Telšių apylinkės teismo nutartis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“ dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos V. S. atstovė advokatė Juta Kareivė paaiškino, jog pareiškėja apie praleistą terminą suprato tik rugpjūčio mėnesį. Pareiškėjai nuvykus pas notarą priimti palikimo, notarė jai paaiškino, jog yra praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti ir dėl jo atnaujinimo ji turi kreiptis į teismą.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas A. K. paaiškino, jog pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi ji neturi tam teisinių žinių. Pažymėjo, jog pareiškėja galvojo, kad ji turi gauti pranešimą iš notaro. Gavusi teismo nutartį su ja susipažino, tačiau nesuvokė to, jog į notarą dėl palikimo priėmimo turi kreiptis pati savarankiškai. Nesulaukusi jokio pranešimo iš notaro, ji pradėjo domėtis ir suvokė, jog praleido įstatymų numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Pareiškėja rūpinasi butu, jį prižiūri, moka už jį mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir byloje esančių dokumentų nustatyta, jog nepilnamečio R. Y., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra R. Y., motina – pareiškėja V. S. (vaiko gimimo metu – (duomenys neskelbtini)) (Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2005 m. balandžio 19 d. gimimo įrašas Nr. 74). Nepilnamečio R. Y. tėvas R. Y., gimęs (duomenys neskelbtini) d., mirė (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. sausio 21 d. raštu Nr. (588/21) 9R-129 persiųstas Turkijos Respublikos 2021 m. gruodžio 1 d. išduotas mirties liudijimo nuorašas, registracijos vieta metrikų knygoje 1866–0007–00026–0050).

Nekilnojamojo turto registro 2021 m. gegužės 12 d. duomenimis, R. Y. vardu įregistruota asmeninės nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini), esantį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), esantį sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad palikimas būtų apsunkintas skolomis, byloje negauta, duomenų apie vykdomąsias bylas, kuriose būtų vykdomas išieškojimas iš palikėjo R. Y., taip pat nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą paveldint pagal įstatymą palikėjo R. Y. sūnus R. Y. yra pirmos eilės įpėdinis. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio R. Y. vardu priimti po jo tėvo R. Y. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi (duomenys neskelbtini) ir yra parleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo.nNustatyta, jog 2022 m. kovo 10 d. Telšių apylinkės teisme priimta nutartis, kuria patenkintas pareiškėjos V. S. prašymas ir jai atnaujintas terminas nepilnamečio vaiko R. Y. vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo R. Y., mirties (duomenys neskelbtini). Taip pat nutarta leisti pareiškėjai V. S., savo nepilnamečio vaiko R. Y., vardu priimti palikėjo R. Y., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Pareiškėjai išaiškinta, jog pareiškimas apie palikimo priėmimą privalo būti paduotas palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 24 d.

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip nustatyta CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalyse, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Iš bylos medžiagos matyti, kad palikėjo R. Y. turto perėjimo valstybei procedūros nėra pradėtos. Esant įpėdiniui, pretenduojančiam priimti palikimą, jas pradėti netikslinga, nes tai neatitiktų CK 5.62 straipsnyje nustatyto valstybės vaidmens paveldėjimo santykiuose. Galimi ginčai tarp įpėdinių dėl palikimo priėmimo šioje byloje nesprendžiami. Visuomeninio gyvenimo bei įstatyminio reguliavimo tendencijos – skatinanti privatinės nuosavybės prioritetą valstybinio turto atžvilgiu, t. y. privatus turtas valstybei perduodamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis, 46 straipsnio 1 dalis), gerbti šeimos ar giminės nuosavybės tęstinumą, perimamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), kuris įgyvendinamas, be kita ko, paveldint savo šeimos ar giminės narių turtą. Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmusi palikimo nepilnamečio sūnaus vardu, jo įstatyminė atstovė elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos atstovės, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovo paaiškinimai tik patvirtina aplinkybę, jog pareiškėja piktybiškai įstatyme numatyto termino palikimui priimti nepraleido. Priešingai, pareiškėja butu rūpinasi, už jį moka komunalinius mokesčius ir kt., tačiau dėl teisinių žinių stokos savo nepilnamečio vaiko vardu šios teisės nerealizavo. Nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės (teisinių žinių stoka) objektyviai galėjo lemti, kad nepilnamečio įstatyminė atstovė laiku nerealizavo savo sūnaus teisės per įstatyme nustatytą terminą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla neužvesta, termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai nepaveiks trečiųjų asmenų teisėtų interesų, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens poziciją, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir prioritetinės vaiko teisių apsaugos principais, laikytina, kad terminas nepilnamečio vardu priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujintinas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2022 m. gruodžio 6 d. išvadoje Nr. 6SD-9888 nėra duomenų, kad palikimo priėmimas galėtų neigiamai įtakoti nepilnamečio R. Y. interesus.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 5.53 straipsnyje kaip vienas galimų palikimo priėmimo būdų reglamentuojamas palikimo priėmimas kreipiantis į notarą dėl turto apyrašo sudarymo. Palikimo priėmimas kreipiantis į notarą dėl turto apyrašo sudarymo geriausiai atitinka nepilnamečių įpėdinių interesus, nes apriboja jų atsakomybę už galimas palikėjo skolas tik paveldėtu turtu, todėl pareiškėjai leistina priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu, nustatant, kad palikimas priimamas pagal turto apyrašą. Pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį, bent vienam įpėdiniui priėmus palikimą pagal apyrašą ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą.

Nepilnamečio vaiko R. Y. įstatyminei atstovei – pareiškėjai V. S., išaiškinama, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)ATP-C-2022-03584 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėja V. S. visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą nepilnamečio vaiko R. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo R. Y., gimusio (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). Leisti pareiškėjai V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo nepilnamečio vaiko R. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikėjo R. Y., gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Išaiškinti, kad pareiškimas apie palikimo priėmimą privalo būti paduotas palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Kita nutarties dalis neskundžiama.