- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- ATP-9-185/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02924-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pažeidėjas
- G. L.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu 2015-11-06 nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas G. L. paskyrė administracinę nuobaudą (20 Eur baudą su alkoholinių gėrimų – dviejų butelių po 0,5 litro talpos alaus „Carlsberg“ konfiskavimu) už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą.
G. L. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad ji 2015-10-07 apie 00.10 val., dirbdama barmene-pardavėja UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) naktinėje užkandinėje/bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pirkėjui pardavė 2 vnt. 0,5 l talpos „Carlsberg“ alaus butelius, kurių gamyklinis užsandarinimas nebuvo pažeistas, šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 str. 3 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta G. L. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad su tokiu teismo nutarimu nesutinka. Mano, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių.
Kaip nurodė savo paaiškinime policijos pareigūnams, ji jokio alaus 2015-10-07 apie 00 val. 10 min. niekam nepardavė. Apskritai minėtame alaus bare tą dieną alumi „Carlsberg“ prekiaujama nebuvo. Prie šio skundo prideda kasos aparato juostos kopijas bei kasos ataskaitą, iš kurių matyti, kad pardavimas nurodytu laiku neįvyko. Iš jų matyti, kad prekės buvo parduotos 2015-10-06 23:30 val., 2015-10-06 23:37 val., 2015-10-07 00:00 val. ir 2015-10-07 09:58 val. Taigi nuo 2015-10-07 00:00 val. iki 2015-10-07 09:58 val. joks pardavimas nebuvo atliktas. Mano, jog liudytojas D. Č., nurodydamas, kad alų pirko užkandinėje iš jos, galimai siekia apsaugoti kitą prekybos vietą, kurioje perka alkoholį, arba jis tyčia buvo pasiųstas policijos pareigūnų tam, jog būtų galima vėliau surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tai, kad tokiu alumi nebuvo prekiaujama UAB(duomenys neskelbtini) naktinėje užkandinėje/bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, matyti ir iš prie šio skundo pridedamos UAB (duomenys neskelbtini) pažymos, kurioje nurodyta, kad 2015 m. spalio 6 ir 7 dienomis alumi „Carlsberg“ (duomenys neskelbtini) bare prekiaujama nebuvo. Kai policijos pareigūnai formino šį pažeidimą ir pildė dokumentus, ji (G. L.) reikalavo, kad jie dokumentuose pažymėtų, jog alaus „Carlsberg“ minėtoje užkandinėje nėra, tačiau pareigūnai tai padaryti atsisakė. Administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje yra suformuotas reikalavimas, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teises pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas kaip pažeidėjas asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioms aplinkybėms nustatyti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (administracinė byla Nr. N575-1 79/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-30 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-15-2012). Pažymi, kad pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų (pvz., teisingo bylos nagrinėjimo) ir turi būti garantuojamos tos pačios pagrindinės teisės, kaip ir baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012). Be to, įrodinėjimą administracinių teisės pažeidimų bylose reglamentuojančios nuostatos (ATPK 256, 257 str.) reikalauja, kad aiškinantis, ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo dėl to kaltas ir kt. aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, įrodymų tyrimas turi būti pagrįstas visų teisinančių ir kaltinančių bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-49-2014). Atsakomybėn asmuo traukiamas tik tuomet, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju teismo nutarimas priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, o taip pat formaliai ir tinkamai neidentifikavus inkriminuojamo ATPK pažeidimo. Už ATPK 164 str. 3 d. numatytą pažeidimą asmuo atsakomybėn traukiamas, jeigu mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose padarė kitų prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimų. Šiuo atveju teismas nurodė, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p., kuris numato, jog prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi vertindamas šio pažeidimo sudėtį, teismas turėjo nustatyti, kad ji pažeidė įstatymų saugomą vertybę, parduodama alkoholį po 22 val. išsinešti, o ne vartoti vietoje. Tačiau ji įsitikinusi, kad negalėjo būti nubausta pagal ATPK 164 str. 3 d., nes negalėjo parduoti „Carlsberg“ alaus, kuriuo užkandinėje neprekiaujama ir tokio alaus bare apskritai nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas D. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą, nes mano, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Tenkinama apeliacinio skundo dalis.
Kaip matyti š apeliacinio skundo, jame administracinėn atsakomybėn patraukta G. L. ginčija teismo nutarimo pagrįstumą, teigdama, kad jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 str. 3 d., nepadarė, nes alkoholinių gėrimų (alaus) 2015-10-07 00 val. 10 min. niekam nepardavė, policijos pareigūnai nefiksavo, jog alumi „Carlsberg“ tuo metu kavinė neprekiavo, jo pardavime nebuvo. Apeliantė taip pat kelia įrodymų leistinumo klausimą, teigia, kad policijos pareigūnai galėjo naudoti provokaciją. Taip pat apeliantė teigia, jog teismas privalėjo išsiaiškinti, ar alų, jeigu jis būtų buvęs parduotas, ji pardavė išsinešti ar vartoti vietoje, kas nėra draudžiama.
ATPK 286 str. numatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje.
Nutarime turi būti nurodyta: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas, bylos nagrinėjimo data, žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama, žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis, bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas, taip pat nurodomas kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas teisės aktas, numatantis atsakomybę už pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, byloje priimtas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, G. L. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad ji inkriminuotą ATPK 164 str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą padarė 2015 m. spalio 17 d., o skundžiamu teismo nutarimu ji nubausta už pažeidimą, padarytą 2015 m. spalio 7 d. Jau vien dėl to negalima laikyti, kad buvo tinkamai ir teisingai nustatytos įvykio aplinkybės bei jos motyvuotai įvertintos. Apeliantė ginčija būtent tai, kad 2015 m. spalio 7 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį nubausta skundžiamu nutarimu. Tačiau aukštesnysis teismas skunde nurodytų aplinkybių negali vertinti, nes G. L. administracinio teisės pažeidimo protokole fiksuotas visiškai kitu laiku padarytas teisės pažeidimas.
Nors administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, tačiau, vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Pažymėtina ir tai, kad visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Esant tokioms aplinkybės apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.
Apylinkės teisme iš naujo nagrinėjant bylą būtina ne tik nustatyti tikslią galimo padaryto pažeidimo datą, tačiau ir detaliai išsiaiškinti kitas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, t. y. ar galimo pažeidimo padarymo metu bare buvo prekiaujama alumi „Carlsberg“, kokiomis aplinkybėmis D. Č. pirko alų (nurodyta, kad jis gyvena Vilniuje ir iš pateiktos medžiagos visiškai neaišku, kaip jis vienas tokiu laiku Panevėžyje atėjo į mažai žinomą barą nusipirkti alaus), pašalinti prieštaravimą dėl prekės (alaus) pardavimo laiko (protokole nurodyta, kad alus buvo parduotas apie 00 val. 10 min., o iš pateikto kasos kvito kopijos matyti visai kitas jo galimo pardavimo laikas – 00 val. 30 min. (7, 16 b. l.)). Be to, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog minimas baras buvo stebimas nuo 00 val. 05 min., ir stebint barą buvo matyti, kaip automobiliais atvažiavę pirkėjai užeidavo į barą ir po 1-2 minučių iš jo išeidavo su pirkinių maišeliais, tačiau nesiaiškinta, kodėl barą stebėję pareigūnai netikrino šių pirkėjų, neužkirto kelio galimiems pažeidimams, o laukė ir patikrino būtent tik D. Č..
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių įrodymams surinkti bei juos įvertinti, taip pat neišanalizavo visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspęsti, dėl to pažeidė ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.
Kadangi įrodymų vertinimas yra pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų ATPK 284 str. l d. nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, šių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl jis naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas
nutaria:
Tenkinti dalį G. L. apeliacinio skundo.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis neskundžiama.