Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį,

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. B. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:

jis 2013-06-28, laikotarpyje nuo 02.22 val. iki 05.45 val., iš kambario, esančio bute, adresu (duomenys neskelbtini), be S. B. žinios ir leidimo slaptai pagrobė elektroninę mokėjimo priemonę - S. B. vardu išduotą AB SEB banko elektroninės bankininkystės slaptažodžių kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – duomenis su ID prisijungimo kodais ir slaptažodžiu, tokiu būdu neteisėtai įgydamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti bei laikė juos iki tol, kol perdavė V. G. ir šis inicijavo bei atliko finansinę operaciją.

Be to, kaltinamasis J. B. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis finansinėms operacijoms inicijuoti bei buvo kaltinamas apgaule savo ir kitų naudai įgijęs svetimą turtą, o būtent:

jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. G., turėdamas tikslą neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimą turtą, 2013-06-28, laikotarpyje nuo 02.22 val. iki 05.45 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. G. pateikė neteisėtai įgytos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – AB SEB banko elektroninės bankininkystės naudotojo S. B. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - slaptažodžių kortelę Nr. 0426111 su ID prisijungimo kodais ir slaptažodžiu, po ko, V. G., neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – S. B. vardu atidarytos AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodus ir taip pažeisdamas AB SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemones bei taip pateikdamas žinomai melagingas žinias apie sąskaitos naudotojo tapatybę, kad neva jis turi teisę naudotis šioje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, prisijungė prie banko elektroninės bankininkystės sistemos ir iš S. B. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. G. priklausančią AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 300 litų, tokiu būdu, neteisėtai prisijungdamas prie AB SEB banko informacinės sistemos bei neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, atliko finansinę operaciją bei buvo kaltinamas apgaule įgijęs svetimą turtą – iš viso 300 Lt.

Kaltinamasis V. G. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:

jis, žinodamas ir suvokdamas, kad J. B., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be S. B. žinios ir leidimo slaptai pagrobė elektroninę mokėjimo priemonę - S. B. vardu išduotą AB SEB banko elektroninės bankininkystės slaptažodžių kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – duomenis su ID prisijungimo kodais ir slaptažodžiu, 2013-06-28, laikotarpyje nuo 02.22 val. iki 05.45 val., J. B. perdavus paėmė S. B. vardu išduotą AB SEB banko elektroninės bankininkystės slaptažodžių kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su ID prisijungimo kodais ir slaptažodžiu, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti bei laikė juos iki tol, kol inicijavo ir atliko finansinę operaciją.

Be to, kaltinamasis V. G. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo

priemonę ir jos duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. B., turėdamas tikslą neteisėtai prisijungęs prie banko informacinės sistemos, neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, 2013-06-28, laikotarpyje nuo 02.22 val. iki 05.45 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), J. B. pateikus neteisėtai įgytos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – AB SEB banko elektroninės bankininkystės naudotojo S. B. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - slaptažodžių kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su ID prisijungimo kodais ir slaptažodžiu, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – S. B. vardu atidarytos AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodus ir taip pažeisdamas AB SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemones bei taip pateikdmas žinomai melagingas žinias apie sąskaitos naudotojo tapatybę, kad neva jis turi teisę naudotis šioje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, prisijungė prie banko elektroninės bankininkystės sistemos ir iš S. B. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. G. priklausančią AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 300 litų, tokiu būdu, neteisėtai prisijungdamas prie AB SEB banko informacinės sistemos bei neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, atliko finansinę operaciją bei buvo kaltinamas apgaule įgijęs nedidelės vertės svetimą turtą – iš viso 300 Lt.

Kaltinamasis J. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad vėlai vakare grįžo iš baro, norėjo pratęsti vakarėlį, reikėjo pinigų. Nutarė surasti mamos S. B. banko kortelę ir pervesti pinigų. Pagalvojo, kad tai nieko blogo, pinigus vėliau grąžins. Naudotis jos banko kortele mama neleisdavo ir šį kartą nebūtų leidusi, jeigu prašytų, pinigų taip pat nebūtų davusi. Padarė tai be jos žinios. Jo banko sąskaita užblokuota, naudotis elektronine bankininkyste jis nemoka, todėl paprašė, kad pinigus į savo sąskaitą pervestų V. G.. Rado banko kodus, davė juos V. G., kuris žinojo, kad tai ne jo (J. B.) banko sąskaita, ir V. G. pervedė pinigus. Pinigų pasiimti nepavyko, nes V. G. sąskaita taip pat užblokuota, pinigus nusirašė antstoliai. Žalą atlygino, mamos atsiprašė, ši jam atleido, dėl savo veiksmų gailisi. Taip pat nurodė, kad turi keturis vaikus, iš kurių trys nepilnamečiai, pagal galimybes padeda juos išlaikyti.

Kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad grįžo iš baro ir užėjo pas J. B., kuris sakė, kad reikia gauti pinigų. Jis (J. B.) išvertė butą, ieškojo banko kortelės. Iš pradžių nežinojo, kad tai jo mamos banko kortelė. Po to jis apie tai pasakė. Taigi suvokė, kad banko kortelė ne J. B., o jo mamos S. B. leidimo naudotis kortele nebuvo. Kodėl pinigus reikia pervesti į jo, o ne J. B. sąskaitą, jis nežinojo. Abu su J. B. sėdėjo prie kompiuterio ir jungėsi. Pinigus pervedė į savo sąskaitą SEB banke, užmiršo, kad ši sąskaita areštuota. Negalvojo, kad blogai daro. Žalą atlygino, su nukentėjusiąja susitaikė, ji atleido, dėl savo veiksmų gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų J. B. ir V. G. padarytos nusikalstamos veikos, be jų pačių prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusiosios S. B. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad leidimo naudotis jos banko kortele nebuvo, sūnus J. B. kortele niekada nesinaudojo. Nemalonu, kad sūnus pasikvietė draugų ir taip pasielgė, tačiau dabar viskas praėję, liko daugiau moralinė žala. Materialinė – 300 Lt žala atlyginta, už kortelės blokavimą sumokėjo 30 Lt, civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamiesiems atleidžia ir prašo teismo atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės.

Liudytojo S. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausoje duotais parodymais, kad 2013-06-28, apie 02.22 val. jis buvo savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bute tuo metu buvo jo tėvas J. B. ir dar du vyrai, kurių jis nepažįsta. Vienas iš jų buvo tamsių plaukų, buvo apsirengęs tamsiai žalios spalvos kelnėmis, baltu bliuzonu. Iš veido gali atpažinti. Kaip atrodė kitas vyras, jis nurodyti negali. Jie žiūrėjo filmus per kompiuterį. Jis išėjo iš buto. Apie 05.45 val. jis atėjo į minėtą butą. Bute tuo metu buvo jo tėvas ir tamsių plaukų vyras. Jo tėvas išeidinėjo iš jo močiutės S. B. miegamojo, o tamsių plaukų vyras sėdėjo prie kompiuterio. Monitoriuje jis pamatė atidarytus AB „SEB“ ir greitųjų kreditų svetaines. Jis liepė minėtam vyrui trauktis nuo kompiuterio, kadangi jam reikia dirbti. Minėtas vyras nuėjo nuo kompiuterio, tačiau neuždarė AB „SEB“ banko lango. Jis pamatė, kad buvo prisijungta prie jo močiutės elektroninės bankininkystės sistemos ir buvo atlikta finansinė operacija – pervesta 300 Lt į asmens vardu V. (kitų duomenų nepamena) sąskaitą. Taip pat jis pamatė, kad močiutės kambaryje išmėtyti daiktai. Jis paskambino seneliui B. B. ir papasakojo apie minėtą įvykį. Jo tėvas ir minėtas vyras iškart išbėgo iš minėto buto (b. l. 18).

2013-06-28 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimta d/pl nuo segtuvo iš miegamojo, 2 D/pl nuo rydo spalvos butelio, D/pl nuo popierių virtuvėje nuo stalo, 2 plastikiniai buteliai su biologinės kilmės pėdsakais (b.l. 11-12).

2014-11-24 pakvitavimu nukentėjusioji S. B. patvirtino, kad gavo 300 Lt, pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio atsisako (b.l. 23).

2013-07-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji S. B. pateikė AB „SEB“ banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2013-06-28 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios S. B., atliktas 300 Lt pervedimas į V. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25).

2013-07-13 apžiūros protokolu buvo apžiūrėta AB „SEB“ banko internetinės bankininkystės mokėjimo kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) su 24 skaičių kombinacija (b.l. 26).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamieji J. B. ir V. G. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t.y. J. B. 2013-06-28, laikotarpyje nuo 02.22 val. iki 05.45 val., iš kambario, esančio bute adresu (duomenys neskelbtini), be S. B. žinios ir leidimo slaptai pagrobė elektroninę mokėjimo priemonę – S. B. vardu išduotą AB SEB banko elektroninės bankininkystės slaptažodžių kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – duomenis su ID prisijungimo kodais ir slaptažodžiu, tokiu būdu neteisėtai įgydamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, bei laikė juos iki tol, kol perdavė V. G. ir šis inicijavo bei atliko finansinę operaciją. O V. G., žinodamas ir suvokdamas, kad J. B. bute, esančiame R. J. g. 7-135, Vilniuje, be S. B. žinios ir leidimo slaptai pagrobė elektroninę mokėjimo priemonę – S. B. vardu išduotą AB SEB banko elektroninės bankininkystės slaptažodžių kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – duomenis su ID prisijungimo kodais ir slaptažodžiu, 2013-06-28, laikotarpyje nuo 02.22 val. iki 05.45 val., J. B. perdavus paėmė S. B. vardu išduotą AB SEB banko elektroninės bankininkystės slaptažodžių kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)su ID prisijungimo kodais ir slaptažodžiu, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti bei laikė juos iki tol, kol inicijavo ir atliko finansinę operaciją. Tokie kaltinamųjų veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, požymius ir kvalifikuoti teisingai.

Teismas taip pat laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis finansinėms operacijoms inicijuoti, t.y. jie, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, apgaule, su tikslu savo ir bendrininko naudai įgyti svetimą turtą, 2013-06-28, laikotarpyje nuo 02.22 val. iki 05.45 val., būdami bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Justinas B. V. G. pateikė neteisėtai įgytos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – AB SEB banko elektroninės bankininkystės naudotojo S. B. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – slaptažodžių kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su ID prisijungimo kodais ir slaptažodžiu, po ko V. G., neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – S. B. vardu atidarytos AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį bei PIN kodus ir taip pažeisdamas AB SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemones bei taip pateikdamas žinomai melagingas žinias apie sąskaitos naudotojo tapatybę, kad neva jis turi teisę naudotis šioje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, prisijungė prie banko elektroninės bankininkystės sistemos ir iš S. B. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. G. priklausančią AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 300 litų, tokiu būdu, neteisėtai prisijungdami prie AB SEB banko informacinės sistemos bei neteisėtai panaudodami svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, atliko finansinę operaciją bei apgaule įgijo svetimą turtą – viso 300 Lt. Tokie kaltinamojo J. B. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalies, kaltinamojo V. G. – Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalies, 198¹ straipsnio 1 dalies sudėtį, ir kvalifikuoti teisingai.

J. B. ir V. G. buvo kaltinami tuo, jog neteisėtai panaudoję svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis finansinėms operacijoms atlikti, apgaule savo naudai įgijo svetimą, 300 litų vertė turtą. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad kaltinamasis J. B. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, o V. G. – numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba jos panaikinimo. Šio straipsnio trečioje dalyje numatyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia nedidelės vertės svetimos turto ar turtinės teisės įgijimas, išvengimas nedidelės vertės turtinės prievolės arba jos panaikinimas. Vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojo nuo 2010 m. gruodžio 2 d.), nedidelės vertės turtu buvo laikomas toks turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Kaltinamieji J. B. buvo kaltinamas bendrai su V. G. apgaule įgijęs 300 Lt vertės turtą, kuris pagal aukščiau paminėto įstatymo nuostatas buvo laikomas nedidelės vertės turtu, todėl jo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota neteisingai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus teisinį šio klausimo reguliavimą, kaltinamojo J. B. veiksmai, atsižvelgiant į apgaule įgyto turto vertę, teismo perkvalifikuotini iš Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalies į veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 3 dalį.

Po 2013-06-28 J. B. ir V. G. nusikalstamos veikos padarymo iki šio nuosprendžio priėmimo dienos, t.y. nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL (TAR, 2014-12-31, Nr. 21142). BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Palyginus ankstesnę BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją su 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująją nuostatą turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, nelaikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamąją teisine prasme, t. y. nesudaro nusikalstamų veikų, numatytų XXVIII skyriuje, dalyko. Kadangi J. B. ir V. G. buvo kaltinami apgaule savo naudai įgiję 300 Lt (kas atitinka 86,88 Eur) vertės turtą, t.y. kurio vertė neviršija 3 MGL, jie dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 3 dalyje, išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji J. B. ir V. G. bei nukentėjusioji S. B. pateikė prašymą nutraukti bylą Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnyje numatyta tvarka. Iš šio prašymo matyti, kad kaltinamieji ir nukentėjusioji susitaikė, pastaroji patvirtino, kad nusikaltimais padaryta žala jai yra atlyginta, kaltinamieji jos atsiprašė ir nukentėjusioji jiems atleido.

Kaltinamasis J. B. padarė du apysunkius nusikaltimus, jis neteistas (b.l. 62), administracine tvarka baustas (b.l. 60-61), susitaikė su nukentėjusiąja, atlygino jai nusikaltimais padarytą žalą, atsiprašė jos, o ši kaltinamajam atleido, jokių pretenzijų neturėjo, todėl yra pagrindas manyti, kad jis nedarys nusikalstamų veikų ir gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja.

Kaltinamasis V. G. padarė su apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą, jis neteistas (b.l. 111), administracine tvarka baustas (b.l. 104-110), dirbantis (b.l. 112), su nukentėjusiąja susitaikė, nusikaltimais padarytą žalą jai atlygino bei atsiprašė, ji kaltinamajam atleido, todėl yra pagrindas manyti, kad jis nedarys nusikalstamų veikų ir gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas, kuriame yra 2 plastikiniai buteliai su biologinės kilmės pėdsakais, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (kvitas BBB Nr. 046180) ir vokas, kuriame yra 5 d/pl su rankų pėdsakais, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (kvitas 222 Nr. 5PK000391, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1d. 4 p., b.l. 15, 17).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Prašyme nurodoma, jog, vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231, 2013, Nr. 79-4044), 4 punktu, antrinės pagalbos išlaidos, kurias advokatas Aldevinas Švedas teikė kaltinamajam V. G., iki 2015 m. vasario 25 d. sudarė 55,97 Eur, todėl šią sumą prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme – šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 8 dalyje, – kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 1 d. numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnis). Tačiau šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai (2014 m. liepos 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-516-562/2014). Šiuo atveju, esant kaltinamųjų gynybos prieštaravimų, kaltinamojo V. G. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 55,97 Eur, priteisimo iš kaltinamojo V. G. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. B.išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 3 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. B.pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 38 straipsniu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiu įsiteisėjus panaikinti.

V. G. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 3 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. G.pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 38 straipsniu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiu įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką, kuriame yra 2 plastikiniais buteliai su biologinės kilmės pėdsakais, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (kvitas BBB Nr. 046180) ir voką, kuriame yra 5 d/pl su rankų pėdsakais, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (kvitas 222 Nr. 5PK000391, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.