- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-23
- Bylos Nr.
- 1S-631-478/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29730-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Jūratė Jakubonienė, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- T. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Aurelijaus Rauckio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje 2019 m. birželio 3 d. priimtą nutarimą Nr. 95-356 taikyti nuteistajam T. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį galutine 11 metų laisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimas ir, vadovaujantis bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 3 dalimi, T. S. 2015 m. lapkričio 18 d. paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra.
3. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir T. S. pasiųstas atlikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu paskirtą neatliktą bausmės dalį – 3 metus 9 mėnesius 29 dienas laisvės atėmimo.
4. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi – į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikotarpis nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d., t. y. 2 mėnesiai 8 dienos.
5. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu T. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimis, galutinė bausmė – 4 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.
6. Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 8 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
7. 2019 m. birželio 3 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-356 nutarta taikyti nuteistajam T. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 10 mėnesių 6 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. birželio 3 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 25 balai, ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant „OASys“ metodiką bausmės atlikimo pradžioje, nuo 38 sumažėjo iki 25 balų. Komisija pažymėjo, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis, baustas už režimo reikalavimų pažeidimus jis nebuvo, skatintas šešis kartus, bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje tinkamos gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme, ką patvirtina ir žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atitinkanti 25 balus pagal OASys metodiką. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
8. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistasis T. S., nepaisant to, kad kalbėdamas apie įvykdytą nusikaltimą, kaltę pripažįsta, tačiau yra linkęs ieškoti jį pateisinančių aplinkybių (alkoholis, nukentėjusiojo elgesys). Pats nuteistasis pripažįsta, kad ne visuomet geba pasimokyti iš savo patyrimo, todėl kartoja tas pačias klaidas. Jis negeba įvertinti esamų problemų. Teigia, kad šiuo metu su sunkumais nesusiduria. Daugeliu atveju numato tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau nesugeba nustatyti aiškių žingsnių, kurių reikia visa tai įgyvendinti praktiškai. Apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Kalbant apie ateities planus, jam trūksta konkretumo. Be to, nuteistasis pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (25 balai), tačiau statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 9 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys. Be to, neatlikta bausmės dalis yra gana didelė – 1 metai 10 mėnesių 6 dienos laisvės atėmimo.
Šalies argumentai
9. Skunde nuteistasis T. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - patvirtinti Komisijos 2019 m. birželio 3 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
9.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, darydamas išvadas, analizuojant komisijos nutarimą, nesivadovavo lygtiniam paleidimui vertinti skirtais teisės aktais, t. y. BVK 157 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teismas didelį dėmesį suteikė ne nutarime esančiam faktinių aplinkybių teisiniam nagrinėjimui, bet pats kūrė svarstymo ir analizės modelį, bei pats, nesivadovaudamas nutarimo medžiaga, savo teiginiams ieškojo paaiškinimų. Teismo padarytose išvadose nėra teisinės formuluotės, o yra tik išsakyta subjektyvi teisėjos nuomonė, samprotavimas. Nesutinka su skundžiama nutartimi, nes teismas teisiškai neįrodė, kodėl komisijos nutarimas turi būti netenkinamas.
9.2. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta taisyklė, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tie nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisės aktai nurodo, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį bei kad toliau jį galima laikyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principų įgyvendinimą.
9.3. Taip pat nuteistasis teigia, kad komisija pažymėjo, jog bausmės atlikimo metu jo elgesys pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis, baustas už režimo reikalavimų pažeidimus nebuvo, skatintas šešis kartus, bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje motyvuotai tęsė darbinę veiklą, neišsakė kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, su artimaisiais palaiko socialinius ryšius, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamas tendencijas pokyčiams, elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas jo koregavimui, mąstymas ir elgesys kinta taip pat teigiama linkme, ką patvirtina ir žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (25 balai pagal OASys metodiką). Nuteistasis atkreipia teismo dėmesį, kad jo nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu turėjo tendenciją mažėti 13 balų, t. y. nuo ankstesniojo vertinimo 38 balų iki pakartotinio 25 balų, todėl teismas turėjo įžvelgti, kad jis teigiamai koreguoja savo elgesį.
9.4. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog jam ne kartą buvo suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos ribų, taip pat ne kartą yra gavęs įstaigos leidimą trims paroms išvykti į namus, vestuvių proga jam buvo suteiktos atostogos ir nėra duomenų, kad jis būtų pažeidęs šį leidimą. Nutarime pateiktos teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės suponuoja pagrindinę išvadą, kad jis atitinka ne tik formaliuosius reikalavimus, bet ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus – jog rodo akivaizdžią pažangą siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, o tai sudaro realų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9.5. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartyje nurodžius jo ankstesnius teistumus, padarytų nusikaltimų laipsnius, taip pat aplinkybes, kad jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, bei tai, jog yra didelė neatliktos bausmės dalis, nėra pagrindas jam netaikyti lygtinio paleidimo. Tai yra tik subjektyvi teismo nuomonė, su kuria jis nesutinka. Anot apelianto, šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi BVK nuostatomis, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos išimtinai yra siejamos tik su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigoje, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos balas bei pokyčiai. Todėl teismo nutartyje pateikti motyvai, kodėl jam neturėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, neturi teisinio pagrindo. BVK 157 straipsnyje nėra pažymėta ar išskirta, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės trukmę.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
11. Nuteistojo T. S. skundas atmestinas.
12. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
13. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas T. S. lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.
15. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad T. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju T. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 25 balai, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Iš 25 nusikalstamo elgesio rizikos balų 6 balai sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumą ir 19 balų sudaro kintantys svertiniai taškai, kuriuos apeliantas savo teigiamu elgesiu dar gali koreguoti. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 38 balų, nustatytų 2016 m. rugsėjo 15 d. vertinimo metu, yra sumažėjusi iki 25 balų, kur 19 balų sudaro kintantys taškai, kuriuos nuteistasis privalo mažinti, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
16. Iš tiesų T. S. pataisos įstaigoje pastaruoju metu yra charakterizuojamas teigiamai. Bausmės atlikimo metu jo elgesys pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis, baustas už režimo reikalavimų pažeidimus jis nebuvo, skatintas šešis kartus, pataisos namuose dirba, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, jo elgesys bausmės atlikimo metu nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei taisyklių. Šios aplinkybės bendrame skundo autorių charakterizuojančių duomenų kontekste visgi dar nėra pakankamos spręsti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog jis savo elgsiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.
17. Vertindama visumą aptartų T. S. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. T. S. bausmę atlieka už tyčinių dviejų nesunkių ir vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą, ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju apelianto padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas bei likusi bausmės dalis sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, į ką pagrįstai atsižvelgė apylinkės teismas.
18. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kuri savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis T. S. šiuo metu ir charakterizuojamas iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, pakartotinio nusikaltimo rizika yra žema, tačiau, kolegijos vertinimu, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokį manymą pagrindžia ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 9 mėnesių 29 dienų paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyvią priežiūrą bei paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, susijusioje su smurtinio elgesio keitimu; per visą lygtinio paleidimo laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau jis lygtinio paleidimo laikotarpiu nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų – 2016 m. kovo 12 d. patikrinimo metu savo gyvenamoje vietoje rastas neblaivus. Pasiaiškindamas dėl šio teismo įpareigojimo nevykdymo, nuteistasis nurodė, kad jam žinomi teismo įpareigojimai. Už teismo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų nevykdymą nuteistasis buvo įspėtas. Siekiant padėti nuteistajam atsikratyti priklausomybės alkoholiui, jam buvo išduotas siuntimas į Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centrą spręsti alkoholio vartojimo problemą. Nuteistasis, būdamas įspėtas dėl teismo įpareigojimų nevykdymo, ir toliau ignoravo paskirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2016 m. birželio 25 d. patikrinimo metu T. S. vėl buvo rastas neblaivus, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartimi dėl teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo nuteistajam panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir T. S. pasiųstas atlikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu paskirtą neatliktą bausmės dalį. Be to, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, t. y. T. S. lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė naujas nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos taip pat jam esant neblaiviam. Toks nuteistojo T. S. elgesys rodo atsainų ir neatsakingą požiūrį į teismo paskirtų įpareigojimų vykdymą ir neleidžia manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.
19. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas, išsamiai aptaręs nutartyje ir nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius – mąstymą ir elgesį, pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti T. S. lygtinį paleidimą. Visiškai nepagrįsti yra skundo teiginiai, jog teismo padarytose išvadose yra tik išsakyta subjektyvi teisėjos nuomonė, nes iš teismo nutarties turinio matyti, kad joje analizuoti ir cituoti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti teiginiai, kuriais yra apibūdinamas nuteistasis. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
20. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis T. S. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo T. S. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.