Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-08 · Civilinė byla Nr. 2S-939-567/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-08
Bylos Nr.
2S-939-567/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Skolininkas
R. P.
Ieškovas
UAB „Agerona“
Atsakovas
R. P.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija:110.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. L2-11362-905/2013 (dabar Nr. 2-19991-905/2013) pagal ieškovo UAB „Agerona“ ieškinį dėl baudos ir palūkanų priteisimo atsakovui R. P..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

UAB „Agerona“ pateikė teismui pareiškimą, prašydamas priteisti iš skolininko R. P. 18998,10 Lt baudą už nepristatytus saldžiuosius lubinus, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 142 Lt žyminį mokestį, 400 Lt už teisinę pagalbą, siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 18998,10 Lt sumai. Nurodė, kad kreditorius UAB „Agerona“ ir skolininkas R. P. 2012-10-02 pasirašė Ekologinių grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20120101/01VA, pagal kurią skolininkas R. P. įsipareigojo parduoti ir pristatyti kreditoriui 200 t eko saldžiųjų lubinų. Skolininkas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tik dalinai ir iš sutarto 200 t lubinų kreditoriui pardavė 136,673 t, t.y. 63,327 t liko nepateiktos. Minėtos sutarties 3.1. p. nurodyta, jog šalys privalo per 10 kalendorinių dienų sumokėti kreditoriui 30 % dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku nepristatyto ekologinių produktų kiekio vertės bei atlyginti kreditoriui jo patirtus nuostolius. Sutarties 1.1. p. numatyta lubinų vienos tonos kaina be PVM - 1000 Lt, o skolininko nepristatytų lubinų kiekis - 63,327 Lt. Viso skolininko nepristatyto kiekio lubinų kaina -1000 Lt x 63,327=63327 Lt. Remiantis sutarties 5.1. p., skolininkas už nepristatytus grūdus per 10 kalendorinių dienų privalėjo sumokėti 19889,10 Lt dydžio baudą, kuri pagal sutarties 5.3. p. atitinka minimalius neįrodinėtinus kreditoriaus turėtus nuostolius ir negali būt mažinama (LR CPK 431 str., 433 str. 3 str.). Kreditorius pažymėjo, jog įsiskolinimo suma yra didelė, todėl preziumuojama, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (LR CPK 144 str. - 145 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-27 nutartimi nutarė tenkinti kreditoriaus UAB „Agerona” (j. a. k. 300118763, Vilnius, Antakalnio g. 24) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; areštuoti skolininkui ūkininkui R. P. priklausančius nekilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – kilnojamuosius daiktus, esant nepakankamai nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų – pinigines lėšas 18998,10 Lt sumai; areštavus pinigines lėšas, leisti skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimų suma 18998,10 Lt, pareikšta fiziniam asmeniui, vertintina, kaip pakankamai didelė. Kreditoriaus reikalavimas neužtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis, todėl yra pagrindas manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus kreditoriui palankų sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis); pavyzdžiui, skolininkui perleidus ar teisiškai apsunkinus turtą, sprendimu priteistą sumą būtų sudėtinga arba neįmanoma išieškoti. Teismas konstatavo, jog kreditoriaus prašymas tenkintinas – laikinosios apsaugos priemonės taikytinos. Teismas pažymėjo, kad dėl didelės reikalavimų sumos prioritetiškai taikytinas skolininko nekilnojamojo turto areštas, jo nepakankant – areštuotini kilnojamieji daiktai, nepakankant nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų – areštuotinos piniginės lėšos 18998,10 Lt sumai. Areštuojant skolininko pinigines lėšas, jam paliekama teisė iš šių lėšų atsiskaityti su kreditoriumi. Teismas išaiškino skolininkui, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Kadangi šios nutarties priėmimo dieną teismui nežinoma, kiek ir kokio turto turi skolininkas, nežinoma, ar skolininko sąskaitoje yra lėšų, tai asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl skolininko turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (CPK 147 straipsnio 6 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

R. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti 2013-02-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - kreditoriaus UAB „Agerona“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui R. P. atmesti, nutartį vykdyti skubiai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pradiniame teisminio proceso etape, kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos (2012-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012). Lietuvos apeliacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išimtinais atvejais, ir tik įstatyme nustatytiems pagrindams. Kreditoriaus deklaratyvūs teiginiai negali būti vertinami privilegijuotai vien tik dėl to, kad jis kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Priešingai, nei teigia kreditorius, įsiskolinimo suma skolininkui nėra didelė. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas kokiu nors būdu jam priklausantį turtą, pinigines lėšas slėps, perleis tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkins savo turtinę padėtį. Kreditorius nepateikė įrodymų apie galimą teismo sprendimo apsunkinimą. Skolininko valdomo turto vertė yra žymiai didesnė už reikalavimo, pareikšto šioje byloje sumą. Skolininkas paaiškino, kad nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto perleisti neketina. Ieškovo teiginiai apie galimą teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl skundžiama nutartis naikintina (LR CPK 152 str., 178 str., 283 str.).

Atsiliepimas

UAB „Agerona“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad skolininkas pateikia VĮ Registrų centras išrašus apie jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus, tačiau savaime suprantama, jog asmens turtinę padėtį apibūdina ne tik turimas turtas, tačiau ir jo kreditoriniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims. Skolininkas nepateikė jokios informacijos apie turimas skolas kreditoriams, jų dydį, apmokėjimo terminus. Skolininkas įrodinėja, kad jo turtinė padėtis yra itin gera, tačiau kreditoriui neaišku, kodėl skolininkas nevykdo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir nesumoka kreditoriui sutartyje numatytų netesybų už sutarties nevykdymą. Kreditorius teigia, jog dėl didelės reikalaujamos priteisti sumos teismo įsakymas gali tapti neįvykdomu arba sunkiai įvykdomu, o skolininkas gali imtis priemonių, apsunkinančių skolos išieškojimą (LR CPK 148 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-19 nutartimi buvo panaikintas 2013-02-27 įsakymas ir priimtas ieškovo UAB „Agerona“ ieškinys atsakovui ūkininkui R. P. dėl baudos ir palūkanų priteisimo. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis civilinei bylai suteiktas Nr. 2-19991-905/2013.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Vadovaudamasis LR CPK 144 str. 1 d. nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės - teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių.

Nagrinėjamu atveju UAB „Agerona“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš R. P. 18998,10 Lt baudą už nepristatytus saldžiuosius lubinus, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad 18998,10 Lt reikalavimo fiziniam asmeniui suma yra didelė, konstatavo, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus kreditoriui palankų sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos bei atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens teisių daugiau negu reikia ieškinio užtikrinimo tikslams pasiekti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti užtikrinta pusiausvyra tarp galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo ir byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų.

Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto R. P. argumentą, jog kreditorius nepateikė įrodymų apie galimą teismo sprendimo apsunkinimą. Atkreiptinas dėmesys, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu galimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas vertino, ar yra grėsmė, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.

Kritiškai vertintinas apelianto argumentas, jog kreditorius nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais suvaržymais, tačiau, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo ir šalių interesų pusiausvyros, minėti suvaržymai nagrinėjamu atveju yra būtini ir negali būti vertintini, kaip proporcingumo, ekonomiškumo principų pažeidimas. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ekonomiškumo principo, areštavo nekilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – kilnojamuosius daiktus, esant nepakankamai nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų – pinigines lėšas 18998,10 Lt sumai.

Apeliacinės instancijos pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistomas Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Tai, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio vertė viršija ieškinio sumą, nesuteikia jokių teisinių privilegijų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios pareikštiems reikalavimams ir užtikrina šalių interesų pusiausvyrą. Be to, skolininkas, teikdamas įrodymus dėl savo turtinės padėties, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog neturi skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditoriaus reikalavimas neužtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis, todėl yra pagrindas manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus kreditoriui palankų sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas

LR CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis proporcingumo ir ekonomiškumo principais, kurie reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui. Teismas pažymi, jog nagrinėjamojoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-27 nutartimi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, areštavo skolininkui ūkininkui R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priklausančius nekilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – kilnojamuosius daiktus, esant nepakankamai nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų – pinigines lėšas 18998,10 Lt sumai, tačiau nenustatė leidimo atsakovui R. P. gauti pinigines lėšas, disponuojant 1 MMA dydžio piniginėmis lėšomis pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-27 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis iš esmės paliktina nepakeista. Teismas, vadovaudamasis kooperacijos bei ekonomiškumo principu, mano, jog tikslinga papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-27 nutarties rezoliucinę dalį, leidžiant atsakovui R. P. gauti pinigines lėšas, disponuojant 1 MMA dydžio piniginėmis lėšomis pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Teismas nesprendžia žyminio mokesčio už atskirąjį skundą priteisimo klausimo, nes bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims po bylos išnagrinėjimo iš esmės, atsižvelgiant į teisinį rezultatą byloje (LR CPK 144 str. –148 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį iš esmės nepakeistą.

Papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarties rezoliucinę dalį:

„Leisti atsakovui R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gauti pinigines lėšas, disponuojant 1 MMA dydžio piniginėmis lėšomis pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas.“

Nutarties kopiją išsiųsti skubiam vykdymui Turto arešto aktų registrui.

Teisėja Neringa Švedienė