Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo V. D. gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria įtariamajam Valerijui Kirpičnikovui pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas 2 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. įtariamas tuo, kad jis 2013 m. liepos 8 d. apie 21.00 val. prie parduotuvės „IKI Cento“, Džiaugsmo g.28A, Vilniuje, konflikto metu su S. K. kumščiu sudavė nukentėjusiajam 1 smūgį į krūtinę, 2 smūgius į žandikaulį, nuo ko S. K. nukrito ir galva atsitrenkė į betoninių plytelių dangą, kas, pagal 2013 m. liepos 10 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažymą, nukentėjusiajam sukėlė trauminį subdurinį kraujo išsiliejimą dešiniame smegenų pusrutulyje, smegenų komą. V. D. įtariamas minėtais veiksmais sunkiai sutrikdęs kito žmogaus sveikatą ir padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Įtariamasis V. D. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2013 m. liepos 10 d., 13.20 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartimi įtariamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, skaičiuojant suėmimo terminą nuo 2013 m. liepos 12 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi šis terminas pratęstas 2 mėnesiams terminą skaičiuojant nuo 2013 m. rugsėjo 12 d.

todėl nurodytos aplinkybės negali būti priskiriamos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

Advokato teigimu, V. D. nesislapstė ir į policijos komisariatą dėl įvykio atvyko pats. Pažymi, jog toks įtariamojo elgesys paneigia prielaidas, jog V. D. gali bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo V. D. gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo skundas atmestinas.

Teismas, skirdamas suėmimą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas ir atsižvelgti į BPK 127 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pratęsęs įtariamajam V. D. kardomosios priemonės – suėmimo, terminą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatų ir Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų nepažeidė.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje faktiniai duomenys, t.y. paties įtariamojo parodymai, liudytojų V. M., J. K., I. V., J. Š. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai ir kita medžiaga leidžia manyti, jog V. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nors sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo klausimus, įrodymai nėra vertinami (BPK 20 str.), faktinių duomenų buvimo apie padarytą nusikalstamą veiką konstatavimas yra retrospektyvinis kardomosios priemonės skyrimo pagrindas. Vadovaudamasis pastarųjų duomenų visuma, teismas sprendžia ar yra pagrindas manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam įkaltinamą nusikalstamą veiką.

Skundo motyvas, kad V. D. galėjo padaryti veiksmus, kurie kvalifikuojami pagal BK 137 str., nepašalina galimybių laikyti, kad buvo padaryta veika, atitinkanti BK 135 str., nes šiuo metu byloje surinkti duomenys iš esmės nevertinami ir jais remiamasi tik nustatant galimas padarytas nusikalstamas veikas.

V. D. 2012 metais jau buvo teistas už tyčinį fizinio smurto panaudojimą prieš kitą asmenį, be to, teistas užsienyje (Prancūzijoje), šiame ikiteisminiame tyrime įtariamas sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Griežčiausia V. D. gresianti laisvės atėmimo bausmė - iki 10 metų. Todėl teismo vertinimu, ankščiau nurodyta aplinkybė pagrįstai leidžia manyti, kad V. D., siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir dėl to nebus įmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad įtariamasis gali turėti ryšių užsienyje, nes 2012 m. buvo nuteistas užsienyje už kelių nusikaltimų padarymą. Pažymėtina, kad įtariamasis niekur nedirba, gyvena iš bedarbio pašalpos.

Kaip jau minėta, V. D. įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos, už kurią numatyta griežtesnė negu 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Įtariamojo galimai padaryta nusikalstama veika yra susijusi su tyčinio fizinio smurto naudojimu prieš kitą asmenį, o už analogiškos veikos padarymą jis buvo teistas ir 2012 m. Prancūzijoje, kur iš įkalinimo įstaigos paleistas lygtinai. Nusikaltimą galimai padarė neišnykus teistumui, o tai rodo jo polinkį nusikalsti. Šios nustatytos aplinkybės pagrįstai teismui leidžia teigti, kad pastarasis, būdamas laisvėje, ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 4 d.), ir dėl to nebūtų galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Skunde nurodomos aplinkybės, kad įtariamasis turi gyvenamąją vietą, sugyventinę ir mažametę dukrą, tai, kad UAB „Transimperija“ garantiniu raštu įsipareigoja priimti įtariamąjį į darbą, šiuo atveju negali nulemti nuststytų kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad 2013 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Įtariamojo V. D. gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį, kuria įtariamajam V. D. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. rugsėjo 12 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.