- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-22
- Bylos Nr.
- 1S-14-497/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-02351-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Nuteistasis
- K. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo K. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 59-223 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam K. B. taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendis pakeistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. ir 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiais ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 59-223 nutarė taikyti K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlo nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: 1) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymosi iki 2021 m. sausio 14 d.; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2021 m. sausio 14 d.; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimą. Teismo vertinimu, nusikaltimų, už kuriuos K. B. atlieka bausmę, pavojingumas, taip pat esant neatliktai daugiau kaip 1 metų laisvės atėmimo bausmei, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, bei rodo, kad šiuo metu nėra pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir nėra galimybės nuteistąjį K. B. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis K. B. nesutikdamas su apylinkės teismo išvada pateikė skundą, kuriame prašo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma:
5.1. Nuteistasis skunde nurodo, jog skundžiamoje nutartyje teismas iš esmės atliko fakto konstatavimo funkciją, tačiau neatsižvelgė į aplinkybių visumą, teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad jis yra nuteistas už 2012 m. padarytą nusikaltimą. Nuteistojo teigimu, nuo 2016 m. būdamas laisvėje jis sąžiningai vykdė Vilniaus apygardos teismo nustatytus įsipareigojimus, nei karto nebuvo baustas administracine tvarkas bei neteistas.
5.2. Nuteistasis nurodo, kad bausmės atlikimo metu jis įsidarbino, sąžiningai atlieka savo darbą, gerai elgiasi, neturi nuobaudų, iki įkalinimo dirbo, alkoholio ir narkotinių medžiagų priklausomybės neturi, atliko ½ jam skirtos laisvės atėmimo bausmės.
5.3. Skunde nurodoma, jog teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, tačiau ir jos vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Nusikaltimo pavojingumo laipsnio kategorija realizuota nuteistajam skiriant bausmę. Nuteistasis pastebi, kad teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, bet ir galimybių resocializuotis, grįžti į visuomenę, sudarymą. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo manymu, teismas pirmenybę turėtų teikti pasitaisymui laisvėje, tuo labiau, jog nuteistasis iki įkalinimo rūpinosi savo sūnumi.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. B. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
8. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė apylinkės teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, K. B. nepateikė.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. B. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, jog K. B. priklauso aukštai rizikos grupei – 103 balai, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Bylos duomenys patvirtina, kad K. B. anksčiau teistas vienuolika kartų. Nuteistasis nusikaltimus daro siekdamas finansinės naudos, t. y. dėl savanaudiškų paskatų. Jam anksčiau yra taikytos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus. Nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nekeičia savo nusikalstamo gyvenimo būdo, yra linkęs nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje.
11. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta (103 balai pagal OASys metodiką), iš kurių statiniai svertiniai balai sudaro 45 balus, o 58 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, svarstant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Komisijoje esantys du nariai pateikė atskirąją nuomonę netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, kadangi nuteistojo vertinta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta bei buvo atsižvelgta į ankstesnius teistumus.
12. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, tačiau vien tai, kad nuteistasis nepažeidinėja vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų dar nelaikytina išskirtinai teigiamai jo elgesį apibūdinančia aplinkybe, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, be to, tai yra vienas iš individualaus reabilitacijos plano reikalavimų, kurio neįvykdžius apskritai nebūtų galima svarstyti klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nusikaltimų darymo metu galvojo apie būsimą naudą (finansinės naudos siekimas), tačiau neapsvarstė galimų pasekmių. Nusikaltimai buvo daromi bendru tikslu bei įtakoti apsvaigimu nuo alkoholio. Visa tai teismui leido pagrįstai manyti, jog nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
13. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.
14. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nepaneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.
15. Nors nuteistasis šiuo metu ir charakterizuojamas iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys bei tai, kad ir pakartotinio smurtinio elgesio rizika išlieka aukšta, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo K. B. elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus K. B., jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
16. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis K. B. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo K. B. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo K. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.