Utenos apylinkės teismo nutartis

2017-10-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-18-913/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-18
Bylos Nr.
II-18-913/2017
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00102-2017-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Pareiškėjas
K. P.
Kategorijos
Administracinių nusižengimų bylos Nr. II-18-913/2017
Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00102-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4. (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 18 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai,dalyvaujant pareiškėjai K. P.,institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą atstovei Laurai Laurinavičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos K. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato 2017 m. birželio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. birželio 22 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo L. L. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. P. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 10 EUR bauda (b.l. 9-10).

2017 m. liepos 13 d. Anykščių rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjos K. P. 2017 m. liepos 10 d. skundas dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo L. L. 2017 m. birželio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji prašo panaikinti nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu, patraukti administracinėn atsakomybėn SEAT vairuotoją A. P. arba grąžinti bylą papildomai tirti Anykščių rajono PK pareigūnams tikslu atsakomybėn patraukti SEAT vairuotoją. Skunde nurodo, kad ji kreipėsi į Utenos apskrities VPK su pareiškimu dėl 2017-05-16 Anykščių r., Zaviesiškio k. įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas jos vairuojamas automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad būtų nustatytas kaltininkas (pareiškėjos manymu įvykio kaltininkas buvo A. P., t.y. SEAT vairuotojas), tačiau 2017 m. birželio 22 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl eismo įvykio pripažinta pareiškėja, ir dėl KET 9 ir 101 p. pažeidimų jai paskirta administracinė nuobauda 10 Eur bauda. Nutarime skirti nuobaudą nurodoma, kad sukdama į karę pareiškėja neįsitikimo manevro saugumu, t.y. neįsitikino, kad jos manevras netrukdys kitiems eismo dalyviams, ko pasekoje susidūrė su ją lenkiančiu automobiliu. Pareiškėja kategoriškai nesutinka su priimtu nutarimu ir mano, kad jis turi būti panaikintas. 2017 m. gegužės 16 d. apie 16 val. 40 min. automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo keliu Radiškis-Anykščiai-Rokiškis iš Anykščių m. į Zaviesiškio k. Važiuojant per Zaviesiškio k., likus iki gyvenvietės pabaigos apie 50-70 m., tik pravažiavus autobusų stotelę ji įjungė kairįjį posūkio signalą. Greitis buvo šiek tiek mažesnis nei 50 km/h. Įjungus posūkį, dar labiau sulėtino, nes rengėsi sukti į kairę. Jai iš paskos važiavo juodos spalvos visureigis Mercedes. Privažiavus keliuką į kiemą, kuris buvo ne mažiau kaip už 100 m nuo tos vietos kur pradėjo rodyti posūkį, ji pradėjo sukti į kairę, ir jau būnant priešpriešinio eismo juostoje, kai automobilio priekinė dalis buvo šalia kairiojo kelkraščio, pajuto smūgį į kairįjį automobilio šoną. Nuo smūgio automobilis buvo nustumtas į pakelės griovį. Jai pradedant rodyti posūkį, tikrai jos niekas nelenkė, net kai išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, automobilis SEAT dar nebuvo pradėjęs lenkimo. Pagrindinis smūgis kliuvo į vidurinę automobilio dalį, t. y. į šoną tarp priekinio ir galinio rato. Vairuotojas A. P. iš pradžių lyg ir neginčijo savo kaltės, tačiau atvykus jo žmonai ji pradėjo aiškinti, kad jau buvo panašus atvejis ir kad dėl įvykio kalta yra pareiškėja. Ji nesutiko, todėl nusprendė kviesti policijos pareigūnus. Atvykę policininkai pasakė, kad greičiausiai kalta yra pareiškėja, nes automobilis SEAT trenkėsi į jos automobilio priekinę dalį, t.y. ji suko į kairę neįsitikinusi, kad ją lenkia kitas automobilis. Tuo metu ji buvo pasimetusi, dėl įvykio patyrė šoką, todėl užpildė deklaraciją ir sutiko, kad kalta yra tik ji. Kai visi išsiskirstė, pareiškėja papildomai apžiūrėjo įvykio vietą, taip pat apžiūrėjo savo automobilį ir susidarė visai kitą nuomonę. Pirminis smūgis į jos automobilį buvo arti galinio rato, į galinės kairės pusės automobilio dureles, o tik vėliau slystant automobiliams buvo apgadintos ir priekinės durelės bei priekinis sparnas. Susidūrimas įvyko beveik įvažiavus į kairėje esantį keliuką, tai liudija, kad ji neišsuko netikėtai į kairę ir kelio neužkirto. Tikėtina, kad SEAT vairuotojas posūkio signalo nepastebėjo, nes už jos važiavo dar vienas automobilis – juodos spalvos visureigis Mercedes, tačiau SEAT iš karto lenkė abu automobilius. Tačiau ir tuo atveju SEAT vairuotojas pažeidė KET 136.2 punktą, nustatantį lenkiančiajam pareigą įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio. Kadangi posūkį pareiškėja pradėjo rodyti gerokai anksčiau, šios aplinkybės įrodo, kad bet kokiu atveju SEAT vairuotojas pažeidė KET reikalavimus. Pareiškėja mano, kad A. P. lenkimo manevrą pradėjo kirsdamas ištisinę liniją, nes ji baigiasi tik apie 37 m. iki vietos kur įvyko susidūrimas, o judančiai transporto priemonei tai labai trumpas ruožas, ir persirikiuoti, kad įvykdyti lenkimą sunku. Atkreiptinas dėmesys, kad A. P. lenkė ne vieną, o du automobilius iš karto, todėl dar anksčiau turėjo persirikiuoti į kairę. Kadangi ji rodė posūkį iš anksto, važiuojantysis paskui privalėjo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą (KET 137 p.). Mano, kad būtent nurodytus KET reikalavimus pažeidė SEAT vairuotojas. Esant tokiai situacijai nutarimas skirti nuobaudą turi būti naikinamas ir administracinė byla pareiškėjos atžvilgiu nutrauktina. Net ir tuo atveju, jei teismas įžvelgtų abipusę kaltę, mano kad nutarimas turi būti naikinamas ir administracinė byla turi būti perduota tyrimui policijos pareigūnams, kad patraukti atsakomybėn automobilio SEAT vairuotoją A. P. (b.l. 5-7).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas, atsiliepime į skundą nurodė, jog nesutinka su K. P. skundu ir jame nurodytomis aplinkybėmis. K. P. skunde nurodė, kad nesutinka su paskirta nuobauda už tai, kad sukdama į kairę neįsitikino, kad jos manevras netrukdys kitiems eismo dalyviams ko pasekoje susidūrė su ja lenkiančiu automobiliu, ji su tuo kategoriškai nesutinka. ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau ANK išlieka atsakomybė asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiant į tai, kad K. P. veika atitinka ir kvalifikuotina pagal ANK 417 str 8 d., kurioje nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, ir užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų. Mano, kad administracinė byla dėl K. P. padaryto administracinio nusižengimo išnagrinėta teisingai, todėl nutarimas neturi būti keistinas (b.l. 2-3).

K. P. teisme savo skundą palaikė, prašė bylą nutraukti. Nurodė, kad ji važiavo automobiliu, pradėjo rodyti posūkio signalą iki posūkio likus apie 100 metrų. Buvo Zaviesiškio k. ribos, prieš sukant posūkį, ji įsitikino per veidrodėlius, už jos važiavo Mercedes visureigis, nematė, kad kas nors ją lenktų ir ji darė manevrą, suko į kairę, beįvažiuojant į savo keliuką pajuto smūgį į kairį šoną. Kai išlipo iš mašinos, pamatė, kad į ją trenkėsi SEAT automobilis. Išsikvietė savo vyrą, jis atvažiavo, jie kalbėjosi su A. P.. Nusprendė kviesti policiją, kad nustatytų kaltininką. Atvykus policijai, jie išklausė kaip įvyko įvykis. Policija nustatė, kad smūgis buvo į priekinį ratą, ko pasekoje ji yra kaltininkė, nes neįsitikino, kad kelias yra laisvas. Bet pasižiūrėjus į automobilį, ir nuotraukas, matosi, kad pagrindinis smūgis yra ne į ratą, o į galines dureles. Yra keletas nuotraukų, kur kelia abejones, kad galėjo slysti per šoną mašina. Jei tas automobilis būtų trenkęs į priekį, ji būtų jį pastebėjusi, o ji jo nematė. Ji padarė viską, kad tas įvykis neįvyktų, ji rodė posūkį prieš sukant, o iš paskos važiuojantis turėjos įsitikinti, kad ji nesuka. Yra abejonių, kad A. P. net negalėjo atlikti lenkimo manevro, ir galėjo būti, kad jis kirto ištisinę liniją. Nes iki keliuko kur ji suko, tik 37 metrai yra punktyrinė linija. Atvykusi policija pasakė, kad jei smūgis būtų į jos automobilio galą, tai kaltininku būtų A. P.. Todėl ir reikalinga ekspertizė, kad nustatyti kur buvo smūgis, ar į automobilio priekį, ar į galą.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą atstovė Laura Laurinavičiūtė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją. Nurodė, jog 2017-05-31 policijos komisariate buvo gautas K. P. pareiškimas dėl eismo įvykio, kuriame buvo išdėstytos aplinkybės eismo įvykio ir buvo prašoma ištirti eismo įvykį. Nes supildžius eismo įvykio deklaraciją vėliau K. P. persigalvojo ir prašė ištirti aplinkybes. Pareiškimą tyrė pati, todėl apklausė dalyvavusius asmenis, A. P., policininkus, K. P.. Iš visų paaiškinimų ir aplinkybių padarė išvadą, kad dėl eismo įvykio kalta K. P., nes neįsitikino, kad lenkdama netrukdys kitiems eismo dalyviams. Ji pati vyko į namus pas K. P. apžiūrėti automobilį. Pati įsitikino, kad žalios spalvos dažų yra likę ant automobilio priekinio rato. Kodėl ten yra tų dažų atsakymų į šiuos klausimus nebuvo. Išvadą, kad K. P. kalta ji pasidarė iš pačios K. P. paaiškinimų, nes ji nematė lenkiančio automobilio. Tai reiškia, kad to automobilio manevras nebuvo staigus, ir jei K. P. manevrą būtų atlikusi reikiamai, ji būtų mačiusi per veidrodėlius automobilį ir nebūtų įvykęs eismo įvykis. Dėl to ir buvo surašytas protokolas ir priimtas nutarimas.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad važiavo iš darbo, važiavo per Zaviesiškio k., prieš jį važiavo džipas. Matėsi, kad toliau priekyje dar kita mašina važiuoja. Kai baigėsi gyvenvietė, džipas pradėjo stabdyti, jis irgi pradėjo stabdyti, džipas sustojo, tada jis pažiūrėjo, iš priekio mašinų nėra ir pradėjo jį lenkti. Beveik džipą aplenkė ir tada ta mašina metėsi į jį. Jis aplenkė beveik džipą ir ta mašina trenkėsi į jo mašinos keleivio pusę, jis sustojo tam keliuke. Jis nematė jos, nes ji nebuvo prie ašinės linijos, nes jei ji ten būtų buvus ir džipas, ir jis būtų ją lenkę iš dešinės. Todėl džipas ir sustojo. O kadangi džipas buvo viduryje, o ji link dešinio krašto, todėl jie vienas kito ir nematė. Ne jis į ją atsitrenkė, o ji atsitrenkė į jį. Jos priekinis ratas ir sparnas atsitrenkė į jo mašiną. Ant padangos yra žalios žymės. Jei būtų taip kaip sako „Opel Vectra“ vairuotoja, tai jo mašinos sugadinimai būtų kitokie. Smūgis prasidėjo nuo jo mašinos priekinio sparno. Jam trenkėsi į šoną ir numušė ratą. Jo mašina su ABS, todėl stabdant nečiuožia, todėl vieną vėžą galėjo palikti tik ta padanga, kuri nusimontavo. Bet daugiau stabdymo žymių negalėjo likti. Jei būtų davęs jis smūgį, jam būtų išsiskleidę oro pagalvės, bet jos neišsiskleidė.

Liudytojas V. P. paaiškino, kad jis yra pareiškėjos K. P. sutuoktinis. Nurodė, kad jam paskambino žmona ir pasakė, kad pateko į eismo įvykį. Jis atvyko ir kalbėjo su A. P.. A. P. jam pasakė, kad draudimas jiems mašiną nurašys. Jie galvojo, kad jie teisūs, o A. P. sakė, kad jis teisus. Tada jie išsikvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, jie net iki mašinos nebuvo nuėję, su kažkuo skambinosi ir pasakė, kad va, žiūrėkit, žymės eina nuo priekio, susitarkit gražiuoju ir nebus bylos. Policija pasakė, kad priekis. Jie tvirtino, kad gale smūgis, o policija teigė, kad priekin smūgis. Kai išsitraukė mašiną, akivaizdžiai matėsi, kad į galą daužta mašina. Daužta buvo į arką. Kai sukosi, tada jis po smūgio nustūmė į priekį. SEAT automobilio sudaužytas dešinysis šonas. SEAT trenkėsi priekiniu kampu.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Utenos apskrities VPK 2017 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja K. P. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 str. 8 d., ir jai paskirta 10 Eur bauda už tai, kad ji pažeidė KET 9, 101 p. reikalavimus, t. y. 2017 m. gegužės 16 d. 16 val. 42 min. Anykščių r., Zaviesiškio k., vairuodama automobilį ir sukdama į kairę, neįsitikino manevro saugumu, t.y. neįsitikino, kad jos atliekamas manevras netrukdys kitiems eismo dalyviams, ko pasekoje susidūrė su ją lenkiančiu automobiliu. Apgadintos abi transporto priemonės.

Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Žemesnės instancijos teismas

Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėja ginčijo faktą, jog eismo įvykis kilo dėl to, jog pareiškėja sukdama į kairę neįsitikino manevro saugumu, t.y. pažeidė KET 101 punkto reikalavimus, ko pasekoje susidūrė su ją lenkiančiu automobiliu.

Policijos registruojamų įvykių pažymoje nurodyta, kad 2017 m. gegužės 16 d. 16 val. 42 min. gautas pranešimas, kad prie Zaviesiškio k. eismo įvykis Opel v/n (duomenys neskelbtini) ir Seat v/n (duomenys neskelbtini) laukia, nesutaria, praneša Opel vairuotojos vyras (b.l. 25-26).

Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK veiklos skyriaus tyrėjo E. J. 2017-06-13 Tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2017-05-16 apie 16 val. 42 min., dirbant kartu su Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja R. G. buvo gautas Utenos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimas, kad prie Anykščių r., Kavarsko sen., Zaviesiškio k. yra eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobiliai. Nuvykus į įvykio vietą, esančią kelyje (120) Radiškis-Anykščiai-Rokiškis Anykščių r., Kavarsko sen., Zaviesiškio k., buvo nustatyta, kad automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, kurį vairavo K. P. suko į kairę neįsitikinusi, kad jos automobilis nėra lenkiamas ir susidūrė su ją lenkiančiu automobiliu SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos, kurį vairavo A. P.. K. P. žodžiu paaiškino, kad važiavo į namus, esančius Anykščių r., Kavarsko sen., Zaviesiškio k., ir sukdama į kairę nematė ją lenkiančio automobilio, todėl į jį atsitrenkė bei nesuvaldžiusi vairuojamo automobilio nuvažiavo į kairėje pusėje esantį griovį. A. P. žodžiu paaiškino, kad važiavo pagrindiniu keliu ir nusprendė aplenkti priekyje važiuojančius du automobilius. Išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir jau atliekant lenkimo manevrą, važiuodamas didesniu greičiu nei lenkiamas automobilis, staiga pastebėjo lenkiamo automobilio staigų posūkį į kairę, tokiu būdu sudarant jam kliūtį ir užkertant galimybę pabaigti lenkimo manevrą. Dėl lenkiamojo automobilio vairuotojo neapdairių veiksmų jis negalėjo laiku sustabdyti automobilio ir išvengti susidūrimo. Apžiūrėjus autoįvykyje dalyvavusius automobilius nustatyta, kad yra nubrozdintas mėlynos spalvos automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis kairės pusės ratlankis, ant jo matomi žalios spalvos dažų likučiai ir apgadinta automobilio kairė pusė iki galinių durelių. Ant automobilio galinės dalies apgadinimų nebuvo matyti. Žalios spalvos automobilio SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės šone, nuo dešinės pusės priekinio sparno pradžios iki dešinės pusės galinių durelių, vizualiai buvo matomi nubrozdinimai. Kelio vieta, kurioje susidūrė automobiliai pažymėta brūkšnine ženklinimo linija. Abiejų automobilių vairuotojai, susitarę dėl kaltės užpildė eismo įvykio deklaracijas, todėl šio autoįvykio medžiaga renkama nebuvo. Esant tokiai situacijai vairuotojų kaltės nenustatinėjo ir administracinių nusižengimų teisenos nepradėjo (b.l. 15).

Po 2017 m. gegužės 16 d. 16 val. 42 min. įvykusio eismo įvykio transporto priemonių SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai A. P. ir K. P. užpildė standartinę Eismo įvykio deklaraciją (b. l. 29). Preziumuojama, kad 2017 m. gegužės 16 d. su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, nes priešingu atveju Eismo įvykio deklaracijos pildymas, vadovaujantis KET 220 punktu, būtų niekinis, t. y. veiksmas, nesukuriantis teisinių pasekmių. Iš Eismo įvykio deklaracijos matyti, kad vairuotojai A. P. ir K. P. užfiksavo šias aplinkybes: asmenys nepatyrė sužalojimų, eismo įvykis įvyko vienam automobiliui lenkiant, o kitam sukant į kairę, neįsitikinus, kad nekliudo kitiems eismo dalyviams. Vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją, suvokdami, kad kalta dėl eismo įvykio yra automobilio Opel Vectra vairuotoja, pareiškėja K. P.. Iš pradžių vairuotojai nesutarė dėl kaltės, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atvykę į įvykio vietą, ją apžiūrėję, įvertinę transporto priemonių apgadinimus bei išklausę vairuotojų paaiškinimus nustatė, kad eismo įvykio kaltininkė yra automobilio Opel Vectra vairuotoja. Kadangi į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nurodė eismo įvykio kaltininką, automobilio Opel Vectra vairuotoja su tuo sutiko, todėl abu vairuotojai užpildė Eismo įvykio deklaraciją. Dėl to, jog automobilio Opel Vectra vairuotoja sutiko, jog ji yra eismo įvykio kaltininkė bei vairuotojai užpildė Eismo įvykio deklaraciją, policijos pareigūnai eismo įvykio nefiksavo, nebraižė schemos bei neatliko jokių kitų eismo įvykio aplinkybių tyrimo.

Tačiau nepaisant to, kad po eismo įvykio buvo užpildyta Eismo įvykio deklaracija, automobilio Opel Vectra vairuotoja persigalvojo ir 2017 m. gegužės 29 d. pareiškimu kreipėsi į Utenos apskrities VPK viršininką su prašymu ištirti eismo įvykio aplinkybes (b.l. 19-20).

Tokia įvykių seka lėmė, jog kaip jau ir yra nurodyta, į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nefiksavo eismo įvykio, nebraižė eismo įvykio schemos bei neatliko jokių kitų eismo įvykio aplinkybių tyrimo.

Į byla pateikta eismo įvykio schema yra sudaryta pareiškėjos K. P. (b.l. 21). Ši eismo įvykio schema sudaryta po to kai iš eismo įvykio vietos pasišalino eismo įvykio dalyviai, nebebuvo transporto priemonių. Teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas A. P. buvo supažindintas su į bylą pateikta pareiškėjos K. P. sudaryta eismo įvykio schema, tačiau jis nepatvirtino, jog joje užfiksuoti duomenys yra teisingi bei nesutiko su eismo įvykio schemoje pavaizduota jo automobilio stovėjimo vieta po eismo įvykio, nes jo nuomone, jo automobilis sustojo kitoje vietoje (2017-08-30 posėdžio garso įrašas 10:07:19 – 10:24:10). Tokiu būdu akivaizdu, jog į bylą pateikta eismo įvykio schema negali būti laikoma patikima, nes ji yra sudaryta suinteresuoto asmens ir teismas negali ja vadovautis kaip objektyviu įrodymu.

Pareiškėjos K. P. nuomonė dėl eismo įvykio aplinkybių pasikeitė po to, kai jie apžiūrėjo savo automobilį Opel Vectra ir nustatė, kad smūgis buvo į jos vairuojamo automobilio galinę dalį, o ne priekinę, o tokiu atveju eismo įvykio kaltininku turėtų būti pripažintas automobilio SEAT vairuotojas A. P..

Tam, kad nustatyti kaip iš tiesų įvyko eismo įvykis, pareiškėja K. P. savo iniciatyva kreipėsi į UAB „Impulsana“ bei užsakė ekspertinį tyrimą. Į bylą yra pateikta UAB „Impulsana“ 2017-10-10 Eksperto išvada (duomenys neskelbtini), kurią atliko ekspertas dr. V. M. (b.l. 58-76). Iš Eksperto išvados matyti, kad joje yra daroma išvada, jog techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio A. P. veiksmai, prieštaravę KET reikalavimams (pradėjo lenkimą prieš pat susidūrimą neįsitikinus, kad priekyje važiavusio automobilio OPEL vairuotoja suka į kairėje esantį įvažiavimą, arba lenkimą pradėjo kertant ištisinę kelio ženklinimo liniją ir pan.).

Šio ekspertinio tyrimo atlikimui duomenis pateikė pareiškėja K. P.. Eksperto išvadoje yra nurodyta kokie pradiniai duomenys jam buvo pateikti, t.y. jam buvo pateikta 2017-05-16 Eismo įvykio deklaracija, Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2017-06-22 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-05-16 schema, K. P. 2017-05-29 pareiškimas, A. P. 2017-06-07 apklausos protokolas, transporto priemonės techninės apžiūros 20147-06-16 aktas (dėl automobilio Opel Vectra apžiūros), skaitmeninės automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos 7 vnt., skaitmeninės automobilio SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos 2 vnt., skaitmeninės 2017-05-16 eismo įvykio nuotraukos 18 vnt. Tačiau kodėl būtent tik tokie duomenys ekspertui buvo pateikti, nėra žinoma, kadangi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-18-913/2017 yra ir daugiau su šiuo eismo įvykiu susijusių duomenų, kaip antai byloje yra Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo E. J. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame yra užfiksuoti policijos pareigūno nustatyti duomenys apie eismo įvykį, taip pat byloje yra pačios K. P. apklausos protokolas, jos skundas dėl nutarimo ir Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK atsiliepimas į skundą. Kodėl šie dokumentai nebuvo pateikti ekspertui nėra žinoma, tačiau tai galėjo nulemti, jog ekspertas neturėjo galimybės susidaryti objektyvaus eismo įvykio vaizdo, nes turėjo tik fragmentuotus duomenis. Susipažinus su Eksperto išvada (duomenys neskelbtini) kyla ir daugiau abejonių dėl joje dėstomų eismo įvykio aplinkybių. Eksperto išvadoje eismo įvykio aplinkybės yra modeliuojamos vadovaujantis K. P. sudaryta eismo įvykio schema, t. y. ekspertas visą eismo įvykio eigą atkuria taip, kad ji atitiktų būtent eismo įvykio schemoje nurodytą situaciją, tačiau kaip jau teismas yra konstatavęs, nėra jokio pagrindo šia eismo įvykio schema vadovautis kaip objektyvia ir patikima, nes ji yra sudaryta suinteresuoto asmens ir nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šią schemą. Fragmentinės eismo įvykio vietos fotonuotraukos, padarytos pareiškėjos K. P. po eismo įvykio, negali būti laikomos tais objektyviais duomenimis, patvirtinančiais eismo įvykio schemą, nors būtent jomis vadovaujasi ekspertas (Eksperto išvados 5 lapas, foto 7, lapas 6, foto 8, 9). Toliau vertinant Eksperto išvadoje nurodytus duomenis visgi nėra aišku kaip ekspertas nustatė pirminio automobilių kontakto vietą, nors būtent tokiu tikslu šis tyrimas ir buvo daromas. Ekspertizės išvados 4 lape yra pasakoma, kad priminio kontakto vieta buvo ties užpakalinio sparno priekine dalimi, o tai patvirtina automobilio Opel nuotraukose matomi apgadinimai. Tačiau kaip ekspertas nustatė tą priminio automobilių kontakto vietą (nevertinant, jog tai yra kategoriška pareiškėjos K. P. pozicija), nėra paaiškinama. Šioje vietoje teismas įžvelgia, jog galimai ekspertas neturėjo pakankamai duomenų arba neturėjo tų duomenų, kurie galimai turėjo ar galėjo pakeisti jo daromas išvadas, nes jam nebuvo pateikta visa bylos medžiaga, tame tarpe ir policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame yra aiškiai užfiksuota, jog apžiūrėjus autoįvykyje dalyvavusius automobilius nustatyta, kad yra nubrozdintas mėlynos spalvos automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis kairės pusės ratlankis, ant jo buvo matomi žalios spalvos dažų likučiai ir apgadinta automobilio kairė pusė iki galinių durelių. Ekspertui turint šią informaciją, jis privalėtų ją vertinti ir pateikti tam tikrą išvadą dėl tokių duomenų. Taip pat Eksperto išvadoje pasigendama ir paaiškinimo apie SEAT automobilio apgadinimus, o būtent kodėl šio automobilio priekinės dešinės pusės ratas „nusimontavo/sprogo“. Skaitant Eksperto išvadą nėra paaiškinama arba modeliuojant eismo įvykį nėra paneigiama kitokia nei pareiškėjos K. P. kategoriškai teigiama pozicija dėl automobilių kontakto vietos. Išvadoje įžvelgtini ir tam tikri prieštaravimai arba nėra aišku kodėl yra daromos tam tikros prielaidos, kurios akivaizdžiai prieštarauja eismo įvykyje dalyvavusių asmenų duotiems paaiškinimams apie automobilio Mercedes vairuotojo veiksmus, o būtent Eksperto išvados 12 lape yra sakoma, kad „todėl negalima pagrįsti, kad tokioje situacijoje automobilio „Mercedes“ vairuotojas turėjo ženkliai sumažinti vairuojamo automobilio greitį“. Iš kur yra gaunami tokie duomenys visiškai nesuprantama, nes visų apklausų metu SEAT vairuotojas nuosekliai teigė, jog prieš jį važiuojantis visureigis stabdė, K. P. apklausiama policijos pareigūnės taip pat nurodė, jog jai pradėjus rodyti posūkio signalą ir stabdyti, už jos važiavęs visureigis susimėtė, pristabdė. Tačiau pastebėtina, jog šis K. P. apklausos protokolas ekspertui nebuvo pateiktas.

Tokiu būdu įvertinant, kad ekspertas Ekspertizės išvadą atliko remdamasis tik fragmentiniais duomenimis, dalis kurių yra parengti pačios pareiškėjos K. P. (eismo įvykio schema, dalis fotonuotraukų), betarpiškai neapžiūrėjęs nei vieno automobilio, teismas negali pasikliauti jo pateikta išvada, kadangi ji iš dalies prieštarauja kitiems byloje esantiems objektyviems duomenims. Todėl teismas, nagrinėdamas skundą, šia eksperto išvada nesiremia.

Po pareiškėjos K. P. pateikto 2017-05-29 pareiškimo, tiriant eismo įvykio aplinkybes ir apklausiant eismo įvykyje dalyvavusius asmenis, abiejų transporto priemonių vairuotojai vienodai nurodė, kad SEAT vairuotojas nematė, jog prieš visureigį važiuojantis automobilis rodo kairio posūkio signalą, o automobilio Opel Vectra vairuotoja nurodė, jog ji nematė, kad už visureigio važiuojantis automobilis pradėjo lenkimo manevrą. Tokia situacija galėjo susidaryti dėl to, kad automobilio Opel Vectra vairuotoja, pradėdama ruoštis posūkio į kairę manevrui, važiuodama automobiliu laikėsi dešinės kelio juostos pusės ir buvo nutolusi nuo eismo juostas skiriančios ašinės linijos. Esant tokiai šio automobilio padėčiai kelio atžvilgiu tampa visiškai suprantamas iš paskos važiuojančio automobilio Mercedes vairuotojo elgesys, tai yra, kad šis vairuotojas pradeda stabdyti ir susimėto, nes jis neturi jokios galimybės lenkti Opel Vectra automobilio nei iš kairės pusės, nei iš dešinės pusės (jei tam būtų pakankamai vietos). Už visureigio Mercedes važiuojantis automobilio SEAT vairuotojas tokiu atveju mato, kad priešais jį važiuojantis automobilis pradeda stabdyti ir beveik sustoja, jis pradeda lenkimo manevrą, tačiau nemato, jog prieš Mercedes važiuojantis automobilis rodo kairįjį posūkio signalą. SEAT vairuotojas tik pradėjęs lenkimo manevrą ir beveik aplenkęs visureigį, pastebėjo, kad prieš visureigį važiuojantis automobilis Opel Vectra pradėjo manevrą – posūkį į kairę, kuris sąlygojo eismo įvykio kilimą, nes Opel Vectra vairuotoja neįsitikino, kad ji nekliudo kitiems eismo dalyviams. Automobilio SEAT vairuotojas, prieš pradėdamas lenkti, privalėjo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo (KET 136.2. punktas), tačiau to padaryti jis neturėjo galimybių, nes tarp SEAT automobilio ir Opel Vectra automobilio buvo dar kita transporto priemonė – visureigis Mercedes, kuris ir užstojo SEAT vairuotojui automobilį Opel Vectra, kadangi kaip matyti iš liudytojo A. P. parodymų, šio automobilio važiavimo padėtis buvo tokia, kad ji buvo arčiau dešiniojo kelkraščio, o ne arčiau ašinės eismo juostas skiriančios linijos, t.y. arčiau kelio vidurio, kas būtų leidę SEAT automobiliui matyti, jog Opel Vectra automobilio vairuotoja rodo kairiojo posūkio signalą. Todėl būtent tokia įvykio eiga ir nulėmė, jog prieš keisdama važiavimo kryptį, t.y. darydama posūkį į kairę, automobilio Opel Vectra vairuotoja turėjo pareigą įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 101 p.), nes automobilio SEAT vairuotojas pirmasis pradėjo daryti lenkimo manevrą ir pirmiau už Opel Vectra vairuotoją išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą.

Teismo vertinimu, automobilio SEAT vairuotojo paaiškinimas, jog ne jo vairuojamas SEAT automobilis, o K. P. vairuojamas Opel Vectra automobilis atsitrenkė į SEAT automobilį yra teisingas. Tokia išvada darytina dėl to, jog SEAT automobilio apgadinimai yra šio automobilio priekinėje dešinėje pusėje (b.l. 52), šio automobilio priekinio dešinio rato padanga „nusimontavo/sprogo“, o ant Opel Vectra automobilio priekinio kairės pusės ratlankio buvo matomi žalios spalvos dažai bei kiti sugadinimai, kurie eina per visą automobilio kairę pusę (b.l. 36-38, 43-46).

Kelių eismo taisyklių 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju visuma duomenų leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog K. P. veiksmai buvo priešingi KET 101 punkto reikalavimams, nes ji atlikdama manevrą – posūkį į kairę, neįsitikino, jog tai daryti yra saugu ir ji nesukliudys kitiems eismo dalyviams. Šių duomenų visuma įrodyta, jog K. P. 2017 m. gegužės 16 d. 16 val. 42 min. Anykščių r. sav., Zaviesiškio k., vairuodama automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukdama į kairę, neįsitikino manevro saugumu, t. y. neįsitikino, kad jos atliekamas manevras netrukdys kitiems eismo dalyviams, ko pasekoje susidūrė su ją lenkiančiu automobiliu SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais ji pažeidė KET 9, 101 punktus, jos veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.

Pareiškėja K. P. skunde teigia, jog ne jos, o SEAT automobilio veiksmai neatitiko KET reikalavimų, ir skunde reiškia prašymą grąžinti bylą institucijai tyrimui atlikti ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu siekiat patraukti atsakomybėn A. P.. Tačiau šis pareiškėjos skundo reikalavimas yra nepagrįstas, nes išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas šioje byloje nenustatė išimtinio atvejo ir būtinybės atlikti kokį nors papildomą didesnį, negu dabar atliktas, kito vairuotojo galimos kaltės nustatymo klausimo pagal jos skundą ir kitų eismo įvykio aplinkybių, tyrimą. Šioje byloje ištirtų aplinkybių ir surinktų įrodymų pakanka, kad konstatuoti, jog skundžiamą nutarimą priėmusi institucija eismo įvykio aplinkybes išnagrinėjo objektyviai ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Byloje nėra nustatytas įstatyminis ar kitas pagrindas (ANK 592 straipsnyje ar kituose teisės aktuose numatytas pagrindas) bylą perduoti įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenoms pradėti ir administracinio nusižengimo protokolams surašyti. Šiuo atveju, nors vairuotojai yra užpildę Eismo įvykio deklaraciją, tačiau, kaip matyti iš bylos aplinkybių, yra pasikeitęs automobilio Opel Vectra vairuotojos suvokimas apie tai, kas kaltas dėl eismo įvykio, todėl policija, bylos nagrinėjimo eigoje, vadovaudamasi naujai paaiškėjusiomis eismo įvykio aplinkybėmis, turėtų pareigą atlikti kitą tyrimą. Tačiau akivaizdu, jog šioje byloje tokių naujų aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 str. 1 d. 4 p.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad K. P. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato 2017 m. birželio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliekamas galioti nepakeistas (ANK 642 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimo kodekso 642 str. 1 d. 1 p., 644 str., 646 str.,

nutaria:

K. P. skundo netenkinti ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato 2017 m. birželio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė