Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-10-24 · Civilinė byla Nr. e2S-1501-459/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
e2S-1501-459/2019
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00036-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Atsakovas
I. K.
Ieškovas
M. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1501-459/2019Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00036-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.12. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. K. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, dovanoto turto grąžinimo ir turto padalijimo.

2. 2019 m. liepos 26 d. nutartimi teismui netenkinus ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo atsakovę I. K. išmokėti ieškovui M. K. iš I. K. individualios įmonės (toliau – IĮ) sąskaitos po 4 000,00 Eur kiekvieną mėnesį, mokant juos kaip išmoką savininko reikmėms, juos pervedant į M. K. sąskaitą, taikymo, 2019 m. rugpjūčio 2 d. teisme gautas pakartotinis prašymas dėl minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašymas iš esmės argumentuotas tais pačiais motyvais, papildomai prie bylos pridėti ieškovo banko sąskaitų išrašai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacija apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus bei duomenys apie atsakovės sąskaitose esančias pinigines lėšas.

Šalies argumentai

3. Ieškovas nurodė, jog I. K. IĮ yra šeimos verslas ir šios įmonės gaunamos pajamos priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir vien ta aplinkybė, kad įmonė registruota vieno iš sutuoktinių vardu, nepaneigia kito sutuoktinio teisių į šį turtą. Atsakovė iki šiol naudojasi tiek šeimos įmonės pinigais, tiek ir paimdama pinigus iš jos vardu registruotos sąskaitos, o ieškovas jokio priėjimo prie atsakovės sąskaitos, kurioje yra šeimos pinigai, neturi, taip pat negauna visiškai jokių pinigų iš šeimos įmonės. Ieškovo vienintelės gaunamos pajamos buvo iš šios įmonės. Atsakovei atleidus ieškovą iš įmonės direktoriaus pareigų, ieškovas liko bedarbis, pajamų kitų negauna, turėtos santaupos išseko, o dėl šiuo metu sunkios sveikatos būklės dirbti negali, dėl to yra priverstas kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti jo teises naudotis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis – šeimos įmonės duodamomis pajamomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; įpareigojo atsakovę I. K. išmokėti ieškovui M. K. iš I. K. individualios įmonės sąskaitos arba atsakovės vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“, po 1 000,00 Eur kiekvieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, mokamus iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, mokėjimą atliekant iki 2019 m. gruodžio 31 d. bei pervedant į M. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke. Teismo motyvai:

4.1. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą bei kartu atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes: kad ieškovas teisės disponuoti jam bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančiais atsakovės sąskaitoje bei įmonės kasoje esančiais pinigais neturi galimybės; ieškovas dėl turimų sveikatos problemų nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. buvo nedarbingas; turėtos santaupos išseko; jokio kito pragyvenimo šaltinio neturi, o tik gauna socialines išmokas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, mano, kad siekiant sureguliuoti laikiną ginčo situaciją bei apsaugoti ieškovo turtinius ir neturtinius interesus, yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

4.2. Nurodė, kad ieškovas gyvena bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiame būste, iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nuo 2019 m. sausio mėnesio gauna išmokas, kurios vidutiniškai per mėnesį siekia 523,25 Eur, duomenų, kad turėtų mokėti įmokas pagal kreditinius įsipareigojimus, nėra, todėl vertino, kad ieškovo nurodoma suma jo būtiniesiems poreikiams patenkinti yra nepagrįsta ir per didelė, todėl ją sumažino iki 1 000 Eur per mėnesį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atsakovė I. K. pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundo motyvai:

5.1. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.

Žemesnės instancijos teismas

5.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį visiškai nepagrįstai nustatė, kad ieškovas M. K. neturi lėšų pragyvenimui ir sveikatos priežiūrai, kadangi 2019 m. kovo mėnesį iš savo sąskaitos išsiėmė 10 800 Eur, gauna nedarbo išmoką — 523,25 Eur per mėnesį, todėl jam papildomos lėšos nebūtinos.

Atsiliepimas

2. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo motyvai:

6.1. Nurodo, kad apeliantė neginčijo teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad ieškovas turi sveikatos problemų ir neturi galimybės disponuoti atsakovės sąskaitose esančiais šeimos pinigais.

6.2. Nurodo, kad atsakovė iki šiol naudojasi tiek šeimos įmonės pinigais (juos pervesdama į savo vardu atidarytą sąskaitą), tiek ir paimdama pinigus iš jos vardu registruotos sąskaitos (pinigus, kuriuos persiveda į savo sąskaitą iš šeimos įmonės). Ieškovas jokio priėjimo prie atsakovės sąskaitos, kurioje yra šeimos pinigai, neturi, taip pat negauna visiškai jokių pinigų iš šeimos įmonės.

6.3. Nurodo, kad Plungės apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi atsakovei leido išsimokėti sau po 10 000 Eur, vėliau, 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi, šią sumą sumažino iki 4 000 Eur. Apeliantė visą laiką išnaudoja šį limitą, paima visą maksimaliai leistiną sumą, nors jokių duomenų apie jos ypatingus poreikius, kurių tenkinimui reikėtų tokių pinigų sumų, nėra pateikusi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

5. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys gyvendamos santuokoje 2006 m. gegužės 22 d. įsteigė I. K. IĮ, kuri buvo įregistruota atsakovės vardu, ieškovas įmonėje nuo 2013 m. liepos 29 d. dirbo įmonės direktoriumi, tačiau atsakovė atleido 2018 m. lapkričio 6 d. ieškovą iš įmonės direktoriaus pareigų, todėl ieškovas neturi galimybės disponuoti atsakovės sąskaitose esančiais šeimos pinigais bei I. K. IĮ sąskaitose ir kasoje esančiais pinigais. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad ieškovas 2019 metų balandžio ir gegužės mėnesiais buvo operuotas, jam diagnozuotas retroperitoninio tarpo piktybinis navikas, taip pat diagnozuoti sunkūs gretutiniai susirgimai – I tipo ūminis kvėpavimo nepakankamumas, septinis šokas, kitas patikslintas šokas, hiperkalemija, ūminis inkstų nepakankamumas, didelis baltyminių energetinių medžiagų trūkumas, ūminis peritonitas, antinksčių žievės nepakankamumas. Ieškovas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. buvo nedarbingas. Iš ieškovo banko sąskaitų išrašų (sąskaitos: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad bendra sąskaitoje esančių pinigų suma 2019 m. liepos 29 d. buvo 905,58 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę išmokėti ieškovui iš I. K. IĮ sąskaitos arba atsakovės vardu atidarytos sąskaitos po 1 000 Eur kiekvieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, mokamus iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, mokėjimus atliekant iki 2019 m. gruodžio 31 d. bei pervedant į ieškovo sąskaitą.

7. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.

8. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apeliantės argumentus kaip nepagrįstus, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluoto imperatyvo, bet ir tada, kad dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui (2010 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

9. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 12 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti.

10. Pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovės įpareigojimas išmokėti ieškovui iš I. K. IĮ sąskaitos arba atsakovės vardu atidarytos sąskaitos po 1 000 Eur kiekvieną mėnesį pervedant į ieškovo sąskaitą, reiškia įpareigojimą atlikti veiksmus, pašalinančius kliūtis ieškovui naudotis ir savo turtu (iš šeimos verslo gaunamomis pajamomis), ir ji priskirtina prie prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių, nes negalėjimas naudotis savo turtu pagal paskirtį daro to turto savininkui žalą.

11. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis — preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

12. Iš bylos duomenų matyti, kad I. K. IĮ įsteigta 2006 m. gegužės 22 d., tai yra šalims gyvenant santuokoje, duomenų apie sudarytą vedybų sutartį šalys nepateikė, taigi yra pagrindas daryti išvadą, kad I. K. IĮ šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. CK 3.87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių; vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; pripažinus santuoką negaliojančia; nutraukus santuoką; sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi pagal minėtas CK nuostatas, nepriklausomai nuo to, kad šalys gyvena atskirai, I. K. IĮ šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Įmonė pajamas gauna naudodama ginčo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl darytina išvada, kad dalis įmonės pajamų turi atitekti ir ieškovui.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas yra pareiškęs reikalavimą padalyti ½ įmonės lėšų, todėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra kaip preliminari priemonė galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys gyvendamos santuokoje įsteigė I. K. IĮ, kuri buvo įregistruota atsakovės vardu, ieškovas įmonėje nuo 2013 m. liepos 29 d. dirbo įmonės direktoriumi, tačiau tarp šalių prasidėjus skyrybų procesui, atsakovė atleido 2018 m. lapkričio 6 d. ieškovą iš įmonės direktoriaus pareigų, santykiai tarp šalių yra įtempti ir konfliktiški, todėl netikėti ieškovo teiginiu, kad jis neturi galimybės disponuoti atsakovės sąskaitose esančiais šeimos pinigais bei I. K. IĮ sąskaitose ir kasoje esančiais pinigais, nėra pagrindo. Ieškovo prie bylos pridėti medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad ieškovas 2019 metų balandžio ir gegužės mėnesiais buvo operuotas, jam diagnozuotas retroperitoninio tarpo piktybinis navikas, taip pat diagnozuoti sunkūs gretutiniai susirgimai — I tipo ūminis kvėpavimo nepakankamumas, septinis šokas, kitas patikslintas šokas, hiperkalemija, ūminis inkstų nepakankamumas, didelis baltyminių energetinių medžiagų trūkumas, ūminis peritonitas, antinksčių žievės nepakankamumas, patvirtina, kad ieškovas turi sveikatos problemų ir laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. buvo nedarbingas. Ieškovas, motyvuodamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, prie bylos pridėjo savo banko sąskaitų išrašus (sąskaitos: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurių matyti, kad bendra sąskaitoje esančių pinigų suma 2019 m. liepos 29 d. yra 905,58 Eur suma, todėl vertinti kitaip, nei nurodo ieškovas, kad jo turėtos santaupos išseko, teismas neturi pagrindo.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių – kad ji viena naudojasi šeimos įmonės pinigais, kad paima pinigus iš jos vardu registruotos sąskaitos, kad ieškovas jokio priėjimo prie atsakovės sąskaitos, kurioje yra šeimos pinigai, neturi, taip pat negauna visiškai jokių pinigų iš šeimos įmonės, taip pat apeliantė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes.

16. Pažymėtina, kad Plungės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi nusprendė, jog šalių interesų pusiausvyra būtų išlaikyta, jei atsakovė galėtų per mėnesį disponuoti 4 000 Eur suma. Teismas nustatė, jog atsakovė po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Plungės apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi) per 1,5 mėn. iš jos vardu registruotos sąskaitos išgrynino 14 500 Eur, todėl teismas manė, jog ieškovo prielaida, kad atsakovė tokiu savo elgesiu sąmoningai ir tyčia mažina dalytino turto vertę, bando paslėpti nuo sutuoktinio dideles pinigų sumas, yra pagrįsta. Todėl apeliantės argumentai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti, nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti, kadangi tik pritaikius ginčijamas laikinąsias apsaugos priemones ir buvo išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, nesuteikiant nepagrįsto pranašumo vienai kuriai iš proceso šalių naudotis šeimos įmonės pajamomis.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė turi galimybę naudotis piniginėmis lėšomis, kurios yra bendroji šalių jungtinė nuosavybė, o ieškovas iki ginčijamos nutarties priėmimo tokios galimybės neturėjo, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje bus nagrinėjami šalių reikalavimai dėl santuokos nutraukimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tarp kurių ir turto padalijimo klausimas, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą įpareigoti atsakovę išmokėti ieškovui po 1 000 Eur kiekvieną mėnesį iki 2019 m. gruodžio 31 d. iš I. K. individualios įmonės sąskaitos arba atsakovės vardu atidarytos sąskaitos, dėl to ieškovui suteikta galimybė naudotis ir savo turtu pagal paskirtį.

18. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ginčo dėl to, kad atsakovės vardu įsteigta I. K. individuali įmonė yra šeimos verslas ar kad atsakovės sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra bendroji šalių jungtinė nuosavybė, nėra, todėl nuspręsti, kad pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemonės, įpareigojant atsakovę kiekvieną mėnesį pervesti atitinkamą pinigų sumą iš bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto ar gaunamų šeimos įmonės pajamų, bus pažeisti atsakovės interesai ar neišlaikyta šalių interesų pusiausvyra, nėra pagrindo.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012 apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimo klausimu pažymėjo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; atskirais atvejais apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį / atskirąjį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismų priimtiems sprendimams.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė