Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-156/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.;2.8.;1.2.23. 1.2.14.5.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.

2010 m. vasario 5 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. Š. , kurios atžvilgiu pritaikytos priverčiamosios medicininės priemonės, atstovės pagal įstatymą D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria G. Š. pritaikyta priverčiamoji medicininė priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog G. Š. , būdama nepakaltinamoje būsenoje, 2008 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo draugei nepilnametei D. P. , gim. 1990-11-15, gyvenančiai Vilniuje, nusiuntė elektroniniu paštu žinutę su prašymu įgyti jai psichotropinės medžiagos – 1 gramą amfetamino, o 2008 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 1 gramą psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią rado pašto dėžutėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, voke, adresuotame jai, atsiųstame jos prašymu iš draugės nepilnametės D. P. , gim. 1990-11-15, ir šią psichotropinę medžiagą, neteisėtai laikydama prie savęs, parsigabeno į namus, esančius (duomenys neskelbtini).

Be to, ji 2008 m. gegužės mėn. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo draugei nepilnametei D. P. , gim. 1990-11-15, gyvenančiai Vilniuje, nusiuntė elektroniniu paštu žinutę su prašymu įgyti jai psichotropinės medžiagos – 1 gramą amfetamino, tačiau 2008 m. gegužės 9 d. pasikėsino neteisėtai įgyti nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio laisvosios bazės masė milteliuose yra 0,012 g, ir šios veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2008 m. gegužės 9 d., apie 11 val., jos motina D. Š. pašto dėžutėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Druskininkai, rado voką, adresuotą nepilnametei G. Š. , gyv. (duomenys neskelbtini), kurį apžiūrėjusi rado psichotropinę medžiagą – metamfetaminą ir iš karto tą pačią dieną daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė Druskininkų policijos komisariato pareigūnams.

G. Š. atstovė pagal įstatymą D. Š. apeliaciniame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi ir teigia, jog ji yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pažeidė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų nuostatas.

Pasak apeliantės, G. Š. nepagrįstai inkriminuota baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, neva padaryta 2008 m. balandžio mėnesį, nes byloje nesurinkta jokių jos kaltę, padarius šią veiką, patvirtinančių įrodymų. Skunde pažymima, jog byloje nėra nustatyta ir teismas taip pat nenustatė, kokias narkotines ar psichotropines medžiagas ir kokį jų kiekį D. P. siuntė G. Š. , nes šios narkotinės ar psichotropinės medžiagos nebuvo rastos. Pasak apeliantės, esant tokiai situacijai, negalima nustatyti nusikalstamos veikos dalyko, o tai reiškia, kad nėra ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Taip pat negalima nustatyta, ar tai buvo baudžiamasis nusižengimas, ar nusikaltimas.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliantės nuomone, esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, minėta veika G. Š. negalėjo būti inkriminuota.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog 2009 m. vasario 13 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 103 MS-01 nustatyta, jog G. Š. antrosios inkriminuotos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – bipoliniu afektiniu sutrikimu, manijos tipas, dėl ko ji negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šią išvadą patvirtino teismo posėdžio metu apklausta teismo psichologijos ekspertė V. Joneliūkštienė. Šios aplinkybės įrodo, jog G. Š. veikos padarymo metu nesuvokė daromos veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų.

Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo G. Š. veiksmus dėl pasikėsinimo įgyti psichotropinę medžiagą – amfetaminą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad šios nusikalstamos veikos G. Š. nebaigė dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių Negali būti daroma išvada, jog G. Š. nebaigė savo nusikalstamos veikos dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, nes nusikalstamos veikos padarymo metu ji buvo nepakaltinama. Atsižvelgiant į tai, jog G. Š. motina D. Š. , žinodama, kad jos dukra turi psichikos sutrikimų, radusi voką su galimai narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nunešė jį į Druskininkų miesto policijos komisariatą, todėl, pasak apeliantės, laikytina, jog nusikalstama veika nebaigta savanoriškai atsisakius ją pabaigti (BK 23 straipsnis).

Teismas, anot apeliantės, taip pat pažeidė BPK 401 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame nurodoma, jog, priimant nutartį, turi būti nustatyta, ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika. Todėl ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, G. Š. turi būti išteisinta.

D. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo gautas mirties liudijimas Nr. 557346, išduotas Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus, iš kurio matyti, jog G. Š. 2009 m. gruodžio 25 d. mirė.

Byloje dalyvaujantys prokurorė bei G. Š. gynėjas prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir bylą G. Š. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau tokių prašymų iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka gauta nebuvo. Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis bei BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 327 straipsnio 1 punktu, mirus G. Š. procesas jos atžvilgiu yra negalimas, todėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis panaikinama ir baudžiamasis procesas G. Š. atžvilgiu nutraukiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį, kuria G. Š. pritaikyta priverčiamoji medicininė priemonė, panaikinti ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.