Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kretingos r., baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-07-15, 00:21 val., Šilutės pl. 44, Klaipėdoje, A. L., vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįgijęs teisės vairuoti, nepasirinko saugaus šoninio atstumo, kliudė ir apgadino stovintį automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 222 punktų nuostatas.

Teismo posėdžio metu A. L. pripažino kaltę, dėl teisės pažeidimo gailėjosi. Paaiškino, jog vairavo ne jam priklausantį automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Be A. L. prisipažinimo KET pažeidimų padarymo faktas ir jo kaltė įrodyta: administracinio nusižengimo protokolu; Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais; A. L., K. K., nukentėjusios nuo eismo įvykio, paaiškinimais; eismo įvykio vietos schema; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu; BIRT žiūryklės ataskaitų, administracinių nusižengimų registro, asmens duomenų išrašais; papildomais duomenimis apie eismo įvykį, VĮ „Regitra“ duomenų apie transporto priemonę išrašu, iš kurio matyti, jog transporto priemonės „Volkswagen LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas - E. K., nuo 2018-02-15 savininkas – A. N.; P. V. paaiškinimu, kuriuo nurodė, jog transporto priemonę „Volkswagen LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko be techninės apžiūros ir ją davė taisyti A. L..

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokia veika neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims užtraukia baudą nuo 850 iki 1500 eurų ir gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 straipsnio 1, 8 dalys).

ANK 417 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama atsakomybė KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Tokia veika užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų.

Pagal KET 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Remiantis KET 14 punktu draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

KET 126 punktas nustato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad administracinmio nusižengimo protokole nurodytu metu A. L., vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįgijęs teisės vairuoti, nepasirinko saugaus šoninio atstumo, kliudė ir apgadino stovintį automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (KET 9, 126 p.) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai (KET 222 p.).

Kadangi, administracinio nusižengimo protokole A. L. veiksmai pagal KET 14 punktą (vairavimas transporto priemonės neturint teisės vairuoti) nėra kvalifikuoti, tačiau jo veiksmuose nustačius sunkesnio administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. tai, jog pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (ANK 426 straipsnio 1 dalis), papildomas kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį yra perteklinis ir nesudarantis savarankiško teisės pažeidimo sudėties. Tokia pozicija grindžiama dvigubo baudimo negalimumu, nes būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, kad už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį nutrauktina (ANK 591 str. 1 d. 1 p.).

Todėl, įvertinus bylos įrodymų visumą, darytina išvada, jog A. L. savo veiksmais pažeidęs KET 9, 126, 222 punktų nuostatas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Jam skirtina administracinė nuobauda.

A. L. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į administracinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į A. L. asmenybę – jauno amžiaus, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, anksčiau baustas administracine tvarka bausta, taip pat ir už teisės pažeidimo padarymą (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį, turi galiojančių nuobaudų, informacijos apie visų teismo paskirtų baudų sumokėjimą nėra, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, administracinės nuobaudos tikslais ir paskirtimi, darytina išvada, kad A. L. skirtina nuobauda - bauda, nežymiai viršijanti ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijos minimalią ribą.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalies nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Pagal ANK 29 straipsnio 5 dalį, už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu <...> perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti <...>. Tai alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiai institucijai. Iš bylos duomenų matyti, jog automobilis, kurį vairavo A. L., priklauso ne jam, o su administraciniu nusižengimu nesusijusiam asmeniui – pagal VĮ „Regitra“ duomenis apie transporto priemonę - A. N..

Nagrinėjamojoje situacijoje nustačius, jog A. L. vairavo ne jam priklausančią transporto priemonę, o byloje nesant duomenų, jog transporto priemonės savininkas žinojo apie jam priklausančio turto panaudojimą administraciniam nusižengimui daryti, transporto priemonei „Volkswagen LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas netaikomas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 27, 29 straipsniais, 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 1, 8 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

A. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje bei paskirti jam administracinę nuobaudą - 855 (aštuonių šimtų penkiasdešimt penkių) euro baudą, be transporto priemonės - „Volkswagen LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant lygiomis dalimis.

Išaiškinti, kad baudą turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant teisės pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) - 18088875051, įmokos kodą - 1001.

Administracinio nusižengimo teiseną A. L. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Transporto priemonę „Volkswagen LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Minijos g. 152, Klaipėdoje, nutarimui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui arba jo atstovui.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.