Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-05-25 · Civilinė byla Nr. e2-13087-294/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-25
Bylos Nr.
e2-13087-294/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Seikalis
Ieškovas
UAB Legal Balance
Atsakovas
A. K.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Legal Balance ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 28,96 EUR kreditą, 104,26 EUR netesybas, 8,96 Eur kredito mokesčio, 28,96 Eur baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2011-03-19 pradinis kreditorius UAB Credit day su atsakovu sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį, pagal kurią suteikė atsakovui 28,96 EUR kreditą 30 dienų terminui. Pradinis kreditorius ir ieškovas sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovas nurodo, kad atsakovas savo prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdė. Atsakovas per pranešime nustatytą terminą skolos nepadengė.

Ieškinio pareiškimo nuorašas su priedais, teismo pranešimo nuorašas įteikti atsakovui tinkamai – viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, o ieškovas ieškinyje pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Remiantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2011-03-19 pradinis kreditorius UAB Credit day su atsakovu sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį, pagal kurią suteikė atsakovui 28,96 EUR kreditą 30 dienų terminui. 2017-01-27 pradinis kreditorius ir ieškovas sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo prievoles, ieškovui iš atsakovo priteistina: 28,96 EUR kreditas ir 8,96 EUR kredito mokestis (CK 6.71 str.).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (Lietuvos Respublikos CK 6.71 str.). Vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas mokės kreditorei 2 procentų dydžio delspinigius už nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Atsakovui buvo apskaičiuoti 104,26 eurų delspinigiai už 180 dienų laikotarpį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir 2005 06 06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005). Iš atsakovo prašomos priteisti netesybos (delspinigiai) yra aiškiai per didelės ir laikytinos baudinėmis (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis). Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-107/2006). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad 2 procentų dydžio delspinigių norma yra neprotingai didelė ir nesąžininga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.258 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, netesybos mažintinos iki 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Dėl nurodytų aplinkybių iš atsakovo priteistini 2,68 eurų delspinigiai ieškovo naudai.

Teismas taip pat pažymi, kad nors teisės aktai nenumato, jog sutartinės prievolės gali būti užtikrintos tik arba bauda, arba delspinigiais, tačiau toks netesybų reikalavimas kartu turi būti už skirtingus pažeidimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai (netesybos, įkeitimas, laidavimas, garantija, rankpinigiai ir kt.) atlieka tiek skatinamąją prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, kuri pasireiškia iki prievolės įvykdymo momento, tiek ir užtikrinamąją funkciją, kuri atsiranda po prievolės įvykdymo termino suėjimo (CK šeštosios knygos V skyrius). Netesyboms, kaip prievolių užtikrinimo būdui, taip pat būdinga tai, kad šalys: a) gali iš anksto, t. y. dar prieš prievolės pažeidimą, nustatyti atsakomybės už prievolės pažeidimą dydį; b) turi galimybę išieškoti netesybas už patį prievolės pažeidimo faktą, nereikalaujant įrodinėti patirtų nuostolių; c) savo nuožiūra formuoja susitarimo dėl netesybų sąlygas: netesybų dydį, skaičiavimo tvarką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Kadangi iš pirminės kredito sutarties (kurią prisijungimo būdu sudarė vartotojas – atsakovas) matyti, kad tiek delspinigiai, tiek ir bauda (kuri yra visos paskolos dydžio) yra iš esmės už tą patį sutarties pažeidimą – vėlavimą arba kredito negrąžinimą, teismas daro išvadą, kad patenkinus iš dalies ieškovo prašymą dėl delspinigių priteisimo, nėra pagrindo priteisti baudos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį bei 121 Eur už teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (24 procentai reikalavimų) priteistinas 3,60 Eur žyminis mokestis bei 29,04 Eur už teisinės pagalbos išlaidas, iš viso 32,64 Eur (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 262 ir 428 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB Legal Balance, į. k. 302528679, iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 28,96 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 96 ct) negrąžinto kredito, 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) kredito mokesčio, sumažintus 2,68 Eur (du eurus 68 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 40,60 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2017-02-23) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 32,64 Eur (trisdešimt du eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Seikalis