Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, sekretoriaujant Vasarei Žilinskienei, dalyvaujant ieškovui M. V., ieškovo atstovui advokatui Arnui Paliukėnui, atsakovo atstovui A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui IĮ „A. G. teismo medicininių tyrimų biuras“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 000 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; taip pat prašo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, jei teismas pripažintų, jog ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo teisinių santykių. Ieškinyje nurodė, kad 2009 m. dėl stuburo bei kaklo srities skausmų kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus, kurie nustatė, kad jis turi iškrypusį stuburą juosmens srityje ir paskyrė stuburo korekcijos pratimus. Atlikus stuburo korekcijos pratimus, ieškovui juosmens srityje atsirado dideli skausmai, kurių iki tol nebuvo. Jam buvo diagnozuota osteochondrozė, spondiloartozė, L5/S1 tarpo disko medialinė išvarža. Ieškovas, įtardamas, kad jam buvo suteiktos netinkamos, nekokybiškos gydymo paslaugos, kurios galimai pablogino jo sveikatos būklę bei ketindamas savo pažeistas teises ginti įstatymų nustatyta tvarka, siekdamas gauti informacijos dėl galimai pažeistų jo teisių teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir tai patvirtinančius įrodymus, kreipėsi į atsakovą, prašydamas ištirti ir parengti eksperto (specialisto) išvadas: ar atliekant iškrypusio stuburo korekcijos tempimo pratimus, galėjo stuburo slankstelis juosmens srityje pajudėti iš vietos ir dėl to nuo to laiko jis pradėjo jausti stiprius skausmus, negali sėdėti, jam reikalingos ortopedinės kėdės, turi gydyti tirpstančią koją. Atsakovo atstovas paėmė tik dalį jo pateiktų dokumentų. Atsakovo atstovo nurodymu jis sumokėjo 2 000 Lt. Atsakovo atstovas nepasiūlė sudaryti jokios rašytinės sutarties dėl sutarto tyrimo atlikimo, nepateikė išsamios informacijos apie ketinamus atlikti veiksmus, tačiau iš pokalbio su atsakovo atstovu jis suprato, kad bus atliktas tyrimas bei gauti rezultatai (tyrimo išvados) bus įforminti specialiame dokumente (specialisto išvadoje ar ekspertizės akte). Atsakovo atstovas elektroniniu laišku informavo, kad su neurochirurgu išanalizavus pateiktą medžiagą, buvo prieita kategoriška išvada, jog stuburo juosmeninės srities disko išvarža dėl atlikto gydymo išsivystyti negalėjo bei nurodė, kad tyrimas šiuo klausimu yra baigtas. Pareikalavus tinkamai įformintos ir pasirašytos tyrimo išvados, atsakovo atstovas nurodė papildomai sumokėti dar 2 000 Lt. Atsakovas tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek vykdant susitarimą elgėsi nesąžiningai, nesuteikė ieškovui, kaip vartotojui, išsamios informacijos apie paslaugos apimtis, gautų išvadų įforminimą, kainą, tuo pažeidė ieškovo, kaip vartotojo, teises į tinkamos kokybės, tinkamai įformintų paslaugų gavimą, suklaidino ieškovą bei apribodamas jo teisę pasirinkti, ar prašyti atsakovą atlikti šį tyrimą, ar to atsisakyti, apribodamas jo teisę derėtis dėl paslaugos kainos, apimties ir pan. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas minėtos paslaugos, dėl kurios kreipėsi į atsakovą, negavo. Atsakovas iš esmės jų susitarimo neįvykdė, tai sąlygojo ieškovo nuostolių atsiradimą (b.l. 1-6).

Atsakovas su ieškiniu nesutinka visiškai. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad įstatymas nenumato privalomos rašytinės formos vartojimo paslaugų sutarčiai, todėl tarp šalių galėjo būti sudaryta žodinė sutartis dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Su ieškovu buvo susitarta tik dėl konsultacinio tyrimo ir teismo medicinos specialisto nuomonės žodine forma pateikimo, sumokant už šias paslaugas 2 000 Lt atlyginimą. Susitarimo dėl konsultacijos esmę patvirtina ir paties ieškovo nurodyta apmokėjimo bankui pavedime formuluotė – „už stuburo juosmens išvaržos ekspertinę nuomonę“. Ieškovui buvo pateikta ekspertinė nuomonė po to, kai jo pateikti medicininiai dokumentai bei DVD diskai su stuburo radiologiniais tyrimais buvo perduoti vienam iš vedančiųjų Vilniaus neurochirurgų, su kuriuo buvo konsultuojamasi. Ieškovui, prieš susitariant dėl paslaugos suteikimo, buvo pateikta išsami informacija, susijusi su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, terminais bei informacija, kad pirminė konsultacijos išvada bus tik tai žodinė. Pirminio susitikimo metu su ieškovu atsakovo atstovas, preliminariai įvertinęs ieškovo pateiktus medicininius dokumentus, pateikė savo asmeninę nuomonę, kad jo stuburo juosmens srities disko išvarža dėl jam pavesto gydymo išsivystyti negalėjo, tačiau ieškovas vis tiek primygtinai reikalavo atlikti konsultaciją su neurochirurgu ir sutiko sumokėti nustatytą teikiamos paslaugos kainą 2 000 Lt. Atsakovas prašo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 23-25).

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad ieškovas su atsakovu telefonu tarėsi susitikti pasikonsultuoti, ar yra pagrindo pradėti ekspertizę. Atsakovas minėjo tik 250 Lt pradinės konsultacijos kainą. Konsultacija truko valandą. Žodžiu susitarė, kad bus atlikta ekspertizė ir kad po pirminės ekspertizės toliau rinks dokumentus ieškiniui prieš klinikas. 2000 Lt sumokėjo už specialisto nuomonę, ar yra pagrindo rengti dokumentus ieškiniui. Elektroniniu paštu gavo abstrakčią nuomonę, kuri ieškovo netenkina. Atsakovas atsisakė detalizuoti išvadą. Kyla abejonių dėl pačio ekspertinio darbo. Nebuvo paiimti visi dokumentai apie diagnozes. Pareiga įrodyti, apie ką buvo tartąsi, tenka atsakovui (b.l. 38-40, 42).

Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimą į ieškinį ir papildomai paaiškino, kad po pirminės konsultacijos jam tapo aišku, kad dėl paskirto gydymo išvarža ieškovui negalėjo atsirasti, dėl to iš ieškovo paėmė tik pagrindinius dokumentus. Jokios ekspertizės jis neatliko, už sumokėtus pinigus neprivalėjo pateikti rašytinę išvadą (b.l. 40-42).

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas pagal išduotą licenciją teikia teismo medicinos paslaugas (b.l. 27). 2012-08-21 ieškovas kreipėsi į atsakovą pasikonsultuoti, ar dėl ieškovui paskirto netinkamo gydymo galėjo atsirasti išvarža juosmenyje. Už pirminę valandos trukmės teismo medicinos specialisto konsultaciją ieškovas sumokėjo atsakovui 250 Lt (b.l. 36). Šalys žodžiu susitarė, kad atsakovas pateiks specialisto išvadą pagal ieškovo pateiktus medicininius dokumentus. Pagal šalių susitarimą, ieškovas už paslaugų suteikimą pervedė atsakovui 2 000 Lt (b.l. 7). 2012-08-23 atsakovas elektroniniu paštu informavo ieškovą, kad susitikus su neurochirurgu buvo labai atidžiai išnagrinėta ieškovo pateikta medžiaga ir prieita kategoriškos nuomonės, kad stuburo juosmens srities disko išvarža dėl ieškovui pravesto gydymo išsivystyti negalėjo, šios išvaržos kilmė yra fiziologinė, išsivysčiusi įprastinių amžinių pakitimų pasėkoje (b.l. 8). Iš pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu nustatyta, kad ieškovas pareikalavo iš atsakovo pateikti neurochirurgo pasirašytą išvadą, kurioje būtų nurodyta vienareikšmiška nuomonė ieškovo pateiktu klausimu (b.l. 12). Atsakovas į tokį ieškovo reikalavimą atsakė, kad šiuo atveju rašto dėl konsultacinio tyrimo rezultatų nepateiks, ir nurodė, kad konsultacinei išvadai, kurioje atsispindėtų visi dokumentai ir KT nuotraukos, su jo ir neurochirurgo parašais paruošti, ieškovui reikia pateikti oficialų raštą, išdėstant savo poziciją ir klausimus, į kuriuos norima gauti atsakymus bei pervesti dar 2 000 Lt (b.l. 11).

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad tarp šalių buvo sudaryta atlygintinių paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią atsakovas (paslaugų teikėjas) įsipareigojo pagal ieškovo (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o ieškovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 str. 1 d.). Atsakovas yra privatus juridinis asmuo, kuris siūlo ir atlygintinai suteikia paslaugas. Ieškovas yra fizinis asmuo, kuris kreipėsi į atsakovą dėl paslaugos suteikimo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.39 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8, 14, 15 dalių nuostatomis, šalių sudaryta sutartis laikytina vartojimo sutartimi.

Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovui suteiktos atlygintinės paslaugos kokybės ir apimties. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nepasiūlė sudaryti rašytinės formos sutartį, tačiau įstatymas nenumato, kad atlygintinių paslaugų teikimo sutartis turi būti rašytinės formos. Vadovaujantis bendrosiomis sandorių formos taisyklėmis, sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, jeigu įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos (CK 1.72 str. 1 d.).

CK 6.719 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Pagal CK 6.716 straipsnio 4 dalį, vartojimo paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsnių taisyklės. CK 6.353 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas, pažeidęs pareigą informuoti pirkėją, turi kompensuoti dėl to pirkėjo patirtus nuostolius. Analogiška taisyklė taikytina ir atlygintinių vartojimo paslaugų teikimo atveju. Kliento teisės nutraukti sutartį, reikalauti nuostolių atsiranda tada, kai dėl nepakankamos informacijos apie paslaugą turėjimo jis patiria neigiamų padarinių: gauna neatitinkančią poreikių paslaugą, negauna reikalingos paslaugos. Kilus ginčui dėl paslaugų teikėjo suteiktos informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti patirtus neigiamus padarinius, nuostolių faktą, priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka klientui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija – paslaugų teikėjui. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtintų vartotojo teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis. Ar paslaugų teikėjo pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, turi būti sprendžiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvokė pateiktą informaciją, lemiama reikšmė tokiu atveju turi būti teikiama objektyviajam kriterijui – ar paslaugų teikėjo pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t. y. profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui (Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 str. 13 d.). Ieškovas teigė, kad iš pokalbio su atsakovo atstovu jis suprato, jog bus atliktas tyrimas bei gauti rezultatai (tyrimo išvados) bus įforminti specialiame dokumente (specialisto išvadoje ar ekspertizės akte). Atsakovo teigimu, su ieškovu buvo susitarta tik dėl konsultacinio tyrimo ir teismo medicinos specialisto nuomonės žodine forma pateikimo. Kaip nurodė ieškovas, į atsakovą jis kreipėsi tam, kad gautų įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl netinkamo gydymo pablogėjo jo sveikatos būklė. Atsakovas teigė, kad jau pirminės konsultacijos metu, pats įvertinęs ieškovo pateiktus medicininius dokumentus, remdamasis savo ilgamete patirtimi, ieškovui pareiškė, kad ieškovo stuburo juosmens srities disko išvarža dėl jam pavesto gydymo išsivystyti negalėjo. Ieškovas šios aplinkybės nepaneigė. Ieškovo pageidavimu atsakovas už sutartą kainą pateikė specialisto, t. y. neurochirurgo, nuomonę, kuri taip pat buvo neigiama. Atsakovas neigia, kad su ieškovu buvo tartąsi dėl rašytinės specialisto nuomonės pateikimo. Ieškovas, žodžiu tardamasis su atsakovu dėl paslaugos suteikimo, kaip protingai atidus ir apdairus klientas, galėjo užduoti atsakovui atitinkamus klausimus, iš kurių atsakymo būtų pakankamai aišku, jog atsakovo nurodyta 2 000 Lt kaina apima tik žodinę specialisto nuomonę ieškovo pateiktu klausimu. Be to, specialisto išvados ieškovo nurodytu klausimu pateikimas rašytine forma šiuo atveju yra netikslingas, kadangi ieškovas neigiamos išvados negalėtų panaudoti savo pažeistų teisių gynymui. Kaip nurodė atsakovas, dokumentas rengiamas tik tuo atveju, kai atsakymas būna teigiamas. Įvertinus šalių paaiškinimus pripažintina, kad atsakovas suteikė ieškovui tokios apimties paslaugą, dėl kurios šalys buvo susitarusios, ir nesuklaidino ieškovo dėl teikiamos paslaugos apimties, gautų išvadų įforminimo ir kainos. Ieškovas neįrodė atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, t. y. atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir nuostolių atsiradimo (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str., 6.256 str. 4 d.). Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl ieškinys atmestinas.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atmetus ieškinį, šios išlaidos atsakovui iš ieškovo nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bylose vartotojai dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių, nuo žyminio mokesčio atleidžiami, todėl ieškovui grąžintinas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovui M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 60,00 Lt (šešiasdešimt Lt 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2012-09-26 mokėjimo pavedimu banke Nordea Bank Finland Plc.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.