- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- 1-447-471/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19763-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Nukentėjusysis
- P. R.
- Kaltinamasis
- V. R.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. R. 2021 m. birželio 16 d. prieš 21.25 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo antrame aukšte, vaikų kambaryje, tyčia vieną kartą delnu sudavė į galvą artimajai giminaitei - dukrai P. R., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko ji nugriuvo ant lovos, po to ranka sugriebęs jai už kairės rankos nutempė į virtuvę-svetainę, kur jo tempiama nukentėjusioji nugriuvo ant grindų, sukeldamas nukentėjusiajai P. R. fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešiniame kelyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. R. teismo posėdyje paaiškino, kad pasakoti apie įvykio aplinkybes atsisako dėl pokovidinio sindromo, nes 2021 m. 10 mėn. sunkiai persirgo Covid-19. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina. Iki įvykio jo santykiai su dukra P. buvo labai gerai, ji niekada nebuvo jo kuo nors apkaltinusi. Vėliau telefonu abu vienas kito atsiprašė ir susitaikė, tačiau apie įvykį nekalbėjo, kad nebūtų apkaltintas daręs jai įtaką.
Turi du vaikus – dukrą P. ir sūnų A. iš ankstesnės santuokos su V. R.. Abu vaikai gyvena pas motiną (duomenys neskelbtini), pas jį svečiuojasi. Anksčiau su jais jokių problemų nėra buvę. P. jį apkalbėjo buvusios žmonos ( jos mamos ) arba uošvienės įtakoje, nes V. R. nori, kad jam būtų kuo blogiau. Konfliktas su dukra įvyko jo namuose, antrame aukšte, bendroje virtuvės ir svetainės patalpoje. Ten buvo jis, jo kartu gyvenanti draugė E. J. ir abu vaikai. Su E. J. kartu gyvena apie metus laiko, tačiau nėra šeima. Užsiima miško ruošos darbais, ūkininkauja ( sodyba priklauso kartu gyvenančiam pensininkui tėvui ). Paaiškina, kad konfliktas su dukra kilo, kai jam pasakius ji atsisakė seneliui nunešti braškių ir dar pasakė „imk pats ir nešk“. Iš pradžių dukra iš bendros patalpos nuėjo į kambarį, stipriai trenkdama duris. Tada jis nuėjo į kambarį ( į vidų neįėjo, buvo tarpduryje ), suėmė ją už kairės rankos ir keletą žingsnių patempė, nes ji klykė braškių nenešianti. Tempiant dukra jau kambaryje ties židiniu suklupo, tada jis ją paleido. Po to dukra paskambino mamai, o ši iškvietė policiją. Dukrai smūgių nesudavė, už rankos sugriebė automatiškai supykęs dėl atsikalbinėjimo, jos pargriauti nenorėjo, „taip gavosi“ ( cituojama ). Kad dukra iki tol būtų sužalota, nepastebėjo. Ar įvykį matė A., nežino, jis sėdėjo prie stalo nugara į juos su dukra.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. R. 2021-06-18 pirmoje apklausoje nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, parodymus sutinka duoti tik dalyvaujant advokatui ( 1 t. 169 l. ). Tos pačios dienos antroje apklausoje jis kaltę pripažino dalinai ir įvykio aplinkybes nurodė panašiai kaip teisme. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tėvo G. R. dviejų aukštų namo antrame aukšte su sugyventine E. J.. Iš pirmos santuokos, nes yra išsiskyręs, turi du vaikus - P. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. Išsiskyrė su pirmąja žmona V. R. prieš du metus. Abu vaikai liko gyventi su mama. Su vaikais bendrauja telefonu ir per išeigines, kai vaikai paprašo, per jų atostogas parsiveža pas save. Su vaikais sutaria labai gerai, jais rūpinasi, moka alimentus jų išlaikymui. 2021-06-16 vakare, apie 20 val., parsivežė P. ir A. į namus iš (duomenys neskelbtini), kur jie gyvena su mama. Namuose tarp jo ir P. įvyko konfliktas. Jos paprašė į pirmą aukštą nunešti ten gyvenančiam seneliui, t. y. jo tėvui, G. R. braškių, tačiau dukra atsisakė, pasakė ,,aš nenešiu, tegul neša A.". Tuo metu jis, vaikai ir E. J. antrame aukšte valgė. Tada P. ėjo į vaikų kambarį ir durimis stipriai trenkė, kad net suskambėjo visas antras aukštas. Jis jai pasakė, kad ji durų netrankys, tas pačias duris pradarė ir pasakė ,,aš tave išmokinsiu, kaip reikia elgtis su suaugusiais". Paėmė kaire ranka už jos kairės rankos, ties aukščiau alkūnės, ir patempė dėl to, kad ji jo ir senelio visai nebegerbia. Supyko emociškai ant jos, tačiau skausmo nenorėjo sukelti ir nesužalojo. Tuo metu P. pargriuvo ant grindų, ant kažkurio kelio ir pradėjo šaukti ,,tu neturi teisės mane tampyti, aš policiją iškviesiu". Jis P. smūgių nesudavė, jos nesužalojo. Pirmas kartas, kada įvyko toks konfliktas tarp jo ir dukros. Niekada nėra smurtavęs prieš vaikus ( 1 t. 181-182 l. ).
Duotus parodymus tvirtina bei patikslina, kada sugriebė kaire ranka už dukros kairės rankos aukščiau alkūnės ir ją pavedęs porą žingsnių, patempė, P. nugriuvo ant dešinio kelio ant grindų. Taip padarė todėl, kad toks dukros elgesys, t. y. neklausymas, durų trankymas, išprovokavo jo elgesį. Tris kartus dukros prašė nunešti seneliui braškių, bet ji atsisakė, atsakė ,,nešk pats" ir nueidama į savo kambarį trenkė durimis. Konfliktas truko apie 5-8 sekundes. Smūgių P. nesudavė ( 1 t. 191-192 l. ).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. R. kaltė įrodyta jo paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, liudytojų parodymais, baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Liudytoja V. R. parodė, kad įvykio dienos vakare dirbo (duomenys neskelbtini), abu vaikai svečiavosi pas tėvą ( jos buvusį sutuoktinį ) V. R.. Su juo buvo sutarę, kad sekančią dieną jis atveš P. į (duomenys neskelbtini), kur mergaitė turėjo pradėti dirbti. Paskambinusi duktė verkė, sakė „mane tėtis mušė, trenkė į galvą, jam nieko nepadariau“. Dar sakė, kad trenkė į nugarą, tempė už rankos, ji nukrito, skauda galvą. Ji iš karto paskambino V. R., kuris ėmė šaukti, keikėsi, sakė „ neišauklėjai vaikų, aš išauklėsiu“, todėl suprato, kad jam nervų priepuolis. Negalėdama normaliai susikalbėti ji pasakė, kad skambins policijai, bet jis numetė ragelį. Tada paskambino dukrai su įjungtu garsiakalbiu. Kalbantis duktė sakė, kad tėvas ieškojo diržo, bet nerado. Jai V. R. pasakė „grįši šiandien ir pasiimsi vaikus“. Kadangi nuo jos buvimo vietos didelis atstumas ir dirbo, ji iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai vaikus nuvežė jos mamai. Sekančią dieną jos brolis P. atvežė į (duomenys neskelbtini). Tada pamatė, kad jai yra kraujosruvos ant šlaunies ir kelio.
Santuokoje su V. R. gyveno (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu yra išsituokę, atskirai gyvena apie (duomenys neskelbtini) m. Anksčiau jis prieš vaikus nėra smurtavęs, vaikai jo niekada tuo nėra kaltinę, jam užeidavo tik nervingumo priepuoliai. Duktė yra paauglė, impulsyvaus charakterio, tačiau fantazuoti ar kažką be pagrindo apkaltinti nelinkusi, todėl netiki, kad ji dėl tėvo veiksmų meluotų. Įvykio metu sūnui buvo (duomenys neskelbtini) m., po to jis sakė konflikto nematęs, nes buvo kitame kambaryje, tik girdėjęs.
Po konflikto P. porą savaičių pergyveno, sakė turinti baimę būti su tėvu. Jai jo gaila, ji atleido, tik abejoja jo nuoširdumu. P. sakė, kad tėvas trenkė jai į galvą ir į nugarą ties kažkuriuo pečiu; kad trenkė galvą į žemę, nesakė. Tai BPC duomenyse ( 1 t. 15 l. ) užrašyta neteisingai.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Turi dukrą P. R. ( (duomenys neskelbtini) metų ) ir sūnų A. R. ( (duomenys neskelbtini) metų ). Su vyru, vaikų tėvu V. R. yra išsiskyrę maždaug (duomenys neskelbtini) m. V. R. labai retai pasiima vaikus pas save. 2021-06-16 vakare V. R. iš (duomenys neskelbtini) pasiėmė abu vaikus pas save į (duomenys neskelbtini), kur pats gyvena. Apie 21.17 val. dukra paskambinusi verkė, buvo strese. Ji papasakojo, kad tėtis ją mušė; nieko nepadariusiai trenkė ranka per galvą, tempė už rankos ir stūmė. Paskambino V. R. ir paklausė, kodėl jis mušė P.. V. R. piktu tonu, su keiksmažodžiais pasakė ,,tu tiek metų neišauklėjai, tai aš išauklėsiu" ir tuo pokalbis baigėsi. Tada vėl paskambino dukrai ir pokalbio metu girdėjo, kaip V. šaukė ant dukros, norėjo atimti iš jos telefoną. Dukra buvo įjungusi garsiakalbį, tai ji V. R. pasakė, kad iškvies policiją. Jis su keiksmažodžiais atsakė, kad kviestų ką nori, kad pati atvažiuos šį vakarą ir pasiims vaikus. Po to ... P. pasakė, kad galvą skauda. Baigusi pokalbį su dukra iškvietė policiją. Žino, kad atvyko policija, greitoji ir vaikų teisių tarnyba. Po įvykio į gydymo įstaigas dukros nevežė, tik 06-18 d. buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų ir 06-21 d. medicinos ekspertų (duomenys neskelbtini). Su dukra po įvykio susitiko 06-17 d. Ją apžiūrėjusi matė ant dešinės šlaunies mėlynę, ant dešinio kelio mėlynę. Dukra sakė, kad skauda ir kairė ranka, kurią V. R. tempė, bet sužalojimų nesimatė. Kadangi dukrai skaudėjo galvą, davė vaistų nuo skausmo. Pirmas kartas, kada V. R. mušė dukrą. Prieš sūnų jis nėra smurtavęs. Nenori, kad ... būtų apklausiamas sūnus, nes nenori vaikui streso ( 1 t. 144-145 l. ).
Liudytoja E. J. parodė, kad su V. R. kartu gyvena daugiau kaip metus laiko, bendrų vaikų neturi; ar jie laikytini šeima, nežino. 2021-06-16 vakare V. vaikus P. ir A. parsivežė iš (duomenys neskelbtini) į savo namus, sekantį rytą turėjo P. nuvežti į (duomenys neskelbtini), kur ji ruošėsi dirbti. Apie 21 val., visiems antro aukšto bendroje virtuvės ir svetainės patalpoje valgant braškes, V. dukrai pasakė nunešti braškių seneliui į pirmą aukštą. Ši atsakė „nenešiu, tegul A. neša“. V. pasakius „jam skauda koją“, P. nuėjo į savo kambarį, stipriai trenkdama durimis. Tada V. nuėjo paskui ją ir prasidėjo konfliktas. Matė, kad V. stovėjo tarpduryje ( į kambario vidų įėjęs nebuvo ), jie pykosi dėl braškių, bet smūgių ar kitų veiksmų nebuvo. Tuo metu ji plovė indus virtuvėje ir matė, kad P. išėjo iš kambario galimai norėdama eiti į lauką, V. jai suėmęs už rankos patempė ir ji prie židinio nukrito ant grindų ( šonu, atsiremdama keliu ). Ji ( liudytoja ) pasakė „baikit pyktis“. Po to P. vėl nuėjo į savo kambarį, verkė, skambino mamai. Maždaug po 2 val. atvyko policininkai.
Įvykio metu abu su V. buvo blaivūs. Jos santykiai su P. buvo normalūs, po šio įvykio nebebendrauja. Kodėl ši apkalbėjo tėvą dėl smurto, nežino. Kad P. būtų dar ką nors panašiai apkaltinusi, nežino. Konflikto metu V. buvo susinervinęs, bet pykčio priepuolio nebuvo. Konfliktas buvo „ne tas atvejis, kad reikėtų kviesti policiją“ ( cituojama ). Jo metu A. buvo virtuvėje, o ne kambaryje. Žino, kad V. su buvusia žmona nesutaria dėl vaikų.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-16 ( t. y. iš karto po įvykio ) liudytoja E. J. parodė iš esmės analogiškai. Ji nurodė, kad 2021-06-16 apie 21 val. V. R. iš (duomenys neskelbtini) parsivežė vaikus pas save į namus. Grįžus visi susėdę prie stalo valgė braškes. Pavalgius P. ruošėsi eiti į kambarį, tačiau V. paprašė nuplauti likusias braškes ir nunešti seneliui, kuris gyvena pirmame aukšte. P. nurodė, kad neneš braškių seneliui, tegul neša brolis, tačiau V. nurodė, kad A. skauda koją ir nurodė, kad nuneštų ji. Tačiau P. piktai nurodė, kad neneš, greitai nuėjo į savo kambarį ir eidama stipriai užtrenkė duris. V. nuėjo ir pradaręs duris pasakė P., kad jai liepė nunešti braškes ir tegul jas neša. P. piktai tėvui nurodė, kad nieko neneš. Tarp P. ir V. įvyko žodinis konfliktas dėl braškių. Jo metu P. buvo savo kambaryje, o V. stovėjo tarpduryje. Jiems baigiant kalbėti, V. kambaryje nuėjo prie židinio, tuo metu P. išėjo iš kambario ir ėjo link išėjimo durų. Ji atsistojo nuo stalo ir nuėjo prie kriauklės. V., pamatęs, kad P. eina link išėjimo durų, ranka sugriebė jai už kairės rankos, o ji nukrito ant grindų. Jai nukritus, jis laikė jai už rankos. P. šaukė ,,tėti baik", pradėjo verkti, buvo nervinga. V. P. atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo, jai nesudavė, tik buvo sugriebęs už rankos. Netrukus P. atsistojo ir nuėjo į savo kambarį verkdama. Visą įvykį taip pat matė A. ( 1 t. 137-148 l. ).
Liudytoja L. L. _ (duomenys neskelbtini) r. PK tyrėja - parodė, kad įvykio dienos vakare į konflikto vietą pirmi atvyko kiti pareigūnai, o ji su kolega buvo iškviesti vėliau. Nukentėjusi mergaitė buvo labai susijaudinusi, dėl emocinės būklės su ja buvo sunku bendrauti, todėl bendravo trumpai. Kiek prisimena, ji aiškino, kad tėvas sugriebė už rankos, kelis kartus sudavė į galvą. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, rado paraudimus ant rankos, ji buvo perduota VTAS darbuotojams. Jos tėvas sakė, kad konfliktas įvyko dėl braškių, kai duktė atsisakė jas nunešti ir norėjo išeiti iš namų, todėl jis sugriebė ją už rankos, o ji nugriuvo ant grindų. Apklausta jo sugyventinė tai patvirtino. Suaugusieji buvo blaivūs, taip pat ten buvo mergaitės brolis.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjos nepilnametė nukentėjusioji P. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., parodė, kad birželio mėn. viduryje, vakare, atvažiavo pas tėtį į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes tėtis žadėjo nuvežti kitą dieną į (duomenys neskelbtini). Pavalgė ji, brolis, tėtis ir jo sugyventinė E. virtuvėje. Tėtis paprašė nunešti seneliui braškių. Ji pasakė, kad gali nunešti brolis, nuėjo į savo kambarį ir trinktelėjo duris. Po to į jos kambarį atėjo tėtis. Jis buvo piktas, kažko ieškojo, atidarė spintos duris, po to trenkė jai į galvą delnu vieną kartą ir pasakė ,,aš tave išauklėsiu". Ji tuo metu stovėjo, o kai jis trenkė, ant lovos nukrito. Tada jis ją pagriebė už kairės rankos su ranka ( parodė virš alkūnės ) ir nusitempė į kitą kambarį. Ją tempė einančią ir dar trenkė delnu į nugarą. Nutempė į kitą kambarį, ji pargriuvo. Ji klausė: ,,kodėl tu mane muši, nes aš nieko tau nepadariau". Neprisimena, ką jis atsakė. Ji nuėjo į kitą kambarį, paskambino mamai, kad ją muša tėtis. Tada jis pradėjo šaukti, kam ji paskambino mamai, o mama pasakė, kad iškvies policiją. Kai sudavė į galvą, jai pradėjo labai galvą skaudėti. Skausmą įvertina 8 balais iš 10. Liko ant rankos žymė, kitą dieną atsirado mėlynės ant kelio ir ant dešinės kojos. Koja skauda, buvo nubrozdinta. Skausmą įvertina 9 balais. Apie įvykį kalbėjo su mama, sakė močiutei. Paskui atvažiavo policija, vaikų teisės ir greitoji. Medikų apžiūrėta buvo. Įvykio metu buvo dar tėčio sugyventinė, bet ji nieko nesakė. Brolio nebuvo, jis tik sakė, kad girdėjo. Kai tėtis tempė iš kito kambario, jis ją pastūmė ir ji parkrito ant žemės kambaryje prie virtuvės. Jos kambaryje buvo suduota į galvą ir į nugarą. Tėtis buvo blaivus. Su tėčiu nebendrauja ir nenorėtų bendrauti. Tėtis jos neatsiprašė. Jeigu atsiprašytų, ji neatleistų. Pirmas kartas, yra trenkęs ankščiau, bet seniai. Jos santykiai su tėvu iki to įvykio buvo geri, jie pasiskambindavo, pakalbėdavo, retai susitikdavo. Apie įvykį prašė papasakoti mama, bet niekas neįtakojo. Įvykį prisimena gerai ( 1 t. 128-130 l. ).
(duomenys neskelbtini) apskrities VTAS 2021-06-16 informacijoje nurodyta, kad P. R. 2021-06-16 apie 23.30 val. po įvykio namuose (duomenys neskelbtini) k. buvo apžiūrėta medicinos darbuotojų, sužalojimų nenustatyta, tik nubrozdinta ranka. Bendraujant ji nurodė, jog su tėvu V. žodžiu sukonfliktavo, nes nenunešė seneliui braškių. Tėtis ją užsipuolė ir patempė už rankos, dėl ko ji nukrito ant gretimai esančios lovos, ranka sudavė į kaktą ( 1 t. 85 l. ); V. R. nurodė, kad kilus konfliktui dėl braškių, jis griebė ( ? - sunkiai įskaitoma ) ir patempė ant lovos; vaikas daugiau nepatyrė smurto ( 1 t. 86 l. ). Analogiškai P. R. aiškinimas nurodytas VTAS 2021-06-17 informacijoje ( 77-78 l. ).
(duomenys neskelbtini) apskrities VTAS 2021-06-16 informacijoje nurodyta, kad 2021-06-16 apie 23.30 val. atvykus VTAS specialistams A. R. miegojo, pažadintas tėvo kalbėjo nedaug. Nurodė, kad tuo metu, kai sesuo P. susipyko su tėvu, jis buvo kitame kambaryje ir tik girdėjo vieno ir kito šaukimą. Su tėvu sutaria gerai, pas jį atvyko svečiuotis visą vasarą ( 1 t. 80 l. ); V. R. paaiškino vaiką patempęs už rankos ( 1 t. 81 l. ). Po įvykio abu vaikai perduoti močiutei ( 1 t. 82, 87 l. ).
(duomenys neskelbtini) apskrities VTAS 2022-04-08 vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad A. R. paaiškino, jog kilus konfliktui dėl braškių ( sesei atsisakius nunešti braškes seneliu ir nueinant į savo kambarį trinktelėjus durimis ), tėtis supyko, nuėjo pas ją į kambarį ir jie pykosi, šaukė vienas ant kito, tėtis sakė, kad mama jos neišauklėjo, tai jis išauklės. Tuo metu jis ( A. ) stovėjo prie sesers kambario durų, po to atsisėdo ant lovos. Vėliau tėtis paėmė P. už rankos ir ją pastūmė. Sesuo paklausė, kodėl tėtis stumdosi, šis pradėjo šaukti, keiktis. Sesuo sakė, kad tėtis jai trenkė, bet į kurią vietą, nenurodė. Jis nematė, kaip tėtis sesei trenkė; labai išsigando, pradėjo verkti. Po to tėtis su P. išėjo iš kambario. Tėtis jai buvo stipriai paėmęs už rankos riešo ir sakė eiti, sesuo parvirto. Mano, kad ji paslydo, tėtis jos nepastūmė. Kai krito sakė, kad atsirado ant kojos mėlynė. Mėlynė ant rankos galėjo būti todėl, kad tėtis buvo stipriai suėmęs jai už rankos. Kai sesuo pargriuvo, tėtis ją paleido. J atsikėlė, nuėjo į kambarį ir pasakė, kad važiuoja iš čia. Tėtis prie lauko durų šaukė, kad sesuo ateitų, nes jie dar nebaigė kalbėtis; po to nuėjęs į virtuvę atsisėdo. Po to jis ( A. ) nuėjo į kambarį ir užmigo. P. paskambino mamai ir papasakojo, kas įvyko. Mama pasakė, kad iškvietė policiją ir vaiko teises. Jį pažadino atvykę VTAS specialistai ( 2 t. 169-170 l. ).
2021-06-16 21.25 val. BPC gautas V. R. telefoninis pranešimas, kad ką tik skambino verkdama dukra P. R.; teigia, kad V. R. namuose (duomenys neskelbtini) mušėsi, trenkė galvą į žemę, trenkė per veidą ( 1 t. 15 l. ).
2021-06-17 03.26 val. pradėtos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų mūrinis gyvenamasis namas. Jame užlipus laiptais patenkama į koridorių, kurio kairėje pusėje yra durys. Pro jas patenkama į kambarį, kuriame kairėje pusėje yra komoda, ant kurios pastatytas televizorius, toliau sofa. Prie jos, prie sienos, yra medinis stalelis, kėdė. Dešinėje pusėje yra židinys, už jo virtuvinis stalas, aplink kurį sustatytos 5 kėdės. Kambaryje aplinka tvarkinga, jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Priešais yra durys į kitą kambarį, kur kairėje pusėje yra stalas, už jo lova, ant kurios netvarkingai sudėta patalynė, pliušiniai žaislai, toliau yra spinta. Apžiūrėjus patalpą, jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta ( 1 t. 32-42 l. ).
Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) r. PK pareigūnai M. T. ir J. K. pagal (duomenys neskelbtini) AVPK OVS budėtojo perduotą V. R. pranešimą atvyko nurodytu adresu, kur juos pasitikusi P. R. paaiškino, kad 06-16 d. apie 21 val. ji, tėvas V. R. ( patikrinus nustatyta, kad jis blaivus, testo Nr. (duomenys neskelbtini) ) bei brolis A. R. prie stalo valgė braškes. Pavalgius P. ruošėsi eiti į kambarį, tačiau tėvas paprašė likusias braškes nunešti seneliui, kuris gyvena pirmame aukšte. P. nurodė, kad braškių seneliui neneš, .. kad braškes neštų brolis A., tačiau tėvas nurodė, kad A. skauda koją ir pasakė nunešti P.. P. piktai nurodė, kad neneš, greitai nuėjo į savo kambarį ir eidama stipriai užtrenkė duris. Užtrenkus duris, tarp V. ir P. kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. R. jai sugriebė už kairės rankos ir pastūmė. Po konflikto P. R. paskambino mamai V. R., kuri yra išvykusi į (duomenys neskelbtini), ir papasakojo apie konfliktą. V. R. apie konfliktą pranešė pagalbos telefonu 112. Iškviesta GMP P. R. nustatė kairės rankos dilbio paraudimą, taip pat atvyko (duomenys neskelbtini) VTAS. Tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi bei procesiniam sprendimui priimti įvykis perduotas ekipažui „(duomenys neskelbtini)“ ( 1 t. 24-25 l. ).
Pagal gautą pranešimą reagavo ekipažas (duomenys neskelbtini) ( patruliai M. T. ir J. K. ). Aiškinantis įvykio aplinkybes, nepilnametė P. R. nurodė, kad blaivus tėvas V. R. jai sugriebė už rankos ir pargriovė ant grindų. Taip pat atvykusiems medikams nurodė, kad tėvas sutrenkė kelis kartus delnu į galvą. Atvykę GMP apžiūrėjo nepilnametę, buvo nustatytas kairės rankos dilbio paraudimas, apžiūrėjus galvą ir kitas kūno vietas paraudimų ar sužalojimų nenustatyta. P. R. perduota (duomenys neskelbtini) VTAS specialistui, kuris ją išvežė iš namų. Namuose taip pat buvo blaivi E. J., kuri nurodė, kad konfliktas tarp tėvo ir dukters įvyko dėl to, kad P. nenorėjo nunešti braškių seneliui, tačiau žodinio konflikto metu joks fizinis smurtas nepilnametės atžvilgiu nebuvo naudotas, V. R. tik sugriebė už rankos dukrai, kad ji neišeitų iš namų, dėl ko ji pargriuvo. E. J. apklausta ( 1 t. 28 l. ).
Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad 2021-06-16 21 val. (duomenys neskelbtini), nepilnametė P. R. galimai patyrė tėvo V. R. fizinį smurtą. Konflikto metu blaivus V. R. P. R. ranka sugriebė už kairės rankos ir pargriovė ją ant grindų. Taip pat kelis kartus delnu trenkė į galvą. Atvykęs GMP ekipažas apžiūrėjo nepilnametę ir nustatė paraudimą ant kairės rankos dilbio; apžiūrėję galvą ir kitas kūno vietas matomų sužalojimų nerado ( 1 t. 20 l. ).
Susisiekus telefonu V. R. nurodė, kad 06-17 d. kalbėjo su pas ją (duomenys neskelbtini) esančia P., kuri nurodė, jog 06-16 d. vakare tėvas prašė nunešti seneliui braškių, to jai nepadarius labai supyko, norėjo suduoti diržu, tačiau jo neradęs trenkė į galvą ( delnu ar kumščiu, negalėjo patikslinti ), ir jėga nustūmė ant grindų, tada stipriai suėmęs už kairės rankos ją tempė, dėl ko mergaitė juto skausmą. P. atsirado mėlynė ant dešinės kojos greičiausiai dėl to, kad ją jėga nustūmė ant grindų. Ji mamai skundėsi, kad ir šiandien skauda galvą ( 30 l. ).
2021-06-16 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad P. R. dėl konflikto ir smurto artimoje aplinkoje konstatuota emocinio šoko ir streso būsena ( 1 t. 66-67 l. ).
2021-06-19 policijos pareigūnės asmens apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apžiūrint P. R. ant dešinės kojos kelio yra hematoma, apie 5x1,5 cm. Ant dešinio sėdmens matoma neberyški hematoma 3x1 cm. Kitų matomų sužalojimų neužfiksuota ( 1 t. 52-58 l. ).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. R. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešiniame kelyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ar paviršiumi (-ais), 3 trauminių poveikių metu, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei laiku, kad galėjo būti padaryti užduotyje nurodytos griuviminės traumos metu ( 1 t. 69-70 l. ).
V. R. kaltinamas dukrai P. sudavęs smūgį delnu į galvą, dėl kurio ji nugriuvo ant lovos, po to tempdamas už rankos sudavęs smūgį delnu į nugarą, dėl kurio ji nugriuvo ant grindų, susižalodama kelį ir šlaunį ( 2 t. 127 l. ). Manytina ( nes jokie motyvai nenurodyti ), kad toks kaltinimas grindžiamas nukentėjusiosios parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau juos ne visai atitinka. Apklausta ji nurodė, jog tėvas trenkė delnu į galvą vieną kartą, ji nugriuvo ant lovos, po to pagriebęs už rankos nusitempė į kitą kambarį, einančiai jos kambaryje dar trenkė delnu į nugarą ir nutempus kitame kambaryje ji nugriuvo, t. y. nugriuvo ne nuo smūgio į nugarą, o nutempus į kitą kambarį ( 1 t. 128-130 l. ). Kaltinamasis teigia, jog vaiko kambaryje nesmurtavo, net nebuvo į jį įėjęs ( kalbėjosi stovėdamas tarpduryje ), tik išėjusiai iš kambario dukrai suėmė už rankos, dėl ko ji nugriuvo prie židinio. Kaltinamojo versija vertinama kritiškai kaip bandymas išvengti atsakomybės dėl sekančių motyvų.
Nustatyta, kad iki įvykio kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai buvo geri, ji su broliu patys atvyko pas tėvą pasisvečiuoti ( juos parsivežė tėvas, tačiau jų pačių pageidavimu, ne dėl kažkokių priverstinių aplinkybių ). Paprastas buitinis ginčas kilo, kai kaltinamajam nurodžius nukentėjusioji atsisakė nunešti seneliui braškių ir eidama į savo kambarį stipriai trenkė duris, t. y. konfliktas nebuvo toks, jog sudarytų pagrindą itin priešiškiems santykiams ar veiksmams ( pvz., apkaltinimui nebūtu smurtu ir pan. ). Visi apklausti asmenys pripažino, jog anksčiau nukentėjusioji nei tėvo, nei kitų asmenų nėra bandžiusi kuo nors apkaltinti ir tokių ar panašių ( dėl polinkio fantazuoti, itin hiperbolizuoti, kt. ) duomenų apie ją nėra. Kaltinamojo versija ( jog duktė jį apkaltino įtakota motinos ar buvusios jo uošvienės ) visiškai neatitinka nustatytų aplinkybių – po kilusio staigaus konflikto ( kurio niekas iš anksto negalėjo nei numatyti, nei jam pasirengti, pvz., panaudoti apkaltinimui smurtu ) būtent P. paskambinusi motinai pasakė apie smurtą, o su senele ( kaltinamojo uošviene ) susitiko tik vėliau perduota jai VTAS darbuotojų ( 1 t. 87 l. ). Tai patvirtina, kad kaltinimai smurtavus kilo iš karto po konflikto pačios nukentėjusiosios iniciatyva.
Kaltinamojo versijoje yra esminių prieštaravimų. Nors jis teigia į vaikų kambarį net neįėjęs, iš karto po įvykio VTAS darbuotojams paaiškinime nurodė, jog „P. patempė ant lovos“ ( 1 t. 86 l. ), kuri buvo tik vaikų kambaryje ( 1 t. 32-42 l. ). Ir jei nukentėjusiosios parodymų prieštaravimus ( bus aptarta toliau ) galima paaiškinti jos amžiumi ( nepilnametė ) bei emocine būsena ( šokas ir stresas – 1 t. 67 l. ), tai toks kaltinamojo versijos pasikeitimas nustatytomis aplinkybėmis ( kilo buitinis ginčas dėl braškių, jis buvo blaivus, kaip pats teigia - tik supykęs, o ne apimtas pykčio priepuolio ) sunkiai paaiškinamas. Nors iš karto po įvykio paaiškinime VTAS darbuotojams vaikas A. nurodė tik girdėjęs jų vieno ir kito šaukimą, būdamas kitame kambaryje ( 1 t. 80 l. ), detalesniame 2022-04-08 paaiškinime jis nurodė, kad tėvas ir sesuo pykosi pas P. kambaryje, o jis stovėjo prie to kambario durų ir matė, kaip tėvas ją paėmė už rankos ir pastūmė ( t. y. kambaryje ), po to abu išėjo iš kambario; tėtis seseriai buvo stipriai paėmęs už rankos, sakė eiti, ji parvirto, tada tėtis ją paleido ( 2 t. 169 l. ), t. y. iš esmės patvirtino nukentėjusiosios, o ne kaltinamojo versiją. Įvertinus vaiko amžių ( mažametis, gim. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėn. ), santykinai ilgą laikotarpį po įvykio, paaiškinimo ypatumus ( VTAS nuomonės išklausymo aktas, o ne ITT apklausa ) jo turinį ( paaiškinimas detalus, nuoseklus, jame nenustatyta, pvz., kryptingo apkaltinimo požymių, nes nurodė sudavimo nematęs, bet tikintis tuo, kt. ) bei kitas reikšmingas aplinkybes ( jo gyvenimą su motina ir seserimi, tačiau itin gerus santykius su tėvu ) šis paaiškinimas nors ir negali būti laikomas patikimu įrodymu ( motinai atsisakius ITT apklausos ), tačiau jį vertinti kritiškai taip pat nėra pagrindo ( Lietuvos BPK 20 str. 2 d. ).
Kaltinamojo versiją apklausoje iš karto po įvykio patvirtinusi liudytoja E. J. yra jam itin artimas ( nors abu nurodė nelaikantys savęs šeima, tačiau pripažino kartu gyvenantys ilgiau kaip metus laiko ), t. y. objektyviai turintis didelį suinteresuotumą bylos baigtimi, asmuo. Todėl jos parodymai negali būti vertinami patikimu įrodymu ( kaip, pvz., pašalinio asmens parodymai ).
Kaip minėta, kaltinimas visų pirma grindžiamas nukentėjusiosios parodymais. Įvykio metu P. R., gim. (duomenys neskelbtini), buvo beveik (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, duomenų apie jos neadekvačią psichikos būklę ( psichikos ligas, neadekvatų elgesį ir pan. ) nėra, todėl jos galimybės teisingai suvokti įvykio aplinkybes ir duoti parodymus nekelia abejonių. Tokioje situacijoje visų pirma pažymima, kad kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis ( susibarus paima už rankos, patempia ir ji suklumpa ) adekvačios psichikos (duomenys neskelbtini)-metei vargu ar galėtų būti sukelta tokia būsena – šokas ir stresas ( užfiksuota GMP darbuotojų – 1 t. 67 l. ), dėl kurio su ja net buvo sunku bendrauti ( policijos pareigūnės L. L. parodymai ).
Ištirti įrodymai ( asmenų apklausos, tarnybiniai pranešimai ir kt. ) leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiosios versija yra iš esmės nuosekli – iš karto po konflikto su tėvu ji telefonu pasiskundė mamai būtent dėl smurto ( tame tarpe – dėl smūgių sudavimo ), tai patvirtino atvykusiems policijos pareigūnams ir medikams, detaliai paaiškino ITT apklausos metu. Jos versijoje yra prieštaravimų – policininkams ji iš pradžių nurodė, kad tėvas jai sugriebė už rankos ir pastūmė ( 1 t. 24 l. ), netrukus medikams nurodė, jog taip pat sutrenkė kelis kartus delnu į galvą ( 1 t. 28 l. ), VTAS darbuotojams nurodė, jog patempė už rankos, dėl ko nukrito ant lovos, sudavė ranka į kaktą ( 1 t. 85 l. ), apie smūgį į nugarą nurodė tik 07-09 d. ITT apklausoje ( 1 t. 129 l. ). Tačiau, kaip minėta, būtina atsižvelgti į jos amžių, emocinę būseną iš karto po įvykio ir kitas reikšmingas aplinkybes – jos paaiškinimai policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir VTAS informacijoje ( 1 t. 85 l. ) užfiksuoti itin trumpai, yra nenuosekliai, be detalių ir kt. Gi ITT apklausa atlikta nepraėjus mėnesiu po įvykio, pagal visus procesinių įstatymų reikalavimus, todėl laikytina svarbiausiu įrodymu, vertinant nukentėjusiosios versiją ( kitų jos paaiškinimų atžvilgiu ). Nukentėjusiosios versiją faktiškai patvirtino liudytoja V. R. ir 2022-04-08 paaiškinime A. R.. Nors telefoninio pokalbio metu V. R. BPC tikrai nurodė, jog „trenkė galvą į žemę“ ( 1 t. 15 l., tai patvirtina po įrodymų tyrimo pabaigos gautas BPC garso įrašas – 2 t. 172 l. ), dėl situacijos ypatumų ( pati V. R. įvykyje nedalyvavo; su dukra ir kaltinamuoju bendravo tik telefonu, tęsiantis konfliktui; todėl galėjo neteisingai suprasti ar išsireikšti, pvz., dėl trenkimo į galvą ir nugriuvimo ant žemės ) šis netikslumas nepripažįstamas pagrindu jos parodymus vertinti kritiškai.
Nukentėjusiosios apžiūros ( 1 t. 53 l. ), GMP kortelės ( 1 t. 66-67 l. ) ir specialisto išvados ( 1 t. 69-70 l. ) duomenys apie sužalojimus vertinami kaip savaime nepaneigiantys nei nukentėjusiosios, nei kaltinamojo versijos.
Įvertinęs aukščiau aptartų įrodymų visumą - iki įvykio kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai buvo geri; pats konfliktas buvo nereikšmingas ir nesudarantis pagrindo nepagrįstam apkaltinimui; iš karto po jo nukentėjusioji iš esmės nuosekliai apkaltino tėvą smurtu, o jos versijos prieštaravimai gali būti paaiškinami konkrečiomis aplinkybėmis; jos versiją iš esmės patvirtino V. R. ir ypač A. R., kurį manyti apkalbant kaltinamąjį nėra pagrindo; paties kaltinamojo versija yra prieštaringa, ją patvirtinanti liudytoja E. J. yra didelio suinteresuotumo laipsnio asmuo ir pan. – teismas pripažįsta įrodytu ( Lietuvos BPK 20 str. 5 d. ), kad kaltinamasis kaltinime nurodytais veiksmais smurtavo prieš nukentėjusiąją, sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ( nors sužalojimai padaryti akivaizdžiai ne suduodant smūgį į galvą, tempdamas paauglę suaugęs vyras galėjo ir privalėjo numatyti, jog ji dėl to gali griūti ir susižaloti – Lietuvos BK 15 str. ). Todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d. Pagal V. R. telefoninio pranešimo duomenis patikslinama, kad veika padaryta prieš 21.25 val. ( 1 t. 15 l. ). Taip pat pagal faktines aplinkybes kaltinimas ( 2 t. 127 l. ) nežymiai patikslinamas, nekeičiant jo esmės, dėl veiksmų vietos. Apie smūgį delnu į nugarą pati nukentėjusioji nurodė tik ITT apklausoje, nei vienas apklaustas asmuo ( net pagal jos pasakojimus ) to nepatvirtino ir jokių kitų įrodymų nėra ( skirtingai nei, pvz., dėl smūgio į galvą, ką ji iš karto pasakė medikams, skundėsi dėl galvos skausmo mamai ir kt. ), todėl šio smūgio sudavimas pašalinamas iš kaltinimo kaip neįrodytas.
Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas dalinai sutinka su gynėjos argumentu, jog nukentėjusiosios veiksmai ( atsisakymas nunešti seneliui uogų, trenkimas durimis ) nebuvo tinkami, tačiau kartu konstatuoja, jog jie ne tik nepateisina smurto pavartojimo, bet ir negali būti laikomi provokuojančiais ar rizikingais Lietuvos BK 59 str. 1 d. 6 p. prasme.
Kaltinamasis V. R. yra neteistas ( 2 t. 4 l. ), jokie tyrimai dėl smurto jo atžvilgiu nebuvo atliekami ( 2 t. 6 l. ), iki 2019 m. baustas administracine tvarka, tame tarpe – dėl konflikto su V. R. ( 2 t. 8-9 l. ), vykdo individualią veiklą ( 2 t. 10 l. ), gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai ( 2 t. 108 l. ), kitos jį neigiamai charakterizuojančios medžiagos nėra ( 2 t. 11, 62, 103 l. ). Nustatytos įvykio aplinkybės patvirtina, kad jis smurtavo susinervinęs dėl netinkamo ( jo vertinimu ) dukters elgesio, labiau norėdamas ją „išauklėti“ ( kaip pats jai pasakė ), o ne tyčia sukelti skausmą ar sužaloti ( nors smūgio sudavimas į galvą net ir kaip pykčio išraiška visiems suprantamai gali sukelti tokias pasekmes ), galimai įtakotas savo psichikos būklės ( 2 t. 95-99 l. ), t. y. iš esmės nėra linkęs nusikalsti asmuo, kuriam pakankamai didelę įtaką padarė pats procesas ir jo keliamos neigiamos pasekmės ( ilgalaikis negalėjimas bendrauti su dukra, kt. ). Kartu įvertintina, kad jis smurtaudamas nepilnametei sudavė smūgį į galvą, kaltę pripažino tik dalinai, dėl ko negali būti taikomos gynėjos prašomos Lietuvos BK 37 str. nuostatos. Todėl jam skirtina žymiai trumpesnės nei prokurorės siūlomos trukmės – 6 mėnesių – laisvės apribojimo bausmė ( Lietuvos BK 41 str., 48 str., 54 str. ir 55 str. ). Pagal bylos aplinkybes ( jis užsiima individualia veikla, padeda ūkio darbuose kartu gyvenančiam pensininkui tėvui ) skirti neatlygintinai dirbti ar kitus papildomus ( ne BK 48 str. 3 d. ) draudimus bei įpareigojimus pripažįstama nesant pagrindo.
V. R. smurtavo artimoje aplinkoje, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ( Lietuvos BK 67 str. ir 72-2 str. ).
V. R. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 1 t. 194-195 l. ) paliktina galioti ir panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nesant prokurorės prašymo proceso išlaidų ( 1 t. 154-159 l. ) atlyginimo klausimas teismo iniciatyva nesprendžiamas ( Lietuvos BPK 105 str. ).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d. nuteisti šešių mėnesių ( 6 mėn. ) laisvės apribojimo bausme.
Paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, kad ši priemonė turi būti įvykdyta per bausmės laikotarpį.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. R. palikti galioti ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.