- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-13
- Bylos Nr.
- 1A-109-316/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29271-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- E. S., S. L.
- Nukentėjusysis
- S. Z.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,
Rezoliucinė dalis
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. S. ir S. L. bei nukentėjusiojo S. Z. apeliacinius skundus dėl 2017 m. sausio 12 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo nuspręsta:
R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir skirti laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams;
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą ir skirti laisvės atėmimą 1 metams.
Pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. B. paskirti laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams. Pagal BK 75 straipsnį bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą arba per 1 mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo, taip pat įpareigoti jam būti namuose nuo 22 iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu. Į bausmės laiką įskaityti 1 (vieną) parą, 2015-06-02 praleistą laikinajame sulaikyme. Kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir periodinio registravimosi policijoje, nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
E. S. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir skirti laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams;
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą ir skirti laisvės atėmimą 1 metams.
Pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir E. S. paskirti laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams. Prie šios bausmės visiškai pridėti 2016-10-07 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams ir 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą. Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. E. S. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą ir jį suimti teismo salėje. Į bausmės laiką įskaityti 1 (vieną) parą, 2015-06-03 praleistą laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinį registravimąsi policijoje, panaikinti.
S. L. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir skirti laisvės atėmimą 1 metams ir 2 mėnesiams;
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą ir skirti laisvės atėmimą 1 metams.
Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir S. L. paskirti laisvės atėmimą 1 metams ir 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-04-01.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti iš dalies, iš kaltinamųjų R. B., E. S. ir S. L. solidariai priteisti likusią neatlygintą 49,10 Eur (keturiasdešimt devynerių eurų 10 ct) turtinės žalos dalį Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos (Europos a. 1, LT – 03505 Vilnius, į.k. 191351679, a.s. (duomenys neskelbtini)).
Civilinio ieškovo S. Z. ieškinį tenkinti iš dalies, ir iš kaltinamųjų R. B., E. S. ir S. L. solidariai priteisti 1815,11 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų 11 ct) turtinės ir 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos S. Z..
Iš R. B., E. S. ir S. L. solidariai priteisti 494,55 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 55 ct) už antrinę teisinę pagalbą bei 460,53 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų 53 ct) nukentėjusiojo kelionės išlaidų valstybei.
Iš S. L. priteisti 398,45 Eur (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 45 ct) ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie VRM (a.s. (duomenys neskelbtini)).
2017 m. sausio 27 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismas S. L. į bausmės laiką įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-09 bei ištaisė nuosprendyje atsiradusį rašymo apsirikimą dėl ekstradicijos išlaidų iš S. L. priteisimo, nustatant, kad iš S. L. priteisti 1398,45 Eur ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie VRM.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B., E. S. ir S. L. nuteisti už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, t. y. būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrininkų grupėje, 2015 m. gegužės 23 d., apie 5.30 val., viešoje vietoje – Radviliškio m., ties (duomenys neskelbtini), tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – E. S. kumščiu sudavus vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam S. Z., jie rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 18 smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiam S. Z., šiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam S. Z. padarė sužalojimus: nosies kaulų lūžį, viršutinio žandikaulio kairės pusės I ir II dantų, apatinio žandikaulio abiejų pusių I ir II dantų lūžius, muštines žaizdas abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose su aplinkinėmis pogleivinėmis kraujosruvomis, kraujosruvas kairės akies obuolio odenoje, poodinės kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, kairės akies vokuose ir skruoste bei nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimą kaktoje, dešiniame skruoste, kairėje juosmens pusėje, dešiniame sėdmenyje, abiejų kelių srityse, abiejose blauzdose, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, o dėl daugybinių dantų lūžių jis neteko 25 procentų bendrojo darbingumo, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nuosprendį ir, pripažinus jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad gera valia atlygino nukentėjusiajam jo ir kitų asmenų veika padarytą didžiąją turtinės žalos dalį, taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti, paskiriant pačius griežčiausius apribojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino kaltu už nusikalstamas veikas, kurių kvalifikavimo neginčija, tačiau mano, kad jo atžvilgiu buvo nepagrįstai netaikytas BK 75 straipsnis. Nuosprendyje teismas neteisingai motyvavo, kodėl, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, neatideda jos vykdymo. Teismo nuomone, reali laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, jam skirtina todėl, kad padaryti du nusikaltimai: vienas jų nesunkus, kitas apysunkis, kad jis linkęs daryti nusikaltimus, ir nėra jokių požymių, kad jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai galėtų būti pasiekti atidėjus jos vykdymą, nes jis pirmas pradėjo nusikaltimus, be to, 2017-01-11 įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už kitą, labai panašų, nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarytą 2015-11-21 kur jis, su kitu asmeniu, tyčia, viešoje vietoje smurtavo prieš kitą žmogų. Kitas nusikaltimas padarytas jau perdavus baudžiamąją bylą teismui, 2016-06-02 Radviliškio rajono apylinkės teismui su kaltinamuoju aktu perduota dar viena byla, kurioje apeliantas dar kartą kaltinamas padaręs analogišką veiką. Teismas konstatavo, jog nėra apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nesutikdamas su šiomis teismo išvadomis, nuteistasis E. S. pabrėžia, kad jis niekada nebuvo teistas, neatliko laisvės atėmimo bausmės, visos nusikalstamos veikos buvo padarytos iki pirmo teismo nuosprendžio, t. y., nei vienos nusikalstamos veikos nepadarė po to, kai buvo teistas arba kitos baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme laiku. Visos nusikalstamos veikos padarytos 2015 metais.
Šalies argumentai
Apeliantas paaiškino, kad buvo susidėjęs su bloga kompanija, su blogais draugais, jau iki pirmojo nuosprendžio priėmimo suprato, kad ritasi žemyn ir padarė tinkamas išvadas. Niekuomet nepažeidinėjo jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų, laikėsi įpareigojimų, nepažeidinėjo įstatymų. Visus metus, pasikeisdamas su mama, dirbo pagal verslo liudijimą, augino sūnų E. S., gimusį 2014-04-07, nes sūnaus mama J. K. buvo išvykusi dirbti į užsienį, o jis kartu išvykti negalėjo dėl jo atžvilgiu atliekamų ikiteisminių tyrimų. Laisvalaikiu pradėjo sportuoti, nustojo vartoti alkoholį, trenerio charakterizuojamas teigiamai. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Radviliškio miesto seniūnijos yra charakterizuojamas teigiamai. Teigiami jo elgesio, gyvenimo būdo pokyčiai trunka jau daugiau negu metus. Visos šios aplinkybės leidžia manyti, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra jokių požymių, kad jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai galėtų būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Apeliantas pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas jam pakeitė kardomąją priemonę, areštavo salėje, todėl turėjo realią galimybę pamatyti, ką reiškia būti laisvės atėmimo vietoje. Jis teigia, kad vien šio laikotarpio jam pakako, kad suprastų, koks gyvenimas jo laukia. E. S. tikina, kad padarė išvadas ir pasižada ateityje nusikalstamų veikų nedaryti.
Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės labai nukentės jo artimiausi žmonės. Jo mažametis sūnus E. po jo arešto liko gyventi pas nuteistojo mamą G. S., kuri nepajėgi viena jo prižiūrėti, nes sunkiai serga. Nuteistasis yra vienintelis jos sūnus, nes brolis pagal mamos liniją V. B. žuvo Airijoje. Nuteistojo įkalinimas labai neigiamai atsiliepė jo mamos sveikatai. Jai reikalinga materialinė parama, nes tik jis šeimoje yra sveikas, jaunas ir darbingas.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. E. S. vienintelis nukentėjusiajam atlygino 500 eurų turtinės žalos. Bandė tartis dėl likusios žalos atlyginimo. Susitarti nepavyko, nes nukentėjusysis užsiprašė nepagrįstai didelės pinigų sumos, be to, nesutarė dėl pinigų perdavimo būdo - jis prašė perduoti pinigus jo mamai. Ši aplinkybė, t. y., geranoriškas dalies turtinės žalos atlyginimas, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. L. prašo panaikinti ieškinį dėl ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. bei, pritaikius BK 75 straipsnį, likusią bausmės dalį leisti atlikti laisvėje, prižiūrint probacijos tarnyboms.
Apeliantas pažymi, kad nesutinka su jam priteistomis išlaidomis dėl ekstradicijos, kadangi jis nežinojo apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, nebuvo apklaustas įtariamuoju, nebuvo paskirta kardomoji priemonė, taigi, jam nebuvo apribota teisė išvykti iš Lietuvos, nebuvo paskelbta paieška, o kuomet buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje pagal Europos arešto orderį, iškarto sutiko vykti į Lietuvą. S. L. pabrėžia, kad jis išvyko į Jungtinę Karalystę ne slėptis, o dirbti, tai įrodo byloje pateikta medžiaga.
Be to, S. L. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nesivadovavo BK 66 straipsniu ir nepagrįstai jam į paskirtą bausmę neįskaitė laiko, praleisto suėmime. Jis teigia, kad nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje pagal Europos arešto orderį.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis S. Z. prašo nuteistiesiems R. B., E. S. ir S. L. paskirti griežtesnes bausmes, paliekant tai spręsti Šiaulių apygardos teismo nuožiūrai. Priteisti jam padarytą 9080 eurų materialinę žalą bei priteisti jam padarytą 40000 eurų moralinę žalą.
Nukentėjusiojo nuomone, Radviliškio rajono apylinkės teismas neteisingai paskyrė nuteistiesiems bausmes, neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimus, nes nepagrįstai priteisė per mažą žalos atlyginimą.
Nukentėjusysis S. Z. pažymi, kad nuteistieji jį be jokios priežasties, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, norėdami turėti naudos, paprašę pinigų ir jam nesutikus duoti, pradėjo mušti, spardyti kojomis, padarė rimtus sužalojimus: nosies kaulų lūžį, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1-2 dantų, apatinio žandikaulio abiejų pusių 1-2 dantų lūžius, muštines žaizdas įvairiose kūno vietose. Nukentėjusysis buvo mušamas ir spardomas per tris kartus (nusikaltimas buvo sąmoningai tęsiamas tam tikrais intervalais), nukentėjusiajam norint pabėgti, pagaudavo ir mušė, spardė toliau. Norėjo jį įtempti į savo mašiną, tai rodo ir nubrozdinimai ant kūno, bet savo numatyto tikslo, įtempti į mašinos bagažinę neįvykdė tik dėl to, kad tam sutrukdė žmonės, pradėję šaukti pro namo langus. Jei ne minėti žmonių šauksmai, nusikaltimas savo įžūlumu galėjo baigtis ir mirtimi. Nukentėjusiojo nuomone, kaltininkų tikslas įtempti į bagažinę primuštą ir leisgyvį reiškė blogą pabaigą. Todėl mano, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas už tokius tyčinius veiksmus paskyrė per švelnias bausmes.
Nukentėjusysis teigia, kad jam sužalotas veidas, išmušti dantys, nuolat kenčia nepatogumus dėl sudarkyto veido, dėl dantų išmušimo, kadangi neturi reikiamos sumos pinigų susitvarkyti dantis, kadangi stomatologo paslaugos yra brangios. Konsultacijos metu jam buvo nurodyta, kad implantai su visais papildomais darbais kainuos keturiems dantims - 8000 eurų. Teismui neturėjo sudaryti sunkumų pasidomėti kainomis dantų protezavimo bent kompiuteryje nurodytais kainininkais, arba to pareikalauti iš nukentėjusiojo. Priteisiant materialinę žalą dėl muštynių metu sugadintų drabužių teismas neteisingai įvertino rūbų sugadinimą. Nukentėjusysis pažymi, kad nešioja firminius rūbus, kuriuos pirkdavo užsienyje, todėl jų kainos yra nurodytos tokios, kiek jie kainavo. Čekių reikalavimas nėra logiška, kadangi jis neturi pareigos ruoštis galimam nusikaltimui ir juos išsaugoti. Teismas neteisingai įvertino dėl nusikaltimo padarymo metu nukentėjusiojo prarastos grandinėlės vertę, nors teisme buvo duoti parodymai jo mamos, kuri ir dovanojo šią grandinėlę. Ji buvo pagaminta pagal specialų užsakymą užsienyje ir išskirtinio pynimo bei svorio. Teismo paskaičiuota vertė niekinė. Ir grandinėlę, ir turėtus piniginėje pinigus, skirtus sumokėti buto nuomai nuketėjusysis teigia praradęs ne dėl savo kaltės. Tai iššaukė kaltinamųjų veiksmai, mušimas, tampymas po šaligatvį ir veją. Analogiška išvada darytina ir dėl drabužių bei avalynės sugadinimo. Todėl jo prašomas materialinės žalos atlyginimas (už dantis, drabužius, prarastus pinigus, grandinėlę, išlaidas vaistams) - 9080 eurų yra visiškai reali.
Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis atkreipia dėmesį į tai, kad iš jo buvo nekaltai reikalaujama pinigų, jis buvo mušamas grupės suaugusių vyrų, suduota daug smūgių į gyvybiškai svarbias vietas, žiauriai sužalotas, sulaužyti kaulai, išmušti dantys, tai padarė viešoje vietoje, panaudodami smurto tęstinumą (mušė per tris kartus-padarydami tam tikras pauzes), aiškiai suvokė ką daro, pažemino jį kitų žmonių akivaizdoje ir nepriklausomai nuo kaltinamųjų noro, baigė muštynes tik įsikišus pašaliniams asmenims. Nukentėjusysis nurodo, kad jis patyrė didžiulius skausmus, nepatogumus. Sužalojimai padaryti veide, jis negali iki šiol normaliai maitintis, kalbėti, dėl defektų tinkamai susirasti darbo, visai suprastėjo jo gyvenimo kokybė. Be to, jis pažymi, kad nuteistieji yra įžūlūs, jo neatsiprašė, buvo atėję neva tartis, bet tik dėl to, kad pagerinti savo padėtį, tačiau ir tuomet apgaudinėjo, buvo nesąžiningi. Todėl, nukentėjusiojo nuomone, jo prašomas neturtinės žalos atlyginimas 40000 eurų yra realus, nes jo dar ateityje laukia didžiuliai fiziniai skausmai, emociniai nepatogumai, tvarkantis veidą, dantis.
Teisiamojo posėdžio metu nuteistieji E. S. ir S. L. bei jų gynėjai prašo jų apeliacinius skundus patenkinti, nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.
Prokuroras prašo S. L. skundą atmesti, o E. S. paskirtą bausmę pakeisti bausmių bendrinimo dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas tenkintinas, S. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 str. 1 p.) ir dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų (BPK 328 str. 4 p.), nukentėjusiojo S. Z. apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį pagal nuteistųjų E. S. ir S. L. bei nukentėjusiojo S. Z. apeliacinius skundus (BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai E. S., R. B. ir S. L. pripažino kaltais už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų bei už viešosios tvarkos pažeidimą ir nuteisė juos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį. Kolegijos nuomone, nuteistųjų veikos buvo teisingai kvalifikuotos, to neginčija ir apeliantai.
Kolegija atmeta nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistiesiems per švelnias bausmes. Šis argumentas iš esmės grindžiamas tuo, kad nuteistųjų elgesys įvykio metu buvo itin įžūlus, nukentėjusysis patyrė didelį skaičių smūgių rankomis ir kojomis į svarbias gyvybei vietas, ypač galvą, buvo tampomas, bandoma įgrūsti į automobilio bagažinę. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors kaltinime nurodyta, kad kaltinamieji nukentėjusįjį už striukės tempė asfaltu, norėdamas įkelti į automobilio bagažinę, tačiau šios aplinkybės niekas nepatvirtino. Nukentėjusysis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, šią aplinkybę nurodė tik menamai, todėl, kolegijos nuomone, ji buvo pagrįstai pripažinta neįrodyta, ir nors kvalifikacijos nekeičia, pagrįstai iš kaltinimo buvo pašalinta. Kitos aplinkybės, susijusios su kaltininkų veiksmais bei padarytais sužalojimais, kolegijos nuomone, buvo teisingai įvertintos ir į jas buvo tinkamai atsižvelgta, sprendžiant bausmių skyrimo klausimus.
Skirdamas R. B. bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – buvo nustatyta, kad jis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, būdamas anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. Buvo atsižvelgta į tai, kad jis atlygino dalį civilinio ieškinio, nuosprendžio priėmimo metu dirbo ir mokėsi, darbovietėje charakterizuojamas puikiai, todėl jam buvo teisingai paskirtos mažesnės bausmės, nei straipsnių sankcijose numatytų terminuoto laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Skiriant galutinę subendrintą bausmę, buvo teisingai pritaikytos bausmių bendrinimo taisyklės ir paskirta teisinga galutinė bausmė, kuri nėra per švelni, jos griežtinti nėra pagrindo. Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad R. B. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pagrįstai buvo nustatyti griežti įpareigojimai.
Skirdamas bausmes S. L. teismas taip pat atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumą, į tai, kad jis buvo anksčiau teistas, teistumai neišnykę, baustas administracine tvarka, todėl jam buvo teisingai paskirtos mažesnės bausmės, nei straipsnių sankcijose numatytų terminuoto laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Skiriant galutinę subendrintą bausmę, buvo teisingai pritaikytos bausmių bendrinimo taisyklės ir paskirta teisinga galutinė bausmė, kuri nėra per švelni, jos griežtinti nėra pagrindo.
Kolegija atmeta nuteistojo prašymą taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog jis vos po nusikaltimo padarymo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, ir tik Europos arešto orderio pagrindu buvo sulaikytas. Buvo teisingai atsižvelgta į tai, kad S. L. šį nusikaltimą padarė vos išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, todėl buvo pagrįstai padaryta išvada, kad atlikta bausmė teigiamo poveikio nepadarė, jis vėl linkęs daryti nusikaltimus, todėl jam pagrįstai buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Kolegijos nuomone, šio nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti nėra pagrindo.
Tačiau, pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė šio nuteistojo suėmime ir sulaikyme praleisto laiko įskaitymo į bausmės laiką klausimą. Skundžiamu nuosprendžiu S. L. buvo įskaitytas laikas, praleistas suėmime nuo 2016 m. balandžio 1 d., 2017 m. sausio 27 d. nutartimi BPK 308¹ straipsnio pagrindu S. L. į 2017-01-12 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką buvo įskaitytas laikinajame sulaikyme praleistas laikas nuo 2016 m. kovo 9 d., įvardijant šį įskaitymą kaip rašymo apsirikimą. Kolegijos nuomone, toks minėto klausimo išsprendimas neatitinka baudžiamojo proceso normų reikalavimų. BPK 308¹ straipsnis numato galimybę pirmosios instancijos teismui ištaisyti nuosprendyje esančius rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurie nekeičia nuosprendžio esmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad po skundžiamo nuosprendžio paskelbimo nuteistojo S. L. prašymu buvo išsiųstas skubus paklausimas Policijos departamentui apie tai, nuo kada S. L. buvo sulaikytas ir laikomas užsienio valstybėje. (6 t., 107 b. l.). Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos EUROPOL atstovas 2017 m. sausio 25 d. pateikė atsakymą, kad SIRENE Jungtinės Karalystės nacionalinio skyriaus duomenimis, S. L. Jungtinėje Karalystėje Europos arešto orderio pagrindu buvo sulaikytas 2016 m. kovo 9 d. ir buvo suimtas iki jo faktinio perdavimo 2016 m. balandžio 1 d. (6 t., 108 b. l.). Taigi, iš minėtų duomenų matyti, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo teismas rinko duomenis apie svarbias bylai aplinkybes ir jais remiantis pakeitė nuosprendį. Kolegijos nuomone, tokio pakeitimo negalima laikyti apsirikimu ar aiškia aritmetine klaida, todėl nuosprendžiu išspręstas suėmime praleisto laiko įskaitymas negalėjo būti pakeistas BPK 308¹ straipsnio pagrindu priimta nutartimi. Ši nutarties dalis naikintina, nuosprendis keistinas, S. L. į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaitytinas suėmime praleistas laikas nuo 2016 m. kovo 9 d.
Skirdamas E. S. bausmes, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į tai, kad jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, į kaltininko šeiminę padėtį (augina mažametį sūnų), todėl jam buvo teisingai paskirtos mažesnės bausmės, nei straipsnių sankcijose numatytų terminuoto laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Skiriant galutinę subendrintą bausmę, buvo teisingai pritaikytos bausmių bendrinimo taisyklės ir paskirta teisinga galutinė bausmė, kuri nėra per švelni, jos griežtinti nėra pagrindo.
Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, laikantis suformuotos teismų praktikos, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-565-139/2016).
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės skyrimo E. S., akcentavo, kad šis asmuo padarė keletą analogiškų nusikalstamų veikų, kad net perdavus bylą į teismą, jis ir toliau darė panašias nusikalstamas veikas, todėl neva nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus bausmės vykdymą. Kolegija, išsamiai ištyrusi byloje surinktą medžiagą, nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
Iš bylos medžiagos matyti, kad po jo įvykdytos šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos (2015-05-23) E. S. padarė dar dvi panašias nusikalstamas veikas: 2015 m. lapkričio 21 apie 23.24 val. kartu su kitu asmeniu viešoje vietoje, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis smurtavo prieš kitus asmens (už šią veiką jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. 2016-10-07 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda) bei 2015 m. gruodžio 26 d. apie 00.15 val. viešoje vietoje kartu su bendrininku, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis, smurtavo prieš kitą asmenį (baudžiamoji byla Nr. 1-74-767/2017 nagrinėjama Radviliškio rajono apylinkės teisme). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamas nusikaltimas yra pirmasis iš E. S. įvykdytų nusikaltimų, todėl sprendžiant bausmės skyrimo už jį klausimą, būtų nelogiška atsižvelgti į E. S. elgesį po minėtos nusikalstamos veikos padarymo ir tuo remiantis skirti griežtesnę bausmę nei ta, kuri buvo paskirta už antrąjį analogišką nusikaltimą.
Vertindama galimybę atidėti E. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kolegija, pritardama nuteistojo apeliacinio skundo argumentams, atsižvelgia į tai, kad E. S. nusikalto pirmą kartą, nukentėjusiojo atsiprašė, iš dalies atlygino jam padarytą turtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu E. S. atlygino dalį (500 Eur) nukentėjusiajam padarytos žalos (2 t., 189 b. l.). Ši aplinkybė pripažintina lengvinančia nuteistojo atsakomybę. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad jis dirba pagal verslo liudijimą (6 t., 117-121 b. l.), augina mažametį sūnų E. S., gim. 2014-04-07 (6 t., 122 b. l.), rūpinasi iš dalies nedarbinga savo motina G. S., kuriai nustatytas 50 proc. darbingumas (6 t., 123,124 b. l.), charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad E. S. suprato savo klaidas ir taisosi, todėl daroma išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Tačiau, atsižvelgiant į E. S. įvykdytų nusikalstamų veikų specifiką, į jo elgesio pavojingumą, į tai, kad nuteistasis yra linkęs smurtauti viešose vietose būdamas neblaivus, žaloti kitus asmenis, kolegijos nuomone, jam skirtinas maksimalus laisvės atidėjimo bausmės laikotarpis, nustatant griežtus įpareigojimus, kurie užtikrintų šio asmens sėkmingą integravimą į visuomenę, jo elgesio pataisymą, draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei lankytis tam tikrose vietose ir kt.
Dėl civilinių ieškinių
Kaip minėta, nukentėjusysis S. Z. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė jam akivaizdžiai per mažą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą bei apelianto nurodytas aplinkybes, atmeta šiuos argumentus.
Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad žalos dydis už įvykio metu sugadintus nukentėjusiojo drabužius yra 150 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateikti sugadinti striukė, kelnės, džemperis. Nors nukentėjusysis teigia, kad buvo sugadinti ir batai, bet jų nepateikė, nenurodė, kokie jie buvo ir kaip sugadinti. Nesant pateiktų jokių minėtų drabužių vertės įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos dydį nustatė vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais. Analogiška išvada seka ir dėl įvykio metu prarastos nukentėjusiajam priklausiusios sidabrinės grandinėlės. Nors nukentėjusiojo iniciatyva į bylą buvo pateikti duomenys, kad sidabrinės grandinėlė galėjo kainuoti apie 200 Eur, sidabro laužo kaina 0,25 – 0,35 Eur/g, tačiau nesant tikslesnių duomenų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarytą žalą už ją įvertino 50 Eur.
Kolegijos nuomone, buvo pagrįstai atmestas nukentėjusiojo reikalavimas priteisti 400 Eur, kuriuos jis teigia praradęs įvykio metu. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog, įvertinus visas bylos aplinkybes, liudytojų M. J. ir A. M., kurie kartu su nukentėjusiuoju leido laiką, parodymus, nelaikoma, kad S. Z. įvykio metu galėjo turėti žymią pinigų sumą. Nukentėjusiojo versija, jog prieš įvykį jis ėjo į garažą, kur laiko pinigus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nelogiška.
Kaip minėta, nukentėjusysis prašė priteisti 8000 Eur už išmuštus 4 dantis, nurodydamas, kad tiek kainuotų jų sutvarkymas, tačiau nei pirmosios instancijos nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis netgi nesilankė pas jo nurodytą stomatologą (V t., 24 b.l.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais įvertino, kad dėl išmuštų dantų nukentėjusysis patyrė 1000 Eur turtinės žalos.
Vertinant nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jį žalojo trys suaugę vyrai, sudavė smūgius į gyvybiškai svarbias kūno vietas, sužalojimai padaryti žiauriai, ir pagrįstai pripažinta, kad tik aktyvių nukentėjusiojo pastangų dėka besiginant, jam pavyko išvengti dar sunkesnių sužalojimų. Buvo atsižvelgta į tai, kad žalojamas kitų žmonių akivaizdoje nukentėjusysis patyrė pažeminimą, skausmą ir didelius nepatogumus, kadangi negalėjo normaliai maitintis, dėl akivaizdžiai matomų sužalojimų negalėjo lankytis žmonių lankomose vietose, suprastėjo jo gyvenimo kokybė, jis neteko 25 procentų darbingumo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertindamas minėtas aplinkybes pagrįstai neturtinę žalą įvertino 4000 Eur, iš kurios 500 Eur jau buvo atlyginta. Toks dydis atitinka šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, didinti neturtinės žalos atlyginimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kaip minėta, nuteistasis S. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti ieškinį dėl ekstradicijos išlaidų, argumentuodamas tuo, kad apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą nežinojo, jam nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, po įvykio išvyko iš Lietuvos į užsienį ne slėptis, o dirbti. Kolegija atmeta šį argumentą. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad oficialus pranešimas įtariamajam padarius nusikalstamas veikas iki jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos nebuvo pareikštas, tačiau pats S. L. pripažino, kad jis į Jungtinę Karalystę išvyko po kelių dienų po įvykio, duomenų, patvirtinančių jo išankstinius (iki įvykio) planus vykti į užsienį, byloje nėra, todėl buvo padaryta pagrįsta išvada, jog jis, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis, kurio pagrindu 2016 m. kovo 9 d. S. L. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir pargabentas į Lietuvos Respubliką. Policijos departamentui S. L. ekstradicijos išlaidos sudaro 1 398,45 Eur (5 t., 51-61 b. l.), pirmosios instancijos teismas jas pagrįstai priteisė iš nuteistojo. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad buvo priteista 398,45 Eur ekstradicijos išlaidų, tačiau 2017 m. sausio 27 d. nutartimi šis apsirikimas buvo pagrįstai ištaisytas, nurodant teisingą priteistiną 1398,45 Eur sumą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu,
nusprendžia:
Nukentėjusiojo S. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nuosprendį pakeisti:
Pripažinti E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino nukentėjusiajam dalį padarytos žalos.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba per vieną mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje, atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, nesilankyti baruose, kavinėse, restoranuose ir kitose vietose, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais.
E. S. nuosprendžiu paskirtą kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir jį paleisti teismo salėje.
Į S. L. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. kovo 9 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeista.
Panaikinti 2017 m. sausio 27 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarties dalį, kuria buvo išspręstas suėmime ir sulaikyme praleisto laiko įskaitymo į bausmę, paskirtą S. L., klausimas. Kitą nutarties dalį palikti nepakeista.