Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-437-06/2006 pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos rajono apylinkės teisme (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai) išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-437-06/2006 pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3. 2025 m. vasario 20 d. teisme buvo gautas pareiškėjo A. Ž. prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Pareiškėjas prašė išaiškinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimą – kokia yra vėjinio malūno su prie jo buvusiais dviem statiniais paskirtis bei pobūdis, t. y. ar šie statiniai buvo ūkinės, ar gyvenamosios paskirties pastatai.

6. Pareiškėjas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad įvertinęs Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-437-06/2006, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiame sprendime nepasisakyta, kokia yra vėjinio malūno su prie jo buvusiais dviem statiniais paskirtis bei pobūdis, t. y. ar šie statiniai buvo ūkinės, ar gyvenamosios paskirties pastatai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pareiškėjo (apelianto) atskirojo skundo

13. Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti pareiškėjo prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

14. CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

15. Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).

16. Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti savo argumentų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019).

17. Remiantis civilinė bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2006 m. vasario 14 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame 0,98 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), XX a. I p. buvo vėjinis malūnas su prie jo buvusiais dviem pastatais. Pareiškime pareiškėjas pažymėjo, jog teikia istorinę pažymą, kurioje nurodyta, kad sklypo teritorija atitinka buvusio erdvaus malūnininko V. B. (vok. W. B.) žemės sklypo teritorijos pietvakarinę dalį, kurioje XX a. pradžioje stovėjo vėjinis malūnas; prie jo kaimo, senbuvių tvirtinimu, būta malūniukui priklausančių statinių. Pareiškėjas pareiškime taip pat nurodė, kad bendraudamas su (duomenys neskelbtini) senoliais, jis sužinojo, jog iš tikro jo sklypo vietoje iki II-ojo pasaulinio karo pabaigos buvo malūnas su prie jo esančiais malūnininkui priklausančiais ūkio pastatais.

18. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-437-06/2006) pareiškėjo pareiškimas buvo patenkintas, nuspręsta: „Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), XX amžiaus I pusėje buvo vėjinis malūnas su prie jo buvusiais dviems pastatais. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu atkurti pareiškėjui A. Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvusią sodybą“. Sprendimas įsiteisėjo 2006 m. rugpjūčio 15 d.

19. 2007 m. liepos 9 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, tačiau 2007 m. rugsėjo 22 d. pateikė prašymą jo prašymą palikti nenagrinėtu. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. PP-25-760/2007) nutarta pareiškėjo A. Ž. prašymą išaiškinti 2006 m. liepos 14 d. sprendimą civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą, suinteresuoti asmenys – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Pajūrio regioninio parko direkcija, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikti nenagrinėtu ir jį grąžinti pareiškėjui. Teismas nurodė, kad buvo gautas pareiškėjo pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad išnyko būtinybė išaiškinti sprendimą, kadangi Klaipėdos rajono savivaldybė jam išdavė projektavimo sąlygų sąvadą detaliajam planui rengti, todėl prašymą atsiima ir prašo jo prašymą dėl sprendimo išaiškinimo palikti nenagrinėtu CPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

20. 2009 m. rugsėjo 9 d. teisme buvo gautas pareiškėjo įgalioto asmens prašymas dėl sprendimo išaiškinimo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. C4-132-729/2009) nutarta prašymą dėl sprendimo išaiškinimo palikti nenagrinėtu. Išaiškinti pareiškėjui ir jo atstovui, kad pašalinus nutartyje nurodytus atstovavimo ir dokumentų įforminimo trūkumus, galima iš naujo kreiptis į teismą su prašymu. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo įgaliotinis yra tinkamas pareiškėjo atstovas pagal pavedimą; prie prašymo pateikti įrodymai nepatvirtinti įstatymo nustatyta tvarka.

21. 2009 m. spalio 20 d. pareiškėjas teismui pateikė prašymą dėl sprendimo išaiškinimo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. C4-147-729/2009) nutarta atsisakyti išaiškinti 2006 m. liepos 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-437-06/2006. Teismas nurodė, kad pareiškėjas siekia, jog teismas pripažintų, kad sprendime nustatytas juridinę reikšmę turinti faktas reiškia tai, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo sodyba. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas yra visiškai aiškus, atitinkantis tiek byloje surinktus įrodymus, tiek pateis pareiškėjo pareiškime suformuluotus prašymą ir jo tikslą; teismo išsamiai motyvuota, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, esant norminių aktų numatytoms sąlygoms ir kompetentingai veikiant kitoms valstybės institucijoms, gali sukurti pareiškėjo pageidaujamas pasekmes, tačiau, kaip tai turi būti įgyvendinta, yra ne teismui spręsti. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2006 m. liepos 14 d. sprendimas priimtas pagal pareiškėjo reikalavimą, remiantis jam pagrįsti pateiktais įrodymais ir atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytą tikslą šiam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Būtent šios teismo išvados pagrįstos ir teismo motyvais sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Bet koks kitoks jų interpretavimas, absoliutus susiejimas ar atskyrimas, pareiškėjo prašomas išaiškinimas, kad šioje vietoje buvo ne vėjinis malūnas su dviem pastatais, o sodyba, reikalautų kitokio motyvavimo ir pakeistų priimto ir įsiteisėjusio sprendimo turinį, o tai negali būti daroma. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašyme dėl sprendimo išaiškinimo keliamas klausimas peržengia sprendimo išaiškinimo ribas, yra susijęs su papildomomis aplinkybėmis, kurios nebuvo analizuojamos bylą nagrinėjant iš esmės, taip pat keistų sprendimo turinį.

22. 2025 m. vasario 20 d. pareiškėjas vėl kreipėsi į teismą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimo išaiškinimo. Pareiškėjas nurodė, jog tiek Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 15 d. sprendime, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartyje pasisakė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendime nepasisakyta, kokia yra vėjinio malūno su prie jos buvusiais dviem statiniais paskirtis bei pobūdis. Pareiškėjas prašė teismo išaiškinti, kokia yra vėjinio malūno su prie jo buvusiais dviem statiniais paskirtis bei pobūdis, t. y. ar šie statiniai buvo ūkinės, ar gyvenamosios paskirties pastatai.

23. Įvertinęs civilinės bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog teismas, nagrinėdamas pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nenustatinėjo vėjinio malūno ir prie malūno buvusių dviejų statinių/pastatų paskirties ar jų pobūdžio. Tokio reikalavimo pareiškėjas nebuvo pareiškęs. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype XX a. I p. buvo vėjinis malūnas su prie jo buvusiais dviem pastatais, tačiau nustatyti, kad prie malūno buvę statiniai/pastatai yra gyvenamosios ar ūkinės paskirties, pareiškėjas neprašė. Buvus tokiems pareiškėjo reikalavimams, teismas aplinkybių, susijusių su vėjinio malūno ir prie jo buvusių dviejų statinių/pastatų paskirtimi ir pobūdžiu, netyrė ir dėl jų nepasisakė, tokios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos civilinės bylos dalykas. Be to, tiek Regionų apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo procesiniuose sprendimuose taip pat nurodė, jog iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad joje išvadų dėl statinių paskirties bei pobūdžio nėra padaryta.

24. Kaip jau minėta, aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat teismas negali aiškinti to, ko jis civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju tenkinant pareiškėjo prašymą ir aiškinant, kokia buvo vėjinio malūno su prie jo buvusiais dviem statiniais paskirtis bei pobūdis, t. y. ar šie statiniai buvo ūkinės, ar gyvenamosios paskirties pastatai, reikštų teismo sprendimo esmės ir prasmės pakeitimą, papildomų bylos aplinkybių tyrimą bei vertinimą po teismo sprendimo byloje priėmimo ir jo įsiteisėjimo. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju išaiškinimai, pasinaudojant CPK 278 straipsnyje numatytu teismo sprendimo išaiškinimo institutu, negali būti teikiami.

25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.