Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, kaltinamajam V. Š., kaltinamojo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, laiduotojui A. B., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis UAB „Callcredit operations“, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta ten pat, administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2016-05-01 apie 20.00 val. adresu S. Žukausko - Statybininkų 7 gatvių sankryžoje, Kaune, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-o būrio vyr, patruliui A. R. stovėjusiam prie sustabdyto automobilio VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) davė 50 eurų kyšį įdėdamas į civilinės atsakomybės draudimą, tokiu būdu siekdamas papirkti valstybės tarnautoją davė didesnį negu 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekančiam policijos pareigūnui už tai, kad šis nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, tai yra už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

V. Š. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir nurodė, kad kyšį policijos pareigūnams siūlė, kad išvengtų administracinės nuobaudos už KET pažeidimą. Suprato, kad taip negalima, buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, tačiau galvojo, kad duodamas kyšį išvengs administracinės atsakomybės. Labai gailisi taip pasielgęs ir pasižada ateityje kyšių neduoti. Prašo atleisti jį pagal laidavimą ir perduoti draugo ir buvusio bendramokslio atsakomybei, kadangi jis jam daro gerą įtaką.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. Š. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

- tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo ir galimybės procesą užbaigti pagreitinto proceso tvarka protokolu, kuriame nurodyta, kad 2016-05-01 apie 20.00 val. sustabdžius automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu S. Žukausko g. ir Statybininkų g. sankirtoje vairuotojas V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-o būrio patruliams davė 50 eurų kupiūra, norėdamas, kad nebūtų surašytas protokolas už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kaltinamasis V. Š. nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta, gailisi ir sutinka, kad baudžiamoji byla butų išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka neatliekant ikiteisminio tyrimo veiksmų (b.l. 5-6);

- apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas policijos automobilis ir salone rasta 50 eurų kupiūra (b.l. 7-10);

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-o būrio vyr. patrulio A. R. tarnybiniu parnešimu, kuriame nurodyta, kad 2016-05-01 apie 20.00 val. jam dirbant radijo Šaukiniu 456, kartu su vyriausiuoju patruliu M. L. maršrute, Savanorių pr. Birželio 23-osios gatvių sankryžoje, buvo pastebėtas automobilis VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pažeidė kelių eismo taisykles, pravažiavo per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Automobilis buvo sustabdytas S. Žukausko-Statybininkų 7, gatvių sankryžoje. Jam priėjus prie automobilio VW „Passat“, vairuotojas V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą ir pradėjo įkalbinėti, kad nebūtų surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Asmuo buvo perspėtas, kad surašius protokolą, vairuotojo pažymėjimas bus nusiųstas bylos nagrinėjimui pagal gyvenamąją vietą. Vairuotojas atkakliai prašė, kad nerašytų protokolo ir akivaizdžiai išsitraukė piniginę, iš kurios išsiėmė 50 eurų kupiūrą, ją įdėjo į civilinės atsakomybės draudimą ir padavė jam į rankas. Vairuotojas kelis kartus buvo perspėtas dėl gresiančios atsakomybės už policijos pareigūnų papirkimą, tačiau į perspėjimus nereagavo, neteisėtų veiksmų nenutraukė. Asmuo buvo sulaikytas (b.l. 11);

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio M. L. tarnybiniu parnešimu, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-to būrio vyr. patrulio A. R. tarnybiniame pranešime (b.l. 12);

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Kaltinamojo V. Š. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siūloma duoti ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. Š., norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-o būrio vyr, patruliui A. R. stovėjusiam prie sustabdyto automobilio VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) davė 50 eurų kyšį įdėdamas į civilinės atsakomybės draudimą, tokiu būdu siekdamas papirkti valstybės tarnautoją davė didesnį negu 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekančiam policijos pareigūnui už tai, kad šis nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, tai yra už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus.

Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas V. Š. pripažinti kaltu padarius BK 227 straipsnio 2 dalį numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo draugas ir buvęs bendramokslis A. B. prašė atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jam pagal laidavimą. Mano, kad jis gali daryti teigiamą įtaką savo draugui, kadangi jie seniai pažįstami, kasdien bendrauja, skatins, kad ateityje tai nepasikartotų.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis V. Š. padarė apysunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, dirba, taip pat tai, kad jis anksčiau nėra teistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, reali turtinė žala nusikalstama veika nėra padaryta, yra laiduotojo prašymas atleisti jį pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. Š. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį perduodant jį pagal laidavimą A. B. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad A. B. galima pasitikėti kaip laiduotoju, nes jis neteistas, nebaustas, dirba. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Kokių nors duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.

Daiktiniai įrodymai – 50 eurų nominalo kupiūra, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotina valstybės nuosavybei (BK 72 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Kauno apylinkės teisme 2016-05-02 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-4908, kurioje nurodyta, kad advokatė Marytė Vietaitė šioje byloje teikė antrinę teisinę pagalbą V. Š., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 52,11 Eur, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo V. Š..

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto V. Š.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1247-919/2016 nutraukti.

Išaiškinti V. Š., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktinį įrodymą - 50 eurų nominalo kupiūrą Nr. S40768211968, paimtą 2016-05-02 dienos kvitu Nr. 003720, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti valstybės nuosavybei.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. Š. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.