Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.10.2.; 2.5.10.2.4.2.; 3.2.6.4.

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 23 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovui J. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jurbarko rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovui J. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 9000 Eur dydžio neturtinę žalą. Ieškovas nurodo, kad 2014-08-09 į jo namus atėjo du vyrai ir reikalavo parduoti degtinės. Ieškovui atsisakius parduoti degtinės, vyrams išeinant iš kiemo, vienas iš jų – J. K. keletą kartų spyrė į vartus, kurie pataikė į ieškovą. Ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2015-02-10 teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje. Ieškovui buvo nustatyti sumušimai veido ir krūtinės srityje bei nosies lūžimas. Kadangi ieškovas vis jautė nerimą, įtampą, blogą nuotaiką, nuolatinę baimę, persekiojo mintys apie pavojų, 2014-12-22 kreipėsi į VšĮ Jurbarko rajono psichikos sveikatos centrą, jam buvo diagnozuotas potrauminis streso sutrikimas. Dėl daugybinių sužalojimų patyrė stiprų fizinį skausmą, iki šiol patiria didelius dvasinius išgyvenimus. Veido srities sužalojimai sukėlė ne tik estetinius, bet ir fizinius nepatogumus. Nusikaltimas sukėlė didelį išgąstį, emocinę depresiją, ieškovas tapo pastebimai nervingesnis, atsirado aplinkinių baimė. Bendraudamas su žmonėmis iki šiol jaučia nesaugumo jausmą, įtampą, visada prisimena įvykį, jaučiasi taip, kad bet kuriuo metu vėl gali būti užpultas ir sužalotas, kas sukelia daug nepatogumų. Dėl patirto išgąsčio, pablogėjus sveikatai, kamuoja nemiga, negali susikaupti, susikoncentruoti į darbus. Dėl sužalojimų atsirado akių liga – katarakta. Dėl stresų sutrikimų, esant stresinei situacijai, staiga praranda sąmonę. Ieškovas privalo vengti stresinių situacijų, negali ilgai vairuoti automobilio ar ilgą laiką būti vienas, nes negali nujausti kada praras sąmonę bei kur dėl to gali nukristi ir susižaloti. Dėl to buvo priverstas sustabdyti savo P. B. prekybos įmonės parduotuvės veiklą, nes negalėjo pilnavertiškai dirbti. Kadangi privalėjo kuo greičiau uždaryti savo parduotuvę, dėl to patyrė didelių finansinių nuostolių, nes teko utilizuoti didžiąją dalį prekių bei įrangos, nes ji buvo per sena, kad ją būtų galima parduoti. Dėl to buvo sumenkintas jo kaip įmonės vadovo vardas. Kadangi tai buvo vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių, ieškovas patyrė papildomus didelius, ilgai trunkančius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, neapibrėžtumą dėl ateities ir bejėgiškumą, negalint vykdyti įmonės veiklos. Ieškovas iki šiol tebejaučia ypač didelę baimę dėl savo ir šeimos finansinės ateities. Todėl, siekdamas bent minimaliai kompensuoti prarastas pajamas, nuo 2014-10-01 buvusias parduotuvės patalpas nuomoja, tačiau didžiąją dalį gaunamų pajamų tenka išleisti pastato priežiūrai. Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą vertina 9000 Eur (b. l. 2-7).

Teismo posėdyje ieškovas P. B. paaiškino, kad tą dieną buvo renginys, jis dirbo savo parduotuvėje iki 22 val. Po darbo jau buvo užrakinta parduotuvė, vartai į kiemą užrišti viela. Kieme stovėjo mašina. Per įvažiavimo vartus įėjo girti vyrai, jie atsirišo vielą, ir pradėjo reikalauti degtinės. Jiems pasakė, kad darbo laikas baigtas, po darbo negali parduoti. Jie pradėjo priekaištauti. Išėjo pro vartus. Jis norėjo vėl užrišti vartus. Tai buvo metaliniai vartai mašinai įvažiuoti. Pasilenkė prie vartų ir juos rišo. Priėjęs J. K. spyrė du kartus į vartus. Ar spyrė trečią kartą neprisimena. Jis sukniubo, iš nosies čiurkšle pradėjo bėgti kraujas. Buvo suklupęs, pasirėmęs ant kelio, nepajėgė atsikelti. Atbėgo sugyventinė, jį pakėlė, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis atsisakė vykti, nes jam buvo pasakyta, kad greitoji medicinos pagalba po apžiūros namo neparveš. Jis naktį nebūtų sugebėjęs grįžti namo. Į ligoninę nuvažiavo rytojaus dieną. Padarė rentgeno nuotrauką. Rytojaus dieną nuvyko pas teismo medicinos ekspertą. Skaudėjo galvą. Ten nualpo, jam davė amoniako. Jis buvo blaivus. Namuose buvo sugyventinė, ji matė įvykį. Nosis buvo lūžusi, sakė, kad reikia taisyti kaulą, bet jis atsisakė, galvojo, kad nebegyvens. Lūžį nustatė, kai peršvietė rytojaus dieną. Dabar nosies viena pusė yra užgulta, dėl to nesikreipė. Nosis buvo sužalota pirmą kartą. Iki įvykio alpimų nebuvo. Serga ir diabetu. Gali būti, kad nualpsta ir dėl to, bet iki įvykio nealpdavo. Kai nualpdavo, į gydymo įstaigas nesikreipdavo. Po įvykio drebėdavo, pradėdavo verkti. Po mėnesio nuėjo pas psichiatrą, išrašė vaistų, tačiau jie jam nepadėjo. Ėmė vartoti vaistažoles, nuo jų jam pasidarė šiek tiek geriau. Dabar alpsta rečiau. Iki įvykio pas psichiatrą dėl susirgimų nesilankė. Operavo kairę akį. Jam buvo sutrenkta kairė pusė. Nenustatė ar dėl įvykio, gali būti ir dėl diabeto. J. K. pradėjo jam keršyti, sakė, jeigu skųsis policijai, su juo susidoros. Dėl to padavė jį į teismą. Kartu su J. K. buvo G. G. prisipažino. Po to kaltę pripažino ir J. K.. J. K. jo neatsiprašė. Sakė, kad susidoros. Daugiau jokių veiksmų neatliko. Jis turėjo baigti darbą, negalėjo dirbti. Turėjo nuomoti parduotuvę, likviduoti inventorių. Sugedo daug prekių. Patyrė didelius nuostolius. Iki įvykio dirbdavo dviejose parduotuvėse sugyventinės marti ir sugyventinė. Po įvykio jis parduotuvėse dirbdavo kartais. Į parduotuvę atvažiavo po dviejų savaičių. Rugsėjo mėnesį išnuomojo patalpas. (duomenys neskelbtini) buvo dvi jo parduotuvės, viena parduotuvė nedirbo, bet buvo suruošti baldai, paruošta darbui. Baldus turėjo išmesti. Viena parduotuvė veikė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dirbo jis su sugyventine. Buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė. Po įvykio (duomenys neskelbtini) nedirbo. Prieš tai buvo kitų darbuotojų, prieš įvykį jie išėjo iš darbo. Neturi visų dokumentų dėl utilizavimo, prekių įsigijimo, baldų pardavimo. Buvo nuteistas penkių metų laisvės atėmimu tarybiniais metais. Nepriklausomybės laikais buvo teistas, bet buvo sufalsifikuoti dokumentai. Iš įkalinimo įstaigos grįžo prieš penkerius metus.

Teismo posėdyje atsakovo J. K. atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius paaiškino, kad iš dalies sutinka su ieškiniu. Šis įvykis buvo, nežymus sužalojimas taip pat buvo. Iš medicininių dokumentų akivaizdu, kad nebuvo sužalotas taip, jog liktų ilgalaikės pasekmės. Nėra medicininių dokumentų apie juntamas pasekmes. Panašiose bylose teismai paprastai laiko, kad 200 eurų yra pakankama suma neturtinei žalai. Išskyrus sužalojimus, kitos pasekmės neįrodytos.

Teismo posėdyje liudytojas T. M. paaiškino, kad P. B. neprisimena, žino tik, kad priėmimo skyriuje jį apžiūrėjo ir tiek, ką parašė medicininiuose dokumentuose. Diagnozę parašė įvertinęs klinikinius ir radiologinius duomenis. Radiologas nosies lūžio nerado. Radiologo išvada yra aukštesnė nei jo diagnozė. Galutinę išvadą turėjo pateikti nosies, gerklės, ausų gydytojas. Jis rekomendavo pacientui į jį kreiptis. Ar pacientas kreipėsi, jis nežino. Radiologas neaprašė nosies kaulo lūžio. Jis parašė, įvertinęs ir klinikinius požymius – mėlynes aplink akis, muštines žaizdas nosies srityje, skausmą, patinimą. Šie požymiai rodytų nosies kaulo lūžį. Radiologas to nepatvirtino, jo diagnozė yra aukščiau. Patvirtinti ar paneigti gali tik specialistas. Jo diagnozė yra tik pradinė.

Teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas Algirdas Jokšas patvirtino duotą išvadą ir paaiškino, kad asmuo buvo apžiūrėtas rugpjūčio 11 dieną, 11 val. 40 min. Rasti sužalojimai: poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosyje, odos nubrozdinimai nosyje, kairiame antakyje, kairės akies apatinio voko-nosies riboje, krūtinėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės 4 danties šaknies defektas. Diagnozė dėl nosies kaulo lūžio neparemta jokiais objektyviais požymiais. Medikui nustatant sužalojimus, remiamasi asmens apžiūra, apčiuopa, nusiskundimais, instrumentiniais gydymo metodais. Buvo atlikta tik paviršutinė apžiūra. Nebuvo net muštinės žaizdos tik odos nubrozdinimas, kraujosruvų nebuvo. Nustatant nosies kaulo lūžį, apčiuopiant nosį, paprastai jaučiamas nosies kaulų judrumas. Tai mediko nebuvo atlikta. Pacientas nebuvo pilnai ištirtas. Radiologas nosies lūžio nerado.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad: 2015-02-10 Jurbarko rajono apylinkės teismo, teismo baudžiamuoju įsakymu J. K. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; 2014-08-10 P. B. kreipėsi į VšĮ Jurbarko ligoninę dėl traumos, nurodyta nosies srityje muštinė žaizda, padengta šašu, abiejuose paakiuose stebimos hematomos, krūtinės ląstos kairėje pusėje poodinė hematoma, nosies kaulų lūžis, nurodyta atlikti radiologinį tyrimą; 2014-08-10 radiologo išvadoje nurodyta, kad nosikaulio r-mose aiškių lūžio linijų nematyti, be žymesnių rentg. pakitimų; 2014-10-01 tarp nuomotojo P. B. ir nuomininko (duomenys neskelbtini) sudaryta patalpų nuomos sutartis, kuria išnuomotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini); 2014-10-01 tarp nuomotojo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo direktoriaus P. B., ir nuomininko (duomenys neskelbtini) sudaryta patalpų nuomos sutartis, kuria išnuomotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini); 2015-03-04 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu Nr. (17.19-30) RES-86854 P. B. prekybos įmonė atleista nuo mokesčių deklaracijų ir kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo nuo 2015-01-01 iki 2019-12-31; P. B. 2014-12-22 lankėsi VšĮ Jurbarko rajono psichikos sveikatos centre, diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, buvo paskirtas gydymas, narkologinėje ir psichikos sveikatos ligų įskaitoje neįrašytas; P. B. gydosi VšĮ Jurbarko rajono pirminės sveikatos priežiūros centre dėl lėtinių ligų; nuo 2015-01-27 iki 2015-02-05 P. B. buvo gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikose, diagnozuotas cukrinis diabetas; VšĮ Jurbarko rajono pirminės sveikatos priežiūros centre ir VšĮ Jurbarko ligoninėje lankėsi dėl cukrinio diabeto; 2016-01-11 – 2016-01-12 buvo hospitalizuotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Suaugusiųjų akių ligų stacionaro skyriuje dėl planinės kairės akies kataraktos pašalinimo operacijos; 2015-03-07 P. B. kreipėsi į VšĮ Jurbarko ligoninę dėl kairės krūtinės ląstos pusės skausmo; 2015-03-09 radiologo išvadoje nurodyta, kad šonkaulių lūžių nematyti; 2015-03-07 atlikta kairio peties rentgenograma, lūžio linijų nematyti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatas neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsakovo J. K. neteisėti veiksmai P. B. atžvilgiu yra konstatuoti įsiteisėjusiu 2015-02-10 teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl neginčijamas faktas, kad J. K. savo nusikalstamais veiksmais P. B. padarė neturtinę žalą.

Ieškinyje nurodoma, kad neturtinė žala ieškovui pasireiškė: patirtais sužalojimais, dvasiniais išgyvenimais, liekamaisiais neigiamais reiškiniais, pablogėjusia fizine ir psichine sveikata, negalėjimu dirbti, pajamų praradimu, nuostolių atsiradimu. Neturtinės žalos dydis įvertintas 9000 Eur.

2014-08-11 specialisto išvadoje Nr. G265/14(10) (baudžiamosios bylos b. l. 5) konstatuota, kad P. B. padaryta poodinės kraujosruvos akių vokuose - nosyje, odos nubrozdinimai nosyje, kairiame antakyje, kairės akies apatinio voko-nosies riboje, krūtinėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės 4 danties šaknies defektas. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas pripažįsta, kad specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai sukėlė ieškovui fizinį skausmą, fizinius nepatogumus.

Ieškovas remiasi pirminės apžiūros dokumentu (įdėtiniu lapu), kuriame nurodyta apie nosies kaulo lūžimą. Tačiau 2014-08-13 radiologinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad aiškių lūžio linijų nematyti. Apklaustas teismo medicinos ekspertas A. Jokšas vienareikšmiškai patvirtino, kad nosies kaulo lūžis nebuvo nustatytas. Be to, pats pirminę apžiūrą atlikęs gydytojas T. M. nurodė, jog išvadą apie nosies kaulo lūžimą padarė, įvertinęs klinikinius ir radiologinius duomenis, tačiau jo išvada yra tik pradinė. Radiologo išvada yra aukštesnė nei jo, o radiologas išvados nepatvirtino. Priešingai nurodė, kad nosies kaulo lūžio nėra. Byloje nėra duomenų apie tai, ar P. B. kreipėsi į nosies, gerklės, ausų ligų specialistą, kuris galėjo pateikti dar tikslesnę diagnozę. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad objektyvūs medicininiai duomenys nepatvirtina, jog P. B. patyrė nosies kaulo lūžį. Todėl šis argumentas vertinant neturtinės žalos dydį atmetamas.

Ieškovas nurodo, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų išsivystė psichologinis sutrikimas. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad P. B. buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas. Akivaizdu, kad atsakovo smurtiniai veiksmai sukėlė ieškovui neigiamus išgyvenimus, išgąstį. Tačiau byloje nėra duomenų apie liekamuosius psichinės sveikatos sutrikimus, vartojamus antidepresantus. Iš VšĮ Jurbarko rajono psichikos sveikatos centro rašto matyti, kad P. B. centro narkologinėje ir psichikos ligų įskaitoje neįrašytas, centre lankėsi 2014-12-22, t. y. vieną kartą. Nesant medicininių duomenų, ieškovo teiginiai apie iki šiol patiriamą emocinę depresiją, nervingumą, aplinkinių baimę, nemigą vertinami kaip deklaratyvūs.

Taip pat atmetami kaip neįrodyti ieškovo teiginiai apie tai, jog dėl patirto kairės galvos pusės sužalojimo išsivystė akių liga – katarakta bei sąmonės praradimai. Teismui pateiktas medicinos dokumentų išrašas apie 2016-01-11 atliktą kairės akies kataraktos pašalinimo operaciją nepatvirtina, kad tarp atsakovo veiksmais padaryto sužalojimo ir kataraktos atsiradimo yra priežastinis ryšys. Be to, pats ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad serga cukriniu diabetu ir gydytojai yra minėję, kad cukrinis diabetas taip pat gali būti kataraktos priežastis. Pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovas yra gydomas nuo cukrinio diabeto. Byloje nėra jokių medicininių duomenų apie ieškovo patiriamus sąmonės praradimus. Ieškovas nurodė, kad esant stresinei situacijai praranda sąmonę, taip yra nutikę 14 kartų, tačiau nurodė dėl to nesikreipęs pas gydytojus. Taigi šie ieškovo teiginiai yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl vertinami kritiškai. Ieškovo pateikti medicininiai dokumentai apie krūtinės ląstos, kairio peties rentgenogramas nepatvirtina jokių ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl nėra vertinami.

Ieškovas nurodė dėl sveikatos būklės nebegalėjęs dirbti savo parduotuvėse, todėl turėjo jas uždaryti, likviduoti inventorių, utilizuoti prekes. Dalis prekių sugedo. Dėl to patyrė didelių nuostolių. Buvo sumenkintas jo kaip įmonės vadovo vardas. Siekdamas kompensuoti prarastas pajamas, buvusias parduotuvių patalpas nuomoja. Kadangi byloje nėra medicininių duomenų apie liekamuosius fizinius ar psichinius sveikatos sutrikimus, sąlygotus būtent dėl atsakovo patirtų sužalojimų, negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad ieškovas būtent dėl sveikatos būklės, o ne ir dėl kitų priežasčių nebegalėjo dirbti parduotuvėse ir turėjo jas uždaryti bei išnuomoti patalpas. Nėra duomenų, kad ieškovas būtų siekęs išsaugoti turimą verslą ir tam bandęs pasamdyti darbuotojus, galinčius dirbti parduotuvėse. Ieškovas buvo įpareigotas pateikti dokumentus, galinčius patvirtinti nuostolių dydį dėl įrangos likvidavimo, prekių utilizavimo, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos jokių dokumentų nepateikė, todėl laikoma, kad ieškovas neįrodė minėtų aplinkybių. Taip pat ieškovas nepagrindė kaip buvo sumenkintas jo kaip įmonės vadovo vardas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas, vertindamas ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į ieškovo patirtus sužalojimus ir fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir neigiamas emocijas, ieškovo ir atsakovo amžiaus skirtumą, atsakovo veiksmų, kuriais buvo padaryti sužalojimai, pobūdį. Ieškovui nebuvo nustatyti kaulų lūžiai, jokia medicininė intervencija nebuvo atliekama, nustatyti tik paviršiniai sužalojimai. Nėra duomenų apie liekamuosius fizinius ar psichinius įvykio ir patirtų sužalojimų nulemtus reiškinius, patirtus turtinius nuostolius, sumenkintą ieškovo kaip įmonės vadovo vardą. Atsižvelgiant į tai ir į teisingumo bei protingumo principus, ieškovo patirta neturtinė žala vertinama 250 Eur.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 20 Eur žyminio mokesčio (250,00 Eur x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas pateikė prašymą dėl 250 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tenkinus ieškinį iš dalies (iš prašytų 9000 Eur priteisus 250 Eur, laikoma, kad patenkinta 2,77 proc. reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisiama 6,93 Eur (250,00 Eur x 2,77 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovo naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 6.250 straipsniu, CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 250 (du šimtus penkiasdešimt eurų) Eur neturtinės žalos.

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 6,93 (šešis eurus 93 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 20 (dvidešimt eurų) Eur žyminio mokesčio. Žyminis mokestis (20 EUR) turi būti sumokėtas į VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.