Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai I. B., jos įgaliotam atstovui advokatui Valdui Andrijauskui, nukentėjusiajai P. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. B. ir jos įgalioto atstovo advokato Valdo Andrijausko skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-03-27 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1005-2024 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024-03-27 nutarimu I. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta 225 Eur bauda.

I. B. nubausta pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šilutės r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, ji, būdama ūkinio gyvūno savininkė, atsakinga už savo vardu registruotų galvijų priežiūrą, neužtikrino, kad jos vardu registruotas ir auginamas galvijas – telyčia (ausų įsago Nr. (duomenys neskelbtini)) nekeltų grėsmės žmonių turtui, dėl ko šiam galvijui išėjus (išbėgus) į kelio važiuojamąją dalį, buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarant nukentėjusiajai P. B. 2146,19 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) I. B. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto, nurodančio, jog „gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui“, ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-06-03 įsakymo Nr. A1-535 „Dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-763 „Dėl gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 20 punkto, nurodančio, jog „ūkinių gyvūnų <...> laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų“, reikalavimus.

Institucijai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau jos atstovas į posėdį neatvyko. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negautą. Byla išnagrinėta iš esmės Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnis, 639 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė paskirtos pagal įstatymus, jas paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis). Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

ANK 346 straipsnio 4 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, kas reiškia, kad turi būti nustatyta ne tik veika, pasireiškusi atitinkamų teisės aktų pažeidimu, bet taip pat turi kilti teisiškai reikšmingi padariniai - padaryta žala asmens sveikatai ar turtui bei turi būti priežastinis ryšys tarp jų.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-06-03 įsakymo Nr. A1-535 „Dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-763 „Dėl gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 20 punkte numatyta, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos ir jos atstovo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad I. B. kalta pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį buvo pripažinta visiškai pagrįstai. Institucijos pareigūnas, priėmęs 2024-03-27 nutarimą, tinkamai įvertino visus byloje pakankamai surinktus įrodymus ir jokių procesinių pažeidimų nepadarė. Vien tik tai, kad I. B. ir jos atstovas kitaip vertina susiklosčiusią situaciją, surinktus įrodymus ir nesutinka su jos atžvilgiu priimtu Institucijos nutarimu, nėra pagrindas jį pripažinti nepagrįstu ir panaikinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šilutės r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, I. B., būdama ūkinio gyvūno savininkė, atsakinga už savo vardu registruotų galvijų priežiūrą neužtikrino, kad jos vardu registruotas ir auginamas galvijas – telyčia (ausų įsago Nr. (duomenys neskelbtini)) nekeltų grėsmės žmonių turtui, dėl ko šiam galvijui išėjus (išbėgus) į kelio važiuojamąją dalį, buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarant nukentėjusiajai P. B. 2146,19 Eur turtinę žalą, kurią atlygino draudikas, dėl ko pastaroji byloje nereiškia kaltininkei reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Tokiais savo veiksmais - neveikimu I. B. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-06-03 įsakymo Nr. A1-535 „Dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-763 „Dėl gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 20 punkto reikalavimus.

Byloje neginčijama, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šilutės r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) kilometre kilo eismo įvykis dėl į kelio važiuojamąją dalį išbėgusio galvijo – telyčios, kuris susidūrė su važiuojančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį apgadino, dėl ko minėtos transporto priemonės savininkė - nukentėjusioji P. B. patyrė turtinę žalą, tačiau keliamas klausimas, ar tai padarė I. B. priklausantis galvijas.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad nors pareiškėja I. B. nuosekliai neigia, jog inkriminuoto nusižengimo laiku ir vietoje jos vardu registruotas ir auginamas galvijas – telyčia (ausų įsago Nr. (duomenys neskelbtini)) išėjo į kelio važiuojamąją dalį ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas P. B. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip padarant nukentėjusiajai turtinę žalą, tačiau tokią jos poziciją paneigia kiti į bylą surinkti faktiniai duomenys.

Tiesiogiai administracinio nusižengimo įvykį matęs liudytojas G. U. patvirtino, kad jis, vairuodamas P. B. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas apie 70 km/h greičiu, susidūrė su staiga į kelią išbėgusiais galvijais, kuriuos jis įvardino kaip karves, kurie po susidūrimo apvirto, bet po to atsistoję nubėgo į pievą. Šiuos liudytojo parodymus iš esmės patvirtina į bylą pateiktas automobilio vaizdo ir garso registratoriumi užfiksuotas vaizdo ir garso įrašas, iš kurio matyti, kaip iš dešinės pusės, automobilio judėjimo kryptimi, į kelio važiuojamąją dalį išbėga du galvijai, iš kurių vienas yra žalas, kitas - juodmargis. Žalas galvijas, atsitrenkęs į automobilio priekį, nubloškiamas į kairės pusės griovį ant žolės, jame apsiverčia ir staiga atsistojęs vėl išbėga į kelio važiuojamąją dalį, o juodmargis galvijas, kurio kairėje ausyje matosi ausies įsagas su numerio skaičiais „(duomenys neskelbtini)“, atsitrenkė į automobilio dešinės pusės šoną, veidrodėlį. Abu galvijai, nepatyrę rimtų sužalojimų, sparčiai nubėga asfaltuotu keliu tolyn. Kad juodmargis galvijas kairėje ausyje segi įsagą su numerio skaičiais „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina automobilio vaizdo registratoriaus įrašo stop kadro nuotrauka. Iš Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos duomenų matyti, kad pagal 2023-06-19 gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašą laikytojos I. B. bandoje yra 14 galvijų, tarp kurių yra telyčaitė su ausų įsago Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, liudytojas veterinarijos gydytojas V. M., kaip specialistas, pagal Institucijos pareigūno nurodymą 2022-07-13 atlikęs I. B. galvijo – telyčios (ausų įsago Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūrą, kartu su veterinarijos gydytojais R. L., G. Š. ir policijos pareigūne A. V., Žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo 2022-07-13 akte Nr. 37ŪGP-782 konstatavo, kad ant šio juodmargio galvijo išorinių sužalojimų nenustatyta. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos 2022-07-13 apžiūrimų galvijų apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje. Pažymėtina, kad Žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo 2022-07-13 akte Nr. 37ŪGP-782 yra nurodyti individualūs minėto juodmargio galvijo - telyčios kailio rašto požymiai, o apžiūroje dalyvavusi Institucijos pareigūnė viską filmavo kūno kamera. Tačiau liudytojas V. M. patvirtino, kad po apžiūros, Institucijos pareigūnei parodžius automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašą ir jį sugretinus su minėtame patikrinimo akte užfiksuotais individualiais juodmargio galvijo kailio rašto požymiais, neabejotinai nustatyta, kad minėtame vaizdo įraše yra I. B. vardu registruotas ir auginamas galvijas – telyčia (ausų įsago Nr. (duomenys neskelbtini)). Eismo įvykio, kurio metu dėl į kelio važiuojamąją dalį išbėgusio galvijo – telyčios, kuris susidūrė su važiuojančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį apgadino, faktą patvirtina liudytoja G. B., važiavusi kaip keleivė minėtame automobilyje, taip pat eismo įvykio fiksavimo protokolas ir jo priedas – fotolentelė, iš kurios matyti, kad apgadinti minėto automobilio priekis ir dešinysis šonas. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo faktą ir padarytos turtinės žalos dydį patvirtina ir pagrindžia IĮ „Autoremda“ remonto sąmata Nr. OP-(duomenys neskelbtini) Be to, liudytoja A. S. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) eismo įvykio nematė, bet prisimena, jog tą pačią dieną pas ją į namus atvažiavę R. R. ir I. B. ieškojo ir jos klausė ar ji nematė jų palaidų telyčių. Liudytojas N. A. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., automobiliu važiavo nuo (duomenys neskelbtini) ir pamatė kelyje apgadintą automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Sustojęs ir iš automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ buvusių asmenų sužinojo, kad šiems važiuojant nuo (duomenys neskelbtini)į kelią išbėgo du galvijai, dėl ko įvyko avarija. Matė pakelėje vaikščiojančius du palaidus galvijus, bandė prie jų prieiti ir pažiūrėti jų ausų įsagų numerius, bet to padaryti nepavyko, nes gyvūnai, dėl galimai patirto streso, nuo jo bėgo tolyn. Liudytojas R. R. teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narę - sugyventinę I. B..

Į bylą surinktų ir teisme patikrintų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būtent I. B. galvijas – telyčia (ausų įsago Nr. (duomenys neskelbtini)), išbėgęs į kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, važiuojamąją dalį, susidūrė su važiuojančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino šio dešinį šoną, dėl ko minėtos transporto priemonės savininkė - nukentėjusioji P. B. patyrė turtinę žalą. Taigi, manyti, kad eismo įvykį sukėlė kitų asmenų galvijai, nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju Institucijos nutarime pagrįstai konstatuota, kad I. B., kaip galvijų bandos savininkė – laikytoja, neveikimu pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto, nurodančio, jog „gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui“, ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-06-03 įsakymo Nr. A1-535 „Dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-763 „Dėl gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 20 punkto, nurodančio, jog „ūkinių gyvūnų <...> laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų“, reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Teismas kitų, abejonių nekeliančių įrodymų kontekste administracinėn atsakomybėn patrauktos I. B. aiškinimus vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti atsakomybės.

Pareiškėjos ir jos atstovo teiginys, kad byloje yra prieštaravimai dėl nukentėjusiajai P. B. tariamai padarytos turtinės žalos dydžio nustatymo, nes 2024-02-17 administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog minėtai nukentėjusiajai padaryta 3100 Eur turtinė žala, o Institucijos 2024-03-27 nutarime konstatuota, kad šiai nukentėjusiajai padaryta 2146,19 Eur turtinė žala, yra nepagrįstas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje turtinės žalos faktas pagrįstai nustatytas remiantis IĮ „Autoremda“ remonto sąmata Nr. OP-(duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina susideda iš: priekinės dalies remonto, kurio kaina 1914,63 Eur (su PVM) ir dešinio šono remonto, kurio kaina 2146,19 Eur (su PVM), o bendra minėto automobilio remonto kaina – 4060,82 Eur (su PVM). Pažymėtina, kad Institucijos nutarime motyvuotai nurodyta, kad tyrimo metu neginčijamai nustačius, jog į automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šoną atsitrenkė ir jį apgadino I. B. galvijas – telyčia, todėl, remiantis minėta remonto sąmata, galutiniame procesine sprendime buvo konstatuota, kad nukentėjusiajai P. B. padaryta 2146,19 Eur (su PVM) turtinė žala.

Skunde nurodyti argumentai dėl Institucijos nutarime nepakankamai aiškiai nurodytos kaltinimo esmės, dėl ko buvo pažeista pareiškėjos teisė į gynybą, yra nepagrįsti, teismo vertinami, kaip gynybos pozicija, nes iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja viso proceso metu aktyviai naudojosi gynėjo teikiamomis teisinėmis paslaugomis.

Nors pareiškėja ir jos atstovas nurodo, kad byloje yra prieštaravimų, nes vairuotojas G. U. nurodė susidūręs su karvėmis, kai tuo tarpu byloje yra duomenys, jog I. B. gyvuliai - veršiai, tačiau teismas šiuos nurodytus nesutapimus nevertina kaip esminius bylos aplinkybių prieštaravimus, nes galvijo įvardijimas karve, gyvuliu – veršiu, telyčia ar kitaip, neturi jokios esminės reikšmės ir nemenkina tiesioginio eismo įvykio dalyvio – automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo G. U., nurodžiusio, kad staigus galvijo išbėgimas į važiuojamąją kelio dalį, dėl ko įvykio neišvengiamas galvijo ir jo vairuojamo automobilio susidūrimas, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, kurio metu apgadintas P. B. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patirta turtinė žala.

Be to, nors bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus daugiau nei dviem savaitėm po eismo įvykio, ant I. B. galvijo – telyčios (ausų įsago Nr. (duomenys neskelbtini)) sužalojimo žymių nerasta, tačiau tai nepaneigia būtent šio galvijo išbėgimo į kelią ir susidūrimo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fakto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esantis registratoriaus vaizdo ir garso įrašas tik patvirtina, jog staiga į kelią išbėgęs palaidas pareiškėjos juodmargis galvijas ir atsitrenkęs į judančios transporto priemonės šoną rimtų sužalojimų nepatyrė, nes po susidūrimo nubėgo asfaltuotu keliu tolyn. Taigi, akivaizdu, kad tokioje situacijoje, juolab, praėjus daugiau nei dviem savaitėm po eismo įvykio, nebuvo galimybės aptikti sužalojimų ant minėto galvijo.

Pareiškėjos ir jos atstovo skunde nurodytas teiginys, kad Institucijos pareigūnai atlikdami nagrinėjamo nusižengimo tyrimą pažeidė įrodymų rinkimo procesines taisykles yra nepagrįstas, nes nenurodė konkrečių faktinių duomenų surinkimų į bylą ANK normų pažeidimų.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Institucijos priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teisingai pritaikytos ANK nuostatos, išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, įrodymai surinkti ir įvertinti laikantis proceso įstatymų reikalavimų. I. B. kaltė dėl ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo visiškai įrodyta į bylą surinktais įrodymais.

Be to, Institucija, atsižvelgdama į I. B. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, nenustačiusi jos atžvilgiu atsakomybę lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių, siekdama ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, vadovaudamasi ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 2024-03-27 nutarimu šioje administracinio nusižengimo byloje už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymą tinkamai paskyrė pareiškėjai baudą, artimą šio straipsnio sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino

ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.

Pareiškėjos atstovo argumentas, kad nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos iki skundo dėl ne teismo tvarka priimto Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo pirmos instancijos teisme yra suėjęs dviejų metų senaties terminas, todėl pareiškėjos atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, nepagrįstas. I. B. inkriminuotas administracinis nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini), o administracinė nuobauda už jį Institucijos nutarimu paskirta 2024-03-27, t. y. nepažeidus ANK 39 straipsnyje nustatyto dviejų metų termino.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-03-27 nutarimas paliktinas nepakeistu ir administracinėn atsakomybėn patrauktos I. B. ir jos įgalioto atstovo advokato Valdo Andrijausko skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-03-27 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1005-2024, kuriuo I. B. nubausta pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos I. B. ir jos įgalioto atstovo advokato Valdo Andrijausko skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.