Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-07-21 · Civilinė byla Nr. e2S-1794-392/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-21
Bylos Nr.
e2S-1794-392/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07555-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Atsakovas
J. M.
Ieškovas
R. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1794-392/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07555-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovei J. M. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. M. prašydamas nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu šalių vaiku tvarką. Ieškovas taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią:

- tėvas nepertraukiamai bendrautų su vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, paimdamas vaiką iš motinos gyvenamosios vietos ar vaiko ugdymo įstaigos penktadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. ir grąžindamas vaiką į motinos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

- vaiko vasaros atostogų metu tėvas bendrautų su vaiku iki 30 dienų, savo nuožiūra parenkant bendravimo būdą – nepertraukiamai, atskiromis dienomis arba derindamas abu šiuos būdus tarpusavyje. Šiuo atveju tėvas įsipareigoja paimti vaiką iš motinos gyvenamosios vietos ar vaiko ugdymo įstaigos pirmą tokio laikotarpio dieną nuo 10.00 val. ir grąžinti vaiką į motinos gyvenamąją vietą paskutinę tokio laikotarpio dieną iki 20.00 val. Tėvas motinai apie vaiko pasiėmimą praneštų ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki pasiėmimo pradžios;

- motina iki vaiko pasiėmimo perduoda tėvui visus mokymosi, papildomo ugdymo, sporto, laisvalaikio ir pan. reikmenis, aprangas, uniformas, drabužius, avalynę, knygas ir pan., reikalingas vaikui bendravimo su tėvu metu, o pastarasis įsipareigoja gautus reikmenis grąžinti motinai grąžinant vaiką po atitinkamo pasiėmimo;

- kuomet vaiko paėmimas ar grąžinimas susijęs su kita, nei motinos gyvenamąja vieta, ir ši vieta nėra vaiko gyvenamosios vietos savivaldybėje, finansines, laiko ir kitas tokio paėmimo ar grąžinimo sąnaudas šalys tarpusavyje dalintų lygiomis dalimis;

- kuomet nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos bendravimo laikas dalinai sutampa su (įskaitant bet neapsiribojant) ugdymo įstaigose vykstančiais atsiskaitymo renginiais, varžybomis ar kitomis papildomo ugdymo renginiais – tėvas paima vaiką iš šių renginių vykdymo vietos jiems pasibaigus ir grąžina vaiką į motinos gyvenamosios vietos adresą pagal šioje sutartyje numatytą bendravimo tvarką;

- motina užtikrina, kad vaikas turėtų techninę galimybę bendrauti su tėvu nuotoliniu būdu (veikiantį vaiko telefono aparatą, papildytą sąskaitą ir pan.);

- visi šalių pranešimai vienas kitam pagal bendravimo tvarką, būtų siunčiami SMS žinute;

- šalys įsipareigotų nedelsiant pranešti apie savo kontaktų (adresų, telefono numerių, elektroninių adresų) pasikeitimą kitai šaliai;

- ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės:

a. 70 Eur baudą už kiekvieną vaiko neperdavimo ieškovui atvejį, pažeidžiant nustatytą bendravimo tvarką;

b. 30 Eur baudą už kiekvieno nuotolinio ieškovo bendravimo su vaiku techninės galimybės neužtikrinimą (neveikiantis ar išjungtas vaiko telefono aparatas, nepapildyta vaiko telefono sąskaita).

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad šiuo metu tarp šalių yra nesutarimų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. U. tvarkos, todėl siekiant išvengti ginčų, apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti jam stabilumą ir saugumo jausmą dėl galimybės bendrauti su abiem tėvais po lygiai ir be baimės, siekiant, kad būtų išsaugotas ieškovo ir nepilnamečio vaiko fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui, kad ieškovas galėtų įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas vaiko atžvilgiu, bylos nagrinėjimo metu yra būtina laikinai sureguliuoti šią situaciją, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas padės išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė J. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad nesutinka su ieškovo reikalaujama nustatyti laikina bendravimo tvarka, kadangi ieškovas pasiimdamas nepilnametį sūnų nuo penktadienio iki sekmadienio, galės išvengti vaiko futbolo treniruočių arba derins pasiėmimo klausimus kaip jam patogu, ką darė iki šiol. Ieškovo prašymas priteisti jam iš atsakovės pinigines baudas yra nepagrįstas bei akivaizdus piktnaudžiavimas ir siekimas praturtėti atsakovės sąskaita. Atsakovė prašo patvirtinti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią:

- R. U. galėtų bendrauti su nepilnamečiu vaiku vieną savaitgalį (trečią) per mėnesį, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. iki 18.30 val. arba sutartos vietos penktadienį ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją ar sutartą vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio vakaro nuo 19.00 val. iki 19.30 val.;

- kas antros savaitės pirmadienį R. U. pasiimtų nepilnametį vaiką po pamokų, po pailgintos grupės, ar po užklasinės veiklos būrelio iš mokymo/ugdymo įstaigos arba iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžintų vaiką į jo gyvenamąją vietą tą patį vakarą nuo 18.00 val. iki 19.00 val.;

- R. U. galėtų bendrauti su nepilnamečiu vaiku ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų vasaros laikotarpiu, pasiimant jį iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą, įskaitant galimybę kartu vykti atostogauti į užsienį, esant J. M. rašytiniam sutikimui. Ši sąlyga yra imperatyvi ir įpareigojanti R. U. rūpintis nepilnamečiu vaiku per vasaros atostogas. Apie savo planuojamas atostogas R. U. informuotų J. M., kai tik sužinotų, bet ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų.

- Kiekviena šalis, bendraudama su vaiku, įsipareigotų užtikrinti vaikui galimybę bet kada susisiekti su J. M. ar R. U., kai vaikas to pageidauja bei teisę vaikui nevaržomai bendrauti su abiem tėvais telefonu.

- R. U. ir J. M. įsipareigotų pranešti vienas kitam apie savo ir vaiko gyvenamosios vietos bei mobiliojo ryšio telefono numerių pasikeitimą ne vėliau kaip per 2 dienas nuo įvykusio pasikeitimo.

3. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad byloje nustatyti laikinąją bendravimo tvarką tikslinga siekiant užtikrinti vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius. Ieškinyje prašomos nustatyti laikinosios bendravimo tvarkos nuostatos neprieštarauja vaiko interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė, kad ieškovas R. U. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi S. U. tokia tvarka:

1. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos sutartos vietos penktadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 19.00 val. iki 19.30 val. Ieškovas R. U. turi pareigą bendravimo metu pristatyti vaiką į jo lankomas papildomo ugdymo veiklas.;

2. kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės pirmadienį, paimdamas vaiką po pamokų, pailgintos grupės ar užklasinės veiklos būrelio iš ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą nuo 18.00 val. iki 19.30 val.;

3. vaiko vasaros atostogų metu ne mažiau nei 14 d. ir ne daugiau nei 30 d., dalinant po 14 dienų, darant po kiekvienos dalies bent vienos savaitės pertrauką (išskyrus atvejus, jei bendrauta ne ilgiau nei vieną savaitę), paimant vaiką iš gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos sutartos vietos pirmą tokio laikotarpio dieną nuo 10.00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą paskutinę tokio laikotarpio dieną iki 20.00 val., apie vaiko pasiėmimą pranešant ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki pasiėmimo.

Ieškovą ir atsakovę įpareigojo užtikrinti techninę galimybę kitam iš tėvų bendrauti su sūnumi S. U. nuotoliniu būdu, nevaržomai bendrauti telefonu. Ieškovo ir atsakovės pranešimai vienas kitam bendravimo su vaiku klausimais siunčiami SMS žinute. Ieškovą ir atsakovę įpareigojo nedelsiant pranešti vienas kitam apie savo kontaktų (adresų, telefono numerių, elektroninių adresų) pasikeitimą.

5. Teismas nurodė, kad iš ieškovo pateiktų duomenų (šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais) matyti, kad tarp šalių kyla konfliktai dėl ieškovo bendravimo su vaiku, atsakovė tokios vaiko teisės neužtikrina, elektroniniuose laiškuose ieškovui nurodo, kad jis gali bendrauti su vaiku tik tada kai vaikas jo pasiilgs ir išreikš tokį norą, nors pati nurodo, kad vaikas su atsakovu bendrauti nenori, nebendradarbiauja su ieškovu bendravimo su vaiku klausimais. Tokiu būdu, teismo vertinimu, pažeidžiami vaiko interesai, atimama jo teisė turėti abu tėvus ir su jais lygiaverčiai bendrauti. Pažymėjo, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog vaiko norą ar nenorą bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, be kita ko, formuoja ir įtakoja kartu gyvenančio tėvo ar motinos požiūris. Neigiamas atsiliepimas apie kitą iš tėvų ne tik daro žalą vaiko psichologinei būklei, bet gali ir skatinti jį atsisakyti bendravimo su juo, nors santykis tarp tėvo ir vaiko yra geras (pateiktuose elektroniniuose laiškuose atsakovė nurodo, jog vaikas žino viską, ką blogo apie ją sako ieškovas).

6. Teismas nesutinka su atsakovės pozicija, kad laikina bendravimo tvarka turėtų palaipsniui, atsižvelgiant į vaiko norus, sukurti tėvo ir sūnaus ryšį. Pažymėjo, kad įstatymas numato lygiavertę tėvystę, lygias tėvo ir motinos teises vaiko atžvilgiu. Vien tai, kad vaikas gyvena su motina, nesuteikia jai teisės riboti tėvo bendravimo su vaiku, vienašališkai spręsti dėl to koks bendravimas yra geriausias. Skyrium gyvenantis tėvas turi teisę maksimaliai bendrauti su vaiku ir tik tuo atveju, jei toks bendravimas vaikui kenkia, jis gali būti ribojamas. Nagrinėjamu atveju atsakovė nei nurodė, nei įrodė, kad bendravimas su tėvu nagrinėjamu atveju yra kenksmingas vaikui, nepateikė jokių duomenų, kuriais galima būtų grįsti bendravimo ribojimo būtinumą. Nors bendravimo ribojimo poreikį atsakovė grindžia vaiko nenoru bendrauti, pažymėjo, kad, jis grindžiamas tik deklaratyviais ieškovės teiginiais, be to, remiantis kasacinio teismo praktika, vaiko noras nėra lemiantis veiksnys, nes jis gali būti įtakotas ar neatitikti vaiko intereso išlaikyti tamprius ryšius su abiem tėvais. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, dėl kurių būtų pagrindas riboti ieškovo bendravimą su vaiku, todėl nustatomas maksimalus jų laikinas bendravimas.

7. Teismas nustatęs, kad nėra pagrindo riboti maksimalų ieškovo bendravimą su vaiku, atsižvelgęs į nurodytą teismų praktiką, kuria remiantis tėvai turi teisę praleisti su vaiku savaitgaliais vienodą dalį laiko, sprendė, kad ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį. Bendravimo savaitgaliais sumažinimas pusiau vien dėl to, kad vaikas galimai nenuvežamas į užklasinę veiklą, vykstančią šeštadienį, būtų neproporcinga priemonė, suteikiat nepagrįstą prioritetą būreliui bendravimo su vienu iš tėvų sąskaita. Atsižvelgęs į vaiko amžių, teismas sprendė, kad tinkamesnis vaiko grąžinimas sekmadienį – iki 19.30 val. kadangi vaikas turi pasiruošti kitai savaitei, prieš mokyklą anksčiau eiti miegoti. Šalių bendradarbiavimo principą atitinka nustatymas, kad vaikas gali būti grąžinamas ne tik į gyvenamąją, bet ir į šalių sutartą alternatyvią vietą.

8. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytas laikas, kuomet ji siūlo ieškovui pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos pirmadienį 13.20 val., yra ieškovo darbo metu, todėl bendravimo tvarkos, pagal kurią ieškovas turėtų bendrauti su vaiku pažeisdamas darbo tvarką nustatymas nėra galimas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad būrelio laikas buvo derintas su ieškovu. Esant tokioms aplinkybėms, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jo kasdieniniame gyvenime, teismas sprendė, kad ieškovas bendrauja su vaiku kas antrą pirmadienį nuo 18.00 val., paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą iki 19.30 val.

9. Teismas spręsdamas dėl bendravimo tvarkos nustatymo vasaros atostogų metu, įvertino šalių nepilnamečio vaiko amžių (8 m.), tai, jog ilgas, net iki 30 d. trunkantis išsiskyrimas su kartu gyvenančia motina, prie kurios vaikas, natūralu, yra prisirišęs, jam gali būti pernelyg traumuojantis, todėl teismas netenkino ieškovo prašymo atostogauti su vaiku iki 30 d. nepertraukiamai. Teismo vertinimu, optimalu nustatyti ieškovui galimybę atostogauti su vaiku vasaros atostogų metu nemažiau nei 14 d., kaip prašo atsakovė ir ne daugiau nei 30 d., kaip prašo ieškovas, tačiau atostogų laikotarpis turėtų būti dalinamas mažiausiai į du, ne ilgesnius nei 14 dienų, darant bent vienos savaitės pertrauką (išskyrus atvejus, jei bendrauta ne ilgiau nei vieną savaitę).

10. Teismas nurodė, kad draudimas išsivežti vaiką į užsienį atostogų įstatyme nėra nustatytas, o aplinkybių, dėl kurių toks ribojimas šiuo konkrečiu atveju turėtų būti numatytas, kodėl būtent atsakovei turėtų būti suteikta prerogatyva remiantis neaišku kokiais kriterijais spręsti dėl ieškovo galimybės pasirinkti kur atostogauti su vaiku – Lietuvoje ar užsienyje, atsakovė nenurodė. Taip pat teismas netenkino ieškovo bendravimo tvarkoje numatytos sąlygos dėl mokymosi, papildomo ugdymo, sporto, laisvalaikio ir pan. reikmenų perdavimo ieškovui, nes šis įpareigojimas yra nekonkretus, neatitinkantis protingumo kriterijų. Teismas atmetė prašymą dėl finansinės, laiko ir kitų, paėmimo ar grąžinimo sąnaudų šalių dalinimo tarpusavyje lygiomis dalimis, nes prašymas yra aiškiai neapibrėžtas, jo tenkinimo būtinybė neįrodyta.

11. Teismo vertinimu, ieškovo prašymas nustatyti, kad tuo atveju, kuomet nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos bendravimo laikas dalinai sutampa su ugdymo įstaigose vykstančiais atsiskaitymo renginiais, varžybomis ar kitais papildomo ugdymo renginiais, ieškovas paima vaiką iš šių renginių vykdymo vietos jiems pasibaigus ir grąžina vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą pagal šioje sutartyje numatytą bendravimo tvarką, neatitinka tėvų lygių teisių ir pareigų principo. Šio prašymo tenkinimas sukurtų situaciją, kuomet tik atsakovei tektų pareiga pristatyti vaiką į vykstančius renginius, ką ji turėtų daryti ir tais atvejais kai iki renginio vaikas bendrautų su atsakovu, nes priešingu atveju, būtų iškraipyta bendravimo tvarka. Tokios sąlygos numatymas nesukurtų vaikui stabilumo, įneštų neapibrėžtumo, nes sąlygoje neapsiribojama nurodytais renginiais ir tarp šalių galimai kiltų ginčų dėl atvejų kuomet atsakovė turėtų ar neturėtų vežti vaiką į renginį. Teismo vertinimu, geriausiai vaiko interesus atitinka tvarka, pagal kurią į renginius vaiką veža ar iš jų pasiima ta iš šalių, su kuria tuo metu bendrauja vaikas.

12. Teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės baudas už bendravimo tvarkos pažeidimus. Sutiko su atsakovės pozicija, kad nebūtų teisinga numatyti tokių nuobaudų taikymą tik atsakovės atžvilgiu. Tokios sankcijos už teismo procesinio sprendimo nevykdymą gali būti taikomos tik individualiai įvertinus teismo procesinio sprendimo nevykdymo priežastis, jo sistemiškumą ir kitus aspektus, į kuriuos atsižvelgiant nustatoma tiek būtinybė skirti baudą, tiek jos dydis.

III. Atskirojo skundo argumentai

13. Atsakovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį ir nustatyti laikiną ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi: 1) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos sutartos vietos penktadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 19.00 val. iki 19.30 val. ieškovas R. U. turi pareigą bendravimo metu pristatyti vaiką į jo lankomas papildomo ugdymo veiklas; 2) vaiko vasaros atostogų metu ne mažiau nei 14 d. ir ne daugiau nei 30 d. darant bent vienos savaitės pertrauką (išskyrus atvejus jei bendrauta ne ilgiau nei vieną savaitę) paimant vaiką iš gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos sutartos vietos pirmą tokio laikotarpio dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą paskutinę tokio laikotarpio dieną nuo 19.30 iki 20.00 val. apie vaiko pasiėmimą pranešant ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki pasiėmimo; 3) ieškovas R. U. ir atsakovė J. M. įpareigojami užtikrinti techninę galimybę kitam iš tėvų bendrauti su sūnumi S. U. nuotoliniu būdu, nevaržomai bendrauti telefonu; 4) ieškovo R. U. ir atsakovės J. M. pranešimai vienas kitam bendravimo su vaiku klausimais siunčiami SMS žinute; 5) ieškovas R. U. ir atsakovė J. M. įpareigojami nedelsiant pranešti vienas kitam apie savo kontaktų (adresų, telefono numerių, elektroninių adresų) pasikeitimą. Atskirojo skundo argumentai:

13.1. Apeliantė iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nes teismas nepagrįstai paskyrė papildomą R. U. bendravimo laiką pirmos ir trečios savaitės pirmadienį, visiškai neatsižvelgiant į atsakovės prašymo motyvus, o būtent toks bendravimas darbo dienomis turėjo perimti dalį kasdieninės priežiūros naštos, o ne patenkinti ieškovo papildomo bendravimo poreikį, kurio jis net neišreiškė. Atsakovė siūlė ieškovui bent kas antrą pirmadienį nuo 13.20 val. pasiimti sūnų iš mokyklos ir nuvežti jį papietauti, persirengusį atvežti 15.50 val. į futbolą ir po futbolo parvežti namo. Tokiu būdu ieškovas prisiimtų atsakovei tenkančios nuolatinės vaiko priežiūros dalį.

13.2. Apeliantė nesutinka, jog ieškovas negalėtų pasirūpinti vaiku darbo metu. Nepilnametis sūnus jau du metus lanko būrelius kiekvieną dieną ir nors atsakovė dirbo, ji sugebėjo pasirūpinti vaiko nuvežimu į būrelius ir paėmimu iš jų. Nei vienas iš būrelių laikų nėra derinami su tėvais, kadangi vaikai eina ne į individualius užsiėmimus, o grupinius. Todėl atmestinas teismo motyvas, jog nesuderinus būrelio laiko su ieškovu, jam nekyla pareiga pasirūpinti vaiku darbo metu.

13.3. Apeliantė nurodo, jog kadangi pirmos instancijos teismas netenkino prašymo įpareigoti paimti vaiką pasibaigus pamokoms 13.20 val., tai vėlesnis ieškovo bendravimas atsakovei ir nepilnamečiui vaikui yra neaktualus, kadangi atsakovė vaiką prašė grąžinti į jo gyvenamąją vietą tą patį vakarą nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Skundžiama nutartimi nustatytas vaiko papildomas bendravimas su tėvu vakare po treniruočių, tik vargins vaiką. Jis turi paruošti pamokas, pavalgyti. Prasidėjus atostogoms, nepilnametis vaikas nebelankys būrelių ir greičiausiai važiuos ilsėtis į sodybą, stovyklas. Nustatyta tvarka bendrauti pirmadieniais nuo 18.00 val., paimant vaiką iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą iki 19.30 val. vasaros metu sunkiai įgyvendinama. Apeliantės nuomone, skundžiama tvarka jokiu būdu nepadeda atsakovei kasdieninio rūpinimosi vaiku naštos palengvinime, o ir įgyvendinimas tokios tvarkos prasidėjus atostogoms, taptų neįmanomas ir sukeltų papildomų ginčų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Atsakovė nesutinka su teismo nutartimi nustatytu ieškovo laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 2 punktu, kuriame nurodyta, kad ieškovas kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės pirmadienį paima vaiką po pamokų, pailgintos grupės ar užklasinės veiklos būrelio iš ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžina į gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą nuo 18.00 val. iki 19.30 val. Apeliantė nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovės prašymo motyvus, o būtent, jog toks bendravimas darbo dienomis turėjo perimti dalį kasdieninės priežiūros naštos, o ne patenkinti ieškovo papildomo bendravimo poreikį, kurio jis net neišreiškė. Apeliantė nurodo, jog kadangi pirmos instancijos teismas netenkino prašymo įpareigoti paimti vaiką pasibaigus pamokoms 13.20 val., tai vėlesnis ieškovo bendravimas atsakovei ir nepilnamečiui vaikui yra neaktualus, kadangi atsakovė vaiką prašė grąžinti į jo gyvenamąją vietą tą patį vakarą nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Pasak apeliantės, nustatytas vaiko papildomas bendravimas su tėvu vakare po treniruočių, tik vargins vaiką, jis turi paruošti pamokas, pavalgyti.

17. Pasisakydamas dėl apeliantės argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu siekiama išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais.

19. Nagrinėjamu atveju, iš šalių pateiktų duomenų (šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais) matyti, jog tarp šalių kyla konfliktai dėl ieškovo bendravimo su vaiku, atsakovė tokios vaiko teisės neužtikrina, nebendradarbiauja su ieškovu bendravimo su vaiku klausimais. Pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas turi teisę maksimaliai bendrauti su vaiku ir tik tuo atveju, jei toks bendravimas vaikui kenkia, jis gali būti ribojamas. Ieškovė nenurodė, kad bendravimas su tėvu yra kenksmingas vaikui, nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą riboti tėvo su vaiku bendravimą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, pagrįstai nustatė maksimalų tėvo ir vaiko laikiną bendravimą ir atsižvelgęs į vaiko interesus, tėvo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, nustatė, jog ieškovas bendrauja su vaiku kas antrą pirmadienį nuo 18 val. iki 19.30 val. Apeliantės argumentas, kad nustatytas vaiko papildomas bendravimas su tėvu vakare po treniruočių, tik vargins vaiką, jis turi paruošti pamokas, pavalgyti, nesudaro pagrindo apriboti ar suvaržyti tėvo teisės bendrautis su vaiku kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės pirmadienį.

20. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovas negalėtų pasirūpinti vaiku darbo metu. Pažymi, jog nepilnametis sūnus jau du metus lanko būrelius kiekvieną dieną ir nors atsakovė dirbo, ji sugebėjo pasirūpinti vaiko nuvežimu į būrelius ir paėmimu iš jų. Nei vienas iš būrelių laikų nėra derinami su tėvais, kadangi vaikai eina ne į individualius, o grupinius užsiėmimus, todėl pasak apeliantės, atmestinas teismo motyvas, jog nesuderinus būrelio laiko su ieškovu, jam nekyla pareiga pasirūpinti vaiku darbo metu.

21. Kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį turinio, atsakovė prašė nustatyti, kad kas antros savaitės pirmadienį R. U. pasiimtų nepilnametį vaiką po pamokų, po pailgintos grupės, ar po užklasinės veiklos būrelio iš mokymo/ugdymo įstaigos arba iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžintų vaiką į jo gyvenamąją vietą tą patį vakarą nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Atsakovė nurodė, kad ieškovas galėtų pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos 13.20 val., nuvežti jį papietauti, persirengti ir 15.50 val. nuvežti į futbolą, po to parvežti namo. Pasak atsakovės, tokiu būdu ieškovas prisiimtų atsakovei tenkančios nuolatinės vaiko priežiūros dalį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė siūlo paimti vaiką iš ugdymo įstaigos ieškovo darbo metu, padarė teisingą išvadą, jog bendravimo tvarkos, pagal kurią ieškovas turėtų bendrauti su vaiku pažeisdamas darbo tvarką nustatymas nėra galimas. Tai, kad atsakovė dirbdama gali pasirūpinti vaiko nuvežimu į būrelius ir paimti iš jų, šios išvados nepaneigia.

22. Atskirojo skundo argumentas, kad prasidėjus atostogoms, nepilnametis vaikas nebelankys būrelių ir greičiausiai važiuos ilsėtis į sodybą, stovyklas, todėl nustatyta tvarka vasaros metu bus sunkiai įgyvendinama, atmestinas. Apeliantės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nes neparemti šią aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti kokia ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo nustatymui.

23. Pažymėtina, jog nors ieškovas su atsakove nesugeba susitarti dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau dėl to neturėtų nukentėti vaiko interesai. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas jaustų, jog abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės pirmadienį yra teisinga, nes tokia tvarka nepažeidžia vaiko tėvo teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu ir paties vaiko interesų.

24. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, atsižvelgė į šalių pateiktus rašytinius dokumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, turi būti užtikrinama reali, o ne deklaratyvi, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, tėvai turi dėti maksimalias pastangas siekdami užtikrinti abiejų tėvų lygiavertį bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir užtikrina nepilnamečio vaiko teises bendrauti su tėvu.

25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo ir jame pateiktais argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės J. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius