriai (duomenys neskelbtini) ir D. Ž. abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini), pokalbių ir perduodamos informacijos slapta kontrolė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad mobilieji telefonai buvo apžiūrėti, nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo, nei Lietuvos Respublikos BPK 154 str. nustatytų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo reikalavimų, todėl nuteistojo R. A. skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bausmė skyrimo
Teismas įrodymus įvertina ir bausmes skiria, vadovaudamasis įstatymu, savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 str., yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.
Skirdamas nuteistiesiems R. A. ir D. Ž. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., t.y. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikų motyvus ir tikslus, taip pat Lietuvos Respublikos BK 62 str. numatytais švelnesnės negu įstatymo numatyta buasmės skyrimo pagrindais bei 63 str. numatytomis bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas sąlygomis.
R. A. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d.), D. Ž. tiesiogine tyčia padarė du nesunkius (Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 286 str., 11 str. 3 d.) ir vieną sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 11 str. 5 d.), abu suvokdami visas daromų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes.
Skiriant bausmes taip pat atsižvelgta į nuteistųjų asmenybes – R. A. teistas, tačiau teistumas išnykės, dirba, vedęs, kartu su žmona augina sūnų ir rūpinasi nepilnamete žmonos seserimi, D. Ž. teisiamas pirmą kartą, veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka ir turėjo vieną galiojančią nuobaudą, nedirba, registruotas darbo biržoje, vedęs, nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Įvertinusi aukščiau išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes ir atsižvelgus į bausmės paskirtį, numatytą Lietuvos Respublikos BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą –, kolegija laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog kitos rūšies bausmės nei terminuoto laisvės atėmimo už nusikaltimas veikas paskyrimas nepakeis R. A. ir D. Ž. nusikalstamų polinkių, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta R. A. ir D. Ž. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus realiai atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad kolegija nenustatė pagrindų R. A. nusikalstamos veikos perkvalifikavimui iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. į 259 str. 1 d., kolegija laiko, kad pagrindo skirti jam kitą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kaip to prašo apeliantas, nėra.
Apylinkės teismas už nusikalstamas veikas paskyrė švelnesnes negu straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai bausmes. Paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ar per švelnios, jų keisti nėra pagrindo.
Dėl kardomųjų priemonių R. A. atžvilgiu pakeitimo
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas R. A. paskirtas kardomąsias priemones – užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisdamas į suėmimą, atsižvelgė į R. A. paskirtos bausmės rūšį ir dydį – R. A. paskirta griežta bausmė – laisvės atėmimas. Kolegija laiko, kad tokios bausmės paskyrimas sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad R. A., siekdamas išvengti bausmės atlikimo, gali mėginti pasislėpti (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.), todėl daroma išvada, kad kardomoji priemonė – suėmimas R. A. paskirta pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad 15 000 Lt užstatas, kurį G. A. sumokėjo į Šiaulių apygardos prokuratūros sąskaitą, grąžintinas užstato davėjai, nuosprendžiui įsiteisėjus. Kadangi apylinkės teismas konstatavo, kad užstatas bus grąžintas G. A., kolegija daro išvadą, kad tokiu būdu minėta kardomoji priemonė laikoma panaikinta ir R. A. atžvilgiu liko galioti tik jam pagrįstai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apygardos prokuratūros ir nuteistųjų R. A. ir D. Ž. apeliacinius skundus atmesti.