Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-02-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-29-1054/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-19
Bylos Nr.
e2YT-29-1054/2020
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00495-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Kandratavičienė
Pareiškėjas
S. L.
Suinteresuotas asmuo
A. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-29-1054/2020Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00495-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; (S) 3.4.5.2
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 19 d.Skuodas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. L. prašymą, suinteresuotiems asmenims A. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad ji po A. B. mirties (duomenys neskelbtini). priėmė jo palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad jos brolis A. B. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties niekas nesikreipė dėl palikimo (žemės sklypo) priėmimo, mirties dieną jis nebuvo sudaręs santuokos ir neturtėjo vaikų, todėl pareiškėja ir suinteresuotas asmuo A. J., kaip seserys, yra artimiausi A. B. giminaičiai. Pareiškėja nurodo, kad ji kreipėsi su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų A. B. ir Onos A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą Baidokų kaime, Skuodo rajone, Klaipėdos apskrityje ir 2009 m. kovo 12 d. Klaipėdos Apskrities viršininko sprendimu jai ir jos mirusiam broliui A. B. lygiomis dalimis buvo atstatyta nuosavybės teisė į žemę, t. y. pareiškėjai į 134/269 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 135/2699 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o A. B. į 135/269 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 134/269 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad jos broliui A. B. nuosavybės teisės yra atstatytos po jo mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja nuo pat brolio mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą ir jį tinkamai prižiūri bei valdo – po Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo savo lėšomis atliko savo ir broliui priskirtos žemės matavimus bei atliko teisinę nuosavybės registraciją, visada prižiūrėjo šią žemę, kurią panaudos sutartimi leido naudotis savo giminaičiui G. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), jis ne tik naudojosi žeme, bet ir gaudavo išmokas iš valstybės. Pareiškėja nurodo, kad ji palikimo priėmimo fakto negali kitaip nusistatyti tik teismo keliu nustačius juridinį palikimo priėmimo faktą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškėjos prašymą, jei byloje visapusiškai išnagrinėjus visus esančius duomenis, teismui nekils jokių abejonių dėl to, kad S. L. priėmė savo brolio A. B. palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti. Nurodė, kad institucija nėra gavusi jokios informacijos apie galimą A. B. palikimo perėjimą valstybei.

Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepimu su pareiškėjos pareiškimu sutinka, patvirtino pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes dėl brolio palikimo faktinio valdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl juridinio fakto nustatymo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, nes per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja S. L. yra A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) sesuo. A. B. mirė (duomenys neskelbtini), nebuvo sudaręs santuokos ir neturtėjo vaikų.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (gimimo liudijimų, mirties liudijimo kopijos, Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės 2019 m. balandžio 5 d. rašto kopija, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, testamentas, panaudos sutarties kopija, Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. kovo 12 d. sprendimo kopija), pareiškėjos pareiškime, suinteresuoto asmens A. J. atsiliepime pateikti paaiškinimai, patvirtina, kad pareiškėja S. L. (ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas)) po jos brolio A. B. mirties išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į jo paveldimą turtą, pareiškėja šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininke – pareiškėja brolio turtą prižiūrėjo iš karto po jo mirties, brolio turtu pareiškėja ir toliau rūpinasi. Teismas abejoti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais neturi pagrindo, taigi pripažįsta, kad pareiškėja po jos brolio A. B. mirties (duomenys neskelbtini). atliko aktyvius veiksmus, siekiant įgyti nuosavybę į paveldimą turtą, ir priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmenys priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti nėra registruojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos pareiškime, suinteresuotų asmenų A. J. bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose pateiktus paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys A. J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėja S. L. po A. B. mirties (duomenys neskelbtini). priėmė jo palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimų gavimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos prašymą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė A. B. palikimą – 134/269 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 135/269 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – po jo mirties (duomenys neskelbtini). pradėjusi palikimą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė