Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2006-06-08 · Administracinė byla Nr. A-556-656-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2006-06-08
Bylos Nr.
A-556-656-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
L. M., Z. S., D. M., D. J., V. K., L. P., L. B., R. S., V. V., V. B., L. Č., I. D., K. G., L. K., A. K., B. L., J. P., A. R., S. Š., R. V., D. K.
Atsakovas
Kauno teritorinei muitinei ir pareiškėjų D, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento, Kauno teritorinei muitinei
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A17 - 656/2006Procesinio sprendimo kategorija 16.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Rūtai Šipkauskienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. M., Z. S., D. M., D. J., V. K., L. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. B., L. M., D. M., Z. S., R. S. ir V. V. skundus atsakovui Kauno teritorinei muitinei ir pareiškėjų D. J., V. B., L. Č., I. D., K. G., L. K., A. K., V. K., B. L., J. P., L. P., A. R., S. Š., R. V., D. K. skundus atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento, ir Kauno teritorinei muitinei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjai L. B., L. M., D. M., Z. S., R. S. ir V. V. skundais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydami iš atsakovo Kauno teritorinės muitinės priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, o būtent: L. B. – 1795,36 Lt, L. M. – 9526,91 Lt, D. M. – 6838,82 Lt, Z. S. – 7382,54 Lt, R. S.– 4251,37 Lt, V. V. – 5594,12 Lt.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodė, kad 2002 – 2004 m., neteisėtai taikant indeksavimo koeficientą, buvo neišmokėta darbo užmokesčio dalis. Apie tai, kad nurodytu laikotarpiu galėjo būti išmokamas ne visas darbo užmokestis, o jį apskaičiuojant buvo vadovaujamasi Konstitucijai prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 patvirtintomis Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis, sužinojo tik 2005 m. sausio mėnesio pradžioje, susipažinę su Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu.

Pareiškėjai L. P., J. P., A. K., I. D., R. V., L. K., A. R., B. L., S. Š., K. G., D. J., Valdas K., L. Č., V. B., D. K. su patikslintais skundais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydami priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Kauno teritorinės muitinės žalos atlyginimo, o būtent L. P. – 3947,44 Lt, J. P. – 4575,58 Lt, A. K. – 4764,25 Lt, I. D. – 5402,09 Lt, R. V. – 4579,80 Lt, L. K. – 5710,51 Lt, A. R. – 6644,08 Lt, B. L. – 5181,93 Lt, S. Š. – 4913,58 Lt, K. G. – 8010,61 Lt, D. J. – 4126,12 Lt, V. K. – 8007,58 Lt, L. Č. – 6400,13 Lt, V. B. – 6541,78 Lt, D. K. – 5036,78 Lt.

Šalies argumentai

Pareiškėjai paaiškino, kad 2002 - 2004 metų laikotarpiu, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ atsakovas buvo nustatęs darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą ir buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis dėl indeksavimo koeficiento taikymo. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad darbo užmokesčio indeksavimas buvo neteisėtas. Pagrindas neišmokėti pareiškėjams jiems nuosavybės teise priklausančių lėšų išnyko įsigaliojus minėtam Konstitucinio Teismo nutarimui – 2004 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjai pažymėjo, kad žala (nepagrįstas praturtėjimas) buvo padaryta atskirais atsakovų veiksmais, ir, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.279 straipsniu, atlygintina solidariai iš abiejų atsakovų.

Atsiliepimas

Muitinės departamentas ir Kauno teritorinė muitinė atsiliepimais į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikiui viršijant atitinkamiems metams darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, Kauno teritorinės muitinės viršininkas muitinės pareigūnų darbo užmokestį indeksavo vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais - Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 2 punktu. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad minėtų teisės aktų nuostatos, nustačiusios indeksavimo koeficiento taikymą apskaičiuojant ir išmokant valstybės tarnautojams darbo užmokestį, prieštarauja Konstitucijai. Teisės aktai (jų dalys) laikomi atitinkančiais Konstituciją ir teisėtais tol, kol Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai - prieštaraujančiais Konstitucijai ir (arba) įstatymams), o iki tokio pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, arba kol jie nėra nustatyta tvarka pripažinti netekusiais galios, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas atitinkamiems teisinių santykių subjektams yra privalomas, kadangi Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 102, 107 straipsniai, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis). Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo pareiškėjai grindžia savo reikalavimą, įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d. Sprendimai nemokėti viso priskaityto atlyginimo yra įvykdyti iki nurodytos datos, todėl pareiškėjų reikalavimai nepagrįsti. Valstybės tarnautojų veiksmai, taikant indeksavimo koeficientą apskaičiuojant ir išmokant darbo užmokestį, yra teisėti, nes buvo vadovautasi tuo metu galiojusiais teisės aktais ir veikta pagal įstatymus. Pabrėžė, kad, nesant valdžios institucijų darbuotojų veiksmuose neteisėtumo, negali atsirasti ir valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė.

Teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalis (2002 m. gruodžio 30 d. redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 686 ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53 prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio l daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas nurodė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, t. y. nesukėlę realių teisinių pasekmių. Atsakovo sprendimai dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo įsigaliojimo, todėl Konstitucinio Teismo 72 straipsnio 4 dalis neišmokėtai pareiškėjų darbo užmokesčio daliai negali būti taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie atsirado po Konstitucinio Teismo sprendimo paskelbimo. Teismas padarė išvadą, kad Kauno teritorinė muitinė pareiškėjams darbo užmokestį mokėjo vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, todėl konstatuoti šios institucijos darbų veiksmų neteisėtumo nėra pagrindo. Pareiškėjai taip pat nepateikė įrodymų, kad Kauno teritorinė muitinė, neišmokėdama dalies darbo užmokesčio, nepagrįstai gavo naudos, praturtėjo.

Šalies argumentai

Pareiškėjai L. M., Z. S., D. M., D. J., V. K., L. P. apeliaciniais skundais prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjai nurodo, kad vertinant Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, žalos faktas reiškia žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo ir jų kaltės prezumpciją. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovų veikoje nėra civilinės atsakomybės sąlygų, kurių pagal teismų praktiką yra trys – neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp jų. Neteisėti veiksmai – tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmai, priimant vėliau antikonstituciniu pripažintą nutarimą, kurį privalėjo taikyti Kauno teritorinė muitinė. Tokiu būdu Kauno teritorinė muitinė be pagrindo įgijo pareiškėjams priklausančio darbo užmokesčio dalį, o pareiškėjams padaryta atitinkamo dydžio žala.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą Muitinės departamentas ir Kauno teritorinė muitinė prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinėje byloje pareiškėjai iškėlė reikalavimus dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo, kurie, pirmosios instancijos teismo sprendimu, buvo atmesti. Apeliaciniuose skunduose prašoma naikinti teismo sprendimą ir priimti naują. Pareiškėjai nurodo, jog vertinant Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovų veikoje nėra civilinės atsakomybės sąlygų. Neteisėti veiksmai - antikonstituciniu pripažintas nutarimas, kurį taikė Kauno teritorinė muitinė. Taip ši Institucija be pagrindo įgijo pareiškėjams priklausančio darbo užmokesčio dalį.

Kolegija, spręsdama šioje byloje taikytinų materialinės teisės normų klausimą, pažymi, kad skundo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio dalį Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo požiūriu laikytinas skundo (reikalavimo) dalyku, kuris (pagal nurodytas faktines bylos aplinkybes, aiškiai suprantamas skundo reikalavimas) suponuoja būtinumą taikyti pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančias, o ne civilinės teisės normas. Todėl nagrinėjant šį ginčą netaikytinos ir neanalizuotinos nurodytos civilinės (deliktinės) atsakomybės bei nepagrįsto praturtėjimo institutų normos.

Administracinėje byloje neginčijamai nustatyta, kad prašoma priteisti darbo užmokesčio dalis buvo nemokama taikant Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Taigi nagrinėjant aptariamą administracinį ginčą spręstinas šių (prieštaraujančių Konstitucijai) nuostatų taikymo laike aspektas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad „Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.“ Vadinasi, sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K.J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, kat. 8.6.1., 19.5.).

Pirmosios instancijos teismui skelbiant sprendimą, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažintos neteisėtomis teisės normos nebegalėjo būti taikomos. Išnyko teisinis pagrindas dėl Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimo pareiškėjams ir jų atžvilgiu turėjo būti priimtas palankus sprendimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiškinimu nėra paneigiama, kadangi Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedūros, t. y. išlikus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 L. Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas, kat. 16.5).

Išdėstyti argumentai suponuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinimą ir reikalaujamų sumų priteisimą pareiškėjams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų L. M., Z. S., D. M., D. J., V. K., L. P. apeliacinius skundus patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

L. M., Z. S., D. M., D. J., V. K., L. P. reikalavimus patenkinti.

Priteisti iš Kauno teritorinės muitinės L. M. 9526, 91 (devynis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt šešis litus ir 91 ct) Lt, Z. S. 7382, 54 (septynis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt du litus ir 54 ct) Lt, D. M. 6838,82 (šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis litus ir 82 ct) Lt, D. J. 4126, 12 (keturis tūkstančius šimtą dvidešimt šešis litus ir 12 ct) Lt, V. K. 8007, 58 (aštuonis tūkstančius septynis litus ir 58 ct) Lt, L. P. 3947, 44 (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt septynis litus ir 44 ct) Lt.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė