- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-21
- Bylos Nr.
- CIK-1074/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Virgilijus Grabinskas, Gediminas Sagatys
- Atsakovas
- P. G.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,
susipažinusi su 2019 m. rugpjūčio 13 d. gautu atsakovo P. G. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 23 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 23 d. nutarties peržiūrėjimo.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi buvo sukurta situacija, kai atsakovo teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti bei disponuoti inžinieriniais tinklais buvo realiai apribota nenustačius atsakovui teisingo atlyginimo už inžinierinių tinklų paėmimą visuomenės poreikiams. Be to, ieškovas 2018 m. rugpjūčio 31 d. patikslintu ieškiniu ieškinio dalyką tyčia susiaurino iki neatlygintinės inžinierinių tinklų naudojimo tvarkos ir sąlygų nustatymo, kuri turėtų galioti iki 2056 m. liepos 26 d. Tokiu būdu ieškovas bei Kauno rajono savivaldybė sąmoningai nevykdo teisės aktų bei kasacinio teismo reikalavimų, piktnaudžiaudami turimomis procesinėmis teisėmis ne kartą ieškinį tikslino siekiant išvengti teisminio nagrinėjimo dėl teisingo atlyginimo nustatymo. Bylą nagrinėję teismai išspręsti susiklosčiusią situaciją galėjo taikydami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 265 straipsnio 2 dalį bei 320 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjant šią bylą teismai privalėjo ieškinio dalyku laikyti ne ieškovo ieškinyje nurodytą reikalavimą nustatyti neatlygintinę inžinierinių tinklų naudojimo tvarką ir sąlygas, o kasacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartyje suformuluotą ginčo dalyką, jog yra pareikštas reikalavimas dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo pagal Geriamojo vandens įstatymo nuostatas ir, tokiu atveju, nepaisant ieškovo tyčia susiaurinto ieškinio dalyko, turėjo visas galimybes nustatyti atsakovui priklausantį teisingą atlyginimą už inžinierinių tinklų naudojimą pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.100 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo įstatymo 16 straipsnio 11 dalį. Dėl šios priežasties atsakovas apeliaciniu skundu prašė nustatyti geriamojo vandens tiekimo įstatymo atitinkančią atlygintinę inžinierinių tinklų naudojimo tvarką bei sąlygas. Apeliacinės instancijos teismui atsisakius nustatyti tokią inžinierinių tinklų naudojimo tvarką bei sąlygas, tai padaryti, vadovaujantis CPK 353 straipsnio 3 dalies nuostata, turi teisę ir kasacinis teismas. Duomenų nustatyti teisingą atlyginimą byloje pakanka. Kasaciniam teismui atsisakius nustatyti atlygintinę inžinierinių tinklų naudojimo tvarką bei sąlygas, jis, vadovaudamasis 2016 m. vasario 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-378/2016 savo paties išaiškinimais, turėtų nustatyti aiškią inžinierinių tinklų paėmimo tvarką bei terminus, kurių nesilaikant būtų taikomos ne tik CPK X skyriuje nustatytos poveikio priemonės, bet ir kompensacija dėl pernelyg ilgo laiko laikotarpio tarp inžinierinių tinklų paėmimo visuomenės poreikiams ir jų atlygintinės naudojimo tvarkos ir sąlygų nustatymo.
Kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Susipažinusi su atsakovo kasaciniu skundu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą. Todėl pateiktą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teisėjų atrankos kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.