- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-28
- Bylos Nr.
- 1-1013-1254/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14399-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martyna Verbiejė
- Kaltinamasis
- L. Š.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje L. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės
1. L. Š. neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent:
1.1. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neteisėtai, neturėdamas leidimo, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), seife, laikė dujinį-signalinį, pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, C kategorijos, tinkamą šaudymui šaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais-signaliniais šoviniais, su dėtuve, taip pat minėtame seife laikė 15 vnt. pramoninės gamybos, tinkamų šaudymui, 8 mm kalibro, šovinių - šaudmenų, kurie skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir 23 vnt. šovinių, o būtent pramoninės gamybos, tinkamų šaudymui, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo šovinių, kurie skirti įvairiems B kategorijos graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams, iki 2025 m. balandžio 24 d., apie 17.57 val., kol patikrinimo metu dujinį-signalinį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.
1.2. Tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
2. Kaltinamasis L. Š. teisme kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi. Paaiškino, jog orinį ginklą įsigijo 2003 m., laikė kartu su kitais ginklais seife. Kitiems ginklams leidimą turi. Jog ir oriniams ginklams reikia leidimo, nurodė nežinojęs. Atsiradus reikalavimui turėti leidimus ir C kategorijos ginklams, neatkreipė į tai dėmesio, todėl ginklo neužregistravo. 15 šaudmenų, kurie buvo rasti, priklauso minėtam C kategorijos ginklui (oriniam), kiti šaudmenys (23 vienetai) skirti B kategorijos ginklams, šiuos šaudmenis turėjo seniai.
3. Galima laiduotoja D. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra kaltinamojo sutuoktinė, santuokoje gyvena (duomenys neskelbtini) metų. Dirba (duomenys neskelbtini), matosi su juo kiekvieną dieną. Vyras apie susiklosčiusią situaciją jai papasakojo, nurodė laikęs ginklą, kuriam neturėjo leidimo, dėl savo veiksmų gailisi. Teigė galinti daryti įtaką sutuoktiniui - priminsianti pastarajam apie seifą, paklausianti, ar viskas tvarkoje, ar sutuoktinis nieko neužmiršo.
4. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
5. Liudytojas E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju. Pagal darbo planą turi patikrinti 3 procentus ginklų turėtojų. 2025 m. balandžio 24 d. pasirinktinai važiavo pas asmenis, gyvenančius (duomenys neskelbtini), kad patikrintų jų turimų ginklų laikymo sąlygas. Apie 18 val. nuvyko pas L. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pastarajam prisistatė ir paaiškino atvykimo priežastį. L. Š. jį nusivedė į gyvenamojo namo antrame aukšte esantį kambarį ir ten atrakinęs seifo duris parodė jame laikomus ginklus. Seifo viršutinėje dalyje buvo pistoletas, apatinėje dalyje lygiavamzdis ginklas. Patikrinimo metu sutikrino šių ginklų numerius, jų laikymo sąlygas. Apžiūrėdamas seifą, jo viršutinėje dalyje pastebėjo dar vieną pistoletą. Paklaustas, kas tai per ginklas, L. Š. atsakė, kad tai garsinis pistoletas. Patikrinus šio ginklo serijinį numerį sistemoje nustatyta, kad šis ginklas duomenų bazėje nebuvo registruotas. Apie nustatytą pažeidimą buvo pranešta operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnams, kurie atsiuntė papildomas pajėgas dėl procesinių veiksmų atlikimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tuo metu jis L. Š. informavo, kad minėtas ginklas, kuris buvo dujinis, (duomenys neskelbtini) metais privalėjo būti registruotas. Pastarasis jam daugiau nieko nesakė. Pagal šalia ginklo buvusius įsigijimo dokumentus nustatyta, kad jis įsigytas (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini). Ginklas buvo su dėtuve ir joje esančiais 7 ar 8 šoviniais. Taip pat seifo apačioje minėtam ginklui dar buvo papildomai šovinių bei dėžutė su 50.22LR tipo šovinių. Pastarieji šoviniai buvo skirti graižtviniam ginklui, o tokio kalibro graižtviniam ginklui L. Š. leidimo neturėjo, tad ir tokių šovinių įsigyti ir laikyti negalėjo. Paklaustas, iš kur jis įsigijo tuos šovinius, L. Š. atsakė, kad neprisimena, taip pat, kad tokio ginklo šiuo metu neturi ir niekada neturėjo (1 t., b. l. 64-67).
6. 2025 m. balandžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2025 m. balandžio 24 d., nuo 18.10 val. iki 18.30 val. įvykio vietos apžiūros metu L. Š. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), seife rastas dujinis šaunamasis ginklas IŽ-79-8, Nr. (duomenys neskelbtini), jo dėtuvėje 8 šoviniai, kurių 2 vnt. geltonos spalvos ir 6 vnt. pilkos spalvos gilzėmis, plastikinė dėžutė su 7 šoviniais, kartoninė dėžutė su 50 vnt. 22LP kalibro šoviniais. Ant seifo rastas dujinio šaunamojo ginklo IŽ-79-8, Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentai (1 t., b. l. 15-28).
7. 2025 m. balandžio 24 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad iš L. Š. paimtas dujinis šaunamasis ginklas IŽ-79-8, Nr. (duomenys neskelbtini) (paketas Nr. 014899) ir jo dėtuvėje buvę 8 šoviniai (paketas Nr. 014885), šio ginklo įsigijimo dokumentai, plastikinė dėžutė su 7 šoviniais (paketas Nr. 014887), taip pat 50 vnt. šaudmenų popierinėje dėžutėje (paketas Nr. 014886) (1 t., b. l. 29-32).
8. 2025 m. gegužės 5 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1219150-25 nurodyta, kad:
8.1. Tirti pateiktas pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, C kategorijos, tvarkingas šaudymui tinkamas, IŽ-79-8 (??-79-8) dujinis-signalinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais-signaliniais šoviniais;
8.2. Tirti pateikti 15 vnt. šovinių yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, tinkami šaudymui, dujiniai-signaliniai šoviniai, kurie skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams;
8.3. Tirti pateikti 50 vnt. šovinių yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo šoviniai, kurie skirti įvairiems B kategorijos graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams. Pateikti 23 vnt. šovinių šaudymui tinkami, 27 vnt. šovinių šaudymui netinkami;
8.4. Pateiktais 8 mm kalibro šoviniais šaudyti iš tirti pateikto pistoleto IŽ-79-8 galima. Pateiktais 5,6 mm kalibro šoviniais šaudyti iš tirti pateikto pistoleto negalima (1 t., b. l. 37-47).
9. Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos 2025 m. balandžio 30 d. pažymose nurodyta, kad L. Š. išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti ir nešioti ginklus, jo vardu registruotas lygiavamzdis šautuvas MC 21 12 Nr. (duomenys neskelbtini) (B kategorijos) 12 kalibro, šovinio tipas – 12x70, ir pistoletas IZH 71H (duomenys neskelbtini) (B kategorijos) 9 kalibro, šovinio tipas – 9 mm Browning (1 t., b. l. 86, 87).
10. Duomenų bazės registre duomenų apie L. Š. namuose rasto dujinio signalinio ginklo IŽ-79-8 (??-79-8) Nr. (duomenys neskelbtini) galimą įregistravimą nerasta (1 t., b. l. 83).
11. 2025 m gegužės 5 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota 2025 m. balandžio 24 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu paimto dujinio pistoleto IZH-79-8, Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo dokumentų apžiūra. Ginklas įsigytas (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 53–61).
12. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniame laiške nurodė, kad (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilės numeriu (duomenys neskelbtini) dujinį pistoletą įsigijo L. Š.. Kadangi tuo metu dujinių šovinių apskaita įstatymiškai nebuvo privaloma, todėl informacijos apie šaudmenų įsigijimą nėra (1 t., b. l. 73).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
13. BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – GŠKĮ).
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamojo namuose, jam priklausančiame seife, buvo be kita ko rastas dujinis šaunamasis ginklas IŽ-79-8, Nr. (duomenys neskelbtini), 15 vienetų šiuo ginklu šaudyti tinkamų šovinių bei dar 50 šovinių dėžutėje (1 t., b. l. 15-28). Atlikus specialų tyrimą nustatyta, jog minėtas ginklas yra C kategorijos, tvarkingas šaudymui tinkamas dujinis-signalinis šaunamasi ginklas, kuris skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais-signaliniais šoviniais; minėti 15 vienetų šaudmenų – šaudmenys, 8 mm kalibro, tinkami šaudymui, dujiniai signaliniai šoviniai, kurie skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams; iš rastų 50 vienetų šovinių dėžutėje 23 buvo įvertinti kaip tinkami šaudymui, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo šoviniai, kurie skirti įvairiems B kategorijos graižtviniams, šaunamiesiems ginklams (1 t., b. l. 37-47). Kaltinamasis pripažino seife laikęs minėtą ginklą ir šaudmenis, patvirtino neturėjęs jiems leidimo.
15. Ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems leidimus nešiotis ginklus ar leidimus laikyti ginklus. Be leidimų laikomi tik D kategorijos ginklai (GŠKĮ 32 straipsnio 1 dalis). Leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų tik tam ginklui, kuris nurodytas šiame leidime ar ginklo pažymėjime, ir juos nešiotis ar laikyti (GŠKĮ 32 straipsnio 2 dalis).
16. Leidimo laikyti minėtą C kategorijos ginklą (dujinį-signalinį šaunamąjį ginklą) L. Š. neturėjo (1 t., b. l. 83). Pas jį seife rasti šoviniai (tiek 15 vienetų šovinių, skirtų šaudyti C kategorijos šaunamaisiais ginklais, tiek 23 vienetai šovinių, skirtų šaudyti B kategorijos graižtviniais, šaunamaisiais ginklais) nebuvo skirti šaudyti ginklais, leidimą kuriems kaltinamasis turėjo – nagrinėjamu atveju jis turėjo leidimą laikyti lygiavamzdį šautuvą MC 21 12 Nr. (duomenys neskelbtini) (B kategorijos) bei pistoletą IZH 71H (duomenys neskelbtini) (B kategorijos). Taigi tiek dujinis-signalinis šaunamasis ginklas, tiek 15 vienetų juo šaudyti skirtų šovinių, tiek 23 vienetai tinkamų naudoti šovinių, skirtų šaudyti B kategorijos graižtviniais, šaunamaisiais ginklais, sudaro nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, dalyką. Kaltinamasis, kuriam leidimų laikyti ir nešiotis ginklus išdavimo tvarka nėra svetima (namie jis teisėtai laikė kelis ginklus, kuriems turėjo nustatyta tvarka išduotus leidimus), teismo vertinimu, suprato neteisėtą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra, jam inkriminuojamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Jo nusikalstama veika, aprašyta šio nuosprendžio 1 pastraipoje, teisingai kvalifikuoti kaip BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.
IV. Dėl laidavimo
17. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
18. Nagrinėjamu atveju L. Š. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, byloje yra kaltinamojo sutuoktinės D. Š. prašymas perduoti sutuoktinį jos atsakomybei pagal laidavimą (1 t., b. l.175). Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žalos nepadarė. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1-3 punktuose numatytos laidavimo sąlygos. L. Š. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 135), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, daugiausia už greičio viršijimą (1 t., b. l. 100–134). Kaltinamasis turi darbą (kaip nurodė teisme, (duomenys neskelbtini)), šeimą, gyvena su sutuoktine. Įvertinęs šias kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja ne tik atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, įtvirtintos BK 40 straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose, bet ir 4 punkte įtvirtinta sąlyga – pagrįstas manymas, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
19. BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
20. Minėta, kad nagrinėjamu atveju prašymą perduoti L. Š. pagal laidavimą pateikė kaltinamojo sutuoktinė D. Š.. Prašyme ji nurodė, jog jos sutuoktinis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, D. Š. pasisakė apie padarytą klaidą. Su sutuoktiniu veda bendrą ūkį, kartu (duomenys neskelbtini), nurodo, jog juos sieja labai artimas ryšys. Šias aplinkybes ji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. D. Š. anksčiau neteista, administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį bausta du kartus (vieną kartą 2022 m. ir vieną kartą 2021 m.) (1 t., b. l. 176–178). Įvertinęs tai, kad kaltinamasis dirba ir gyvena kartu su D. Š., artimą jų ryšį, taip pat jos asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, jog D. Š. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti realią teigiamą įtaką kaltinamajam.
21. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti L. Š. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei perduoti D. Š. atsakomybėn. Laidavimo terminas nustatytinas 1 metams, be užstato.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų
22. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos atitinkamos tame pačiame straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės.
23. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pas L. Š. namuose rastas ginklas ir šoviniai konfiskuotini iš kaltinamojo kaip nusikaltimo padarymo priemonė (BK 72 straipsnio 3 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Prokuroras prašė taikyti kaltinamojo atžvilgiu ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės ir kelias bei kokias iš jų tikslinga parinkti. BK nenustato minimalaus ar maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat proporcingumo principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-164-895/2018, 2K-64-511/2019). Nors L. Š. ir padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas pažymi, jog C kategorijos šaunamasis ginklas, kuriam kaltinamasis neturėjo leidimo, buvo įgytas teisėtai - kaltinamasis ginklą įsigijo tuo metu, kuomet teisės aktai nenumatė reikalavimo turėti leidimą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, tą patvirtina rasti ginklo įsigijimo dokumentai, taip pat ginklą pardavusios uždarosios akcinės bendrovės laiškas (1 t., b. l. 53–61, 73). Tiek rastas C kategorijos ginklas, tiek šiam ginklui skirti šoviniai iš kaltinamojo konfiskuojami BK 72 straipsnio pagrindu ir ši baudžiamojo poveikio priemonė, teismo vertinimu, šioje situacija yra pakankama, todėl pagrindo skirti jam ir BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę šiuo atveju nėra.
25. L. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašė valstybės naudai priteisti 72,92 Eur (1 t., b. l. 163–166). Nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tokias įstatymo nuostatas, šioje byloje buvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas. Nors advokatas Algirdas Zakrasas antrinės teisinės pagalbos išlaidų prašė nepriteisti, su tokia gynėjo pozicija teismas nesutinka. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi išimtys, kuomet išlaidos gali būti nepriteisiamos, yra aiškiai numatytos įstatyme – išlaidos nepriteisiamos tais atvejais, kuomet gynėjas procese dalyvauja BPK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų pagrindu. Šiuo atveju gynėjas procese dalyvavo BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, taigi išlaidos už gynėjo dalyvavimą, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, gali būti išieškomos. Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu sutiko atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, todėl jos išieškotinos iš L. Š..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 301–305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 3 dalimis, L. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį D. Š. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, L. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – pistoleto IŽ-79-8 Nr. (duomenys neskelbtini) su likusiais 8 mm kalibro šoviniais (10 vienetų) ir ginklo dokumentų, perduotų saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių (Aušros al. 19, Šiauliai), konfiskavimą.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išieškoti iš L. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo – 72,92 Eur (septyniasdešimt du eurus devyniasdešimt du centus), šią sumą nurodant sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos:
UAB „Urbo“ bankas, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.
Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai D. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.