- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-13
- Bylos Nr.
- 2K-735/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Aldona Rakauskienė (pran.), Vytautas Piesliakas
- Nuteistasis
- Z. P.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Vytauto Piesliako, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. P. (Z. P.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo Z. P. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartimi nuteistojo Z. P. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. P. nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 17 d., laikotarpiu nuo 20 iki 22 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su N. G. metu tyčia sudavė ne mažiau kaip tris smūgius ranka jai į veidą, padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose, kairės akies vokuose, kairiajame smilkinyje, pasmakrėje. Nuo galvos sumušimo ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio N. G. mirė.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis Z. P. prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti, padarytą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį ir skirti minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę.
Kasatorius teigia, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Kasatorius nurodo, kad nukentėjusiąją N. G. pažinojo daug metų, jų santykiai buvo geri. 2006 m. birželio 17 d., apie 18 val., N. G. išgėrusi atėjo pas jį, atsinešė 0,7 l talpos degtinės butelį ir jie abu truputį išgėrė. Kadangi degtinė buvo blogos kokybės, jis išėjo į parduotuvę nupirkti geros degtinės ir maisto. Namo grįžo apie 20 val. Įėjęs į butą paslydo ant fekalijų, kurios buvo ir šalia jo lovos, ant kurios nuleistomis kelnėmis gulėjo N. G. Toks nukentėjusiosios elgesys jo nenustebino, nes ji ir anksčiau taip jau buvo dariusi. Degtinės, kurią N. G. atsinešė su savimi, nebuvo ir jis suprato, kad ji tą degtinę išgėrė. Jis ją bandė prikelti prašydamas sutvarkyti kambarį, tačiau ši jo akivaizdoje pradėjo šlapintis į lovą. Jis suprato, kad tokiais veiksmais ji norėjo jį pažeminti, todėl, labai susijaudinęs, kelis kartus sudavė N. G. per veidą. Tokį jo elgesį lėmė neteisėti nukentėjusiosios veiksmai. Kasatorius mano, kad jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį, nes dėl sunkaus įžeidimo jis staiga susijaudino, buvo afekto būsenos, pasiryžimas smurtauti kilo staiga ir tuoj pat buvo įgyvendintas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jo skundą nepagrįstai atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį – nėra pagrindo.
Dėl Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalies taikymo
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta. Visos bylos aplinkybės išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus.
Nužudymas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas.
Byloje nustatyta, kad Z. P. iš pykčio, kilusio dėl to, kad N. G., būdama labai girta, fekalijomis išpurvino kambarį, šlapinosi lovoje, tyčia sudavė jai ranka į veidą ne mažiau kaip tris smūgius. Nuo suduotų smūgių įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir N. G. mirė. Teismas nustatė, kad Z. P. nužudymą padarė netiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas, kad suduodamas smūgius į galvą, kėsinasi į N. G. gyvybę, numatydamas, kad taip elgdamasis gali atimti jai gyvybę, ir, nors to ir nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.
Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes Z. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus keliama versija, kad jis N. G. nužudė staiga labai susijaudinęs, buvo tiriama pirmosios instancijos teisme ir nuosprendyje motyvuotai atmesta. Tie patys argumentai, kuriais remdamasis kasatorius prašo jo veiką kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį, kuriame atsakomybė numatyta už nužudymą labai susijaudinus, buvo nurodomi ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, pripažino, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, padarytos išvados, paneigiančios Z. P. keliamas versijas dėl jo būsenos, staigaus didelio susijaudinimo dėl N. G. elgesio, yra teisingos. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, neturi pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į visus apelianto argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis).
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo Z. P. kasacinį skundą atmesti.