Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-03-31 · Civilinė byla Nr. 2A-110-186/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-31
Bylos Nr.
2A-110-186/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas (pirm.), Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
F. Z.
Atsakovas
R. L.
Advokatai
Vitalij Vaičiūnas, Dalia Geršanovienė
Kategorijos
  • 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas E. Žironas Civilinė byla Nr. 2A-110/08Teisėja N. Lisauskienė Procesinio sprendimo kategorijos:30.3; 30.9.1.NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2008 m. kovo 31 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Egidijaus Žirono,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Neringos Švedienės,sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei

dalyvaujant ieškovui F. Z.

ieškovo atstovui advokatui Vitalijui Vaičiūnui

atsakovei R. L.

atsakovo atstovei advokatei Daliai Geršanovienei

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo F. Z. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo F. Z. ieškinį atsakovei R. L. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tretysis asmuo antstolių G. Mickaus, V. Čegliko, R. Vižainiškio, B. Zarembaitės, V. Leskevičienės kontora.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas F. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. L., prašydamas atidalinti atsakovei priklausančią 1/2 dalį buto, turinčio 59,34 m² bendro ploto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovui natūra atsakovei priklausančią buto dalį, o atsakovės naudai priteisiant 21800 Lt piniginę kompensaciją. Ieškovas nurodė, jog jam nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, turinčio 59,34 m² bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kita 1/2 dalis priklauso atsakovei R. L.. Ieškovas nurodė, jog tarp jo ir atsakovės susiklostė blogi santykiai, jis neturi rakto nuo buto ir negali į jį įeiti, dėl ko buto valdymas esant tokiai situacijai yra komplikuotas. Atsakovė atsisako taikiai išspręsti susiklosčiusią konfliktinę situaciją, nesutinka su ieškovo siūlomos naudojimosi butu tvarkos nustatymu ar jiems priklausančių buto dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdu. Ieškovas nurodė, kad dėl susiklosčiusios situacijos jis patiria nuostolių, nes yra priverstas nuomotis butą. Nurodė, jog jo siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, kai ieškovui būtų pripažintos nuosavybės teisės į atsakovei priklausančią buto dalį, priteisiant atsakovei piniginę kompensaciją, yra tinkamiausias. Tokiu atveju nebūtų padaryta neproporcinga žala buto paskirčiai, nes atidalijus natūra atsirastų daug bendro naudojimo patalpų, naudojimasis kuriomis esant konfliktiškai situacijai būtų sunkiai įsivaizduojamas. Be to, atsakovė neturi lėšų ir negalėtų sumokėti ieškovui kompensacijos už jam priklausančią buto dalį. Ieškovas buto vertę grindė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta buto verte, kuri yra lygi 43600 Lt.

Atsakovė R. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovas nėra bandęs suderinti su ja naudojimosi butu tvarkos ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo. Ieškovo prašomas nustatyti atidalijimo būdas pažeidžia jos ir jos nepilnamečių vaikų interesus, kadangi šis butas yra vienintelė atsakovei nuosavybės teise priklausanti gyvenamoji patalpa.

Žemesnės instancijos teismas

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2007-06-29 sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovo F. Z. priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginio, jog jam nepavyko susitarti su atsakove dėl atidalijimo būdo. Priešingai, tiek pats ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, tiek apklaustas liudytojas J. Poplavskij parodė, jog ieškovas nesitarė su atsakove nei dėl naudojimosi turtu tvarkos, nei dėl atsidalijimo būdo. Teismas taip pat sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad jo siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra priimtiniausias ir nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų bei kad atsakovei priklausančios turto dalies negalima atidalinti natūra be neproporcingos žalos turto paskirčiai. Teismas atmetė ieškovo argumentą, jog atidalijimas natūra negalimas, nes kai kurios patalpos liktų bendro naudojimo. Teismas nurodė, jog atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, kad nebelieka bendrų pastato konstrukcijų, inžinierinių įrenginių ar bendro naudojimo patalpų. Be to, ieškovas nesvarstė galimybės atidalyti turtą natūra, izoliuojant šalims priklausančias patalpas. Įstatymas kompensacijos mokėjimą numato tik išimtiniais atvejais (LR CK 4.93 str. 2 d. 1 p.). Kadangi atsakovė nesutiko su atidalijimo būdu, išmokant jai kompensaciją pinigais, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad išnaudojo visas galimybes padalyti daiktą natūra, teismas sprendė, jog ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovo reikalavimas atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei išmokant 21800 Lt kompensaciją, pažeistų atsakovės kaip savininkės teises, jos nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nes tai yra vienintelė atsakovei nuosavybės teise priklausanti gyvenamoji patalpa. Aplinkybė, kad ieškovas šiuo metu nuomoja gyvenamąją patalpą, negali būti laikoma išimtiniu atveju, kai kitam bendraturčiui išmokama kompensacija pinigais, perduodant atsidalijančiam visą butą.

Šalies argumentai

Ieškovas F. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007-06-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė blogi santykiai, dėl ko buto valdymas ir naudojimas esant tokiai situacijai yra komplikuotas ir nepatogus. Ieškovas neturi buto rakto, o atsakovė su juo piktybiškai nebendrauja. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas nebandė tartis su atsakove dėl turto atidalijimo būdo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog buvo bandyta tartis, tačiau susitarti nepavyko būtent dėl atsakovės kaltės. Atsakovė vengia bendrauti su ieškovu, nes 2007-03-07 raštu, būdama informuota apie ieškovo atvykimą, 2007-03-19 neatvyko į paskirtą susitikimą ir atsisakė įleisti ieškovą su turto vertintoju į butą. Atsakovės atsisakymą bendrauti su ieškovu taip pat patvirtina ir jos 2007-03-16 raštas. Be to, ieškovas dėl buto atidalijimo bandė bendrauti ir su atsakovės šeimos nariais, tačiau tai irgi nedavė jokių rezultatų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas savo reikalavimams pagrįsti turėjo pateikti kompetentingų institucijų parengtus atidalijimo projektus ar išvadas dėl galimybės atidalinti turtą natūra. Šis teismo sprendimo motyvas prieštarauja ieškovo pareikštų reikalavimų esmei, kurie nėra susiję su atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra. Reikalavimą dėl atidalijimo natūra galėjo pareikšti atsakovė, pareikšdama savarankiškus priešieškininius reikalavimus, tačiau ji šia savo teise nepasinaudojo. Atsakovės pasyvi pozicija reiškia jos piktnaudžiavimą savo teisėmis. Nustačius naudojimosi butu tvarką, butas neatitiktų savo kaip gyvenamojo būsto paskirties. Šalys neturėtų atskiro įėjimo, atskiros virtuvės, san. mazgo, koridoriaus. Pagal LR CK 4.80 str. sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas reikalauja atidalinti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, V.Ž., 2006, Nr. 102-3957). Absoliučių Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007-06-29 sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo ieškovui F. Z. pareiškus ieškinį dėl jam priklausančios buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies atidalijimo, priteisiant jam visą butą natūra, o atsakovei R. L. – kompensaciją pinigais. Pažymėtina, kad šioje byloje sprendžiami tik bendraturčių civiliniai teisiniai santykiai, nes žalos atlyginimas išspręstas ieškovui perdavus turtą. Toks pasirinktas būdas ieškovą tenkino. Apeliantas F. Z. ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, padarytas atmetant jo ieškinį, kad ieškovas nebandė susitarti su atsakove dėl atidalijimo būdo ir kad būtent ieškovui teko pareiga pateikti kompetentingų institucijų atidalijimo projektus arba išvadas dėl atidalijimo natūra negalimumo. Apelianto manymu, šias išvadas teismas padarė netinkamai įvertinęs byloje esančius jo bandymą susitarti su atsakove dėl atidalijimo būdo patvirtinančius įrodymus, ginčo šalių konfliktinius santykius, o taip pat neįvertinęs, kad pagal ieškovo prašomą nustatyti atidalijimo būdą jis neprivalėjo pateikti atidalijimo natūra projekto.

Pagal LR CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Aiškinant LR CK 4.80 str. 2 d. normą, teismų praktikoje pripažįstama, kad kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, nepadarius daiktui neproporcingos žalos, o faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Be to, pažymėtina, jog priteisti kompensaciją paprastai galima atsidalijimo, t. y. bendrosios nuosavybės nutraukimo, siekiančiam bendraturčiui.

LR CK 4.80 str. 1 d. įtvirtinta bendraturčio teisė į jo dalies atidalijimą iš bendrosios nuosavybės. Ši teisė gali būti realizuojama bendru susitarimu ar kreipiantis į teismą. Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo. Optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis. Tik nesutarus dėl atidalijimo būdo, daiktą padalija teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams atidalijimo variantams, siekiant patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią atidalijimo būdą. Teisėjų kolegija iš byloje esančių įrodymų sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė išnaudojęs galimybę susitarti su atsakove dėl jo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo. Ieškovo bandymą susitarti dėl konkretaus atidalijimo būdo neigia ir pati atsakovė. Byloje esantis 2007-03-07 pareiškimas buvo surašytas ir įteiktas R. L. ne prieš kreipiantis į teismą, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jo turinys nepatvirtina ieškovo bandymo susitarti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo (b.l.73). Bandymas susitarti ne su pačia bendraturte R. L., o su jos šeimos nariais, šiems neturint įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktų įgaliojimų, nėra tinkamas LR CK 4.75 str. ir 4.80 str. prasme.

Pagal LR CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Prašymą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pareiškė ieškovas F. Z., dėl ko būtent jam teko pareiga įrodyti aplinkybes dėl daikto atidalijimo natūra negalimumo (LR CK 4.80 str. 2 d.). Šiame kontekste kompetentingų institucijų parengto atidalijimo projekto arba išvados apie turto atidalijimo natūra negalimumą pateikimas vertintinas kaip turto atidalijimo natūra galimumą patvirtinanti arba paneigianti įrodinėjimo priemonė, kuri neprieštarauja pareikšto ieškinio dalykui. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti minėti įrodymai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė buto padalijimo natūra, nepadarant neproporcingos žalos jo paskirčiai, negalimumo. Apeliacinio skundo argumentai dėl buto padalijimo natūra negalimumo vertintini kritiškai, nes apeliantas nėra kompetentingas spręsti buto atidalijimo techninės galimybės klausimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, kai bendraturčių dalys nuosavybėje yra lygios ir nepanaudotos visos galimybės atidalyti daiktą natūra, derinant tai su kitų bendraturčių teisėtais interesais, piniginės kompensacijos priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo neatitiktų LR CK 4.80 str. 2 d. nustatytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sąlygų ir būtų vertinamas kaip jo nuosavybės teisių pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog ieškovo prašomas nustatyti atidalijimo būdas, priteisinat atsakovei kompensaciją pinigais, neįrodžius atidalijimo natūra negalimumo, prieštarautų atsakovės nepilnamečių vaikų interesams, atsižvelgiant į tai, kad tai yra vienintelė atsakovei nuosavybės teise priklausanti gyvenamoji patalpa.

Kadangi nagrinėjamoje byloje nei ieškinio, nei priešieškinio forma nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl naudojimo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu butu tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė dėl šio bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo prioriteto prieš atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007-06-29 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nutarė:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjai Neringa ŠvedienėTatjana Žukauskienė