- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-05
- Bylos Nr.
- P-180-196-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Nijolė Piškinaitė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- J. Z., Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Pareiškėjas
- M. Z., K. S., M. Ž.
- Kategorijos
- 66.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens J. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A15-1256/2006 pagal pareiškėjų M. Z. (M. Z. ), K. S. ir M. Ž. (M. Ž. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. Z. , K. S. ir M. Ž. pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir J. Z. dėl termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai kreipėsi teismą, prašydami atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių į V. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 4 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus - Trakų apskrityje, Riešės valsčiuje, Taranda kaime (šiuo metu Tarandės kaimas, Avižienių seniūnija, Vilniaus rajonas), ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės sklypo savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti. Nurodė, kad šis terminas prašymui paduoti buvo praleistas dėl svarbios priežasties, nes apie senelio valdytą žemę jie sužinojo visiškai atsitiktinai 2005 metais, o tikslūs duomenys paaiškėjo tik 2005 m. spalio 14 d., gavus Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą apie nekilnojamąjį turtą Nr. R4-4077 bei Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2005 m. lapkričio 2 d. pažymą Nr.(Pl-12045) P2-11758. Paaiškino, kad į Lietuvos centrinį valstybės archyvą bei Lietuvos valstybės istorijos archyvą kreipėsi po to, kai išgirdo, kad jų dėdė M. Z. (po kurio mirties teisių perėmėja tapo jo žmona J. Z. ) atkūrė nuosavybės teises ne į jų prosenelio A. Z. , o į jų senelio V. Z. žemę. Iki to laiko jų dėdė M. Z. jiems teigė, kad žemės sklypas priklausė proseneliui A. Z. , todėl pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnį, jie kaip A. Z. provaikaičiai pretenduoti į šią žemę neturėjo teisės. M. Z. tėvas Č. Z. , V. Z. sūnus, mirė (duomenys neskelbtini), o K. S. ir M. Ž. motina S. Ž. , V. Z. duktė, tragiškai žuvo (duomenys neskelbtini), t.y. asmenys, galintys papasakoti apie jiems žinomas su nuosavybės teisių atkūrimu susijusias aplinkybes, mirė neprasidėjus nuosavybės teisių atkūrimui, todėl aplinkybės, kas 1940 m. buvo žemės savininkas, jiems nebuvo žinomos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 3 d. sprendimu prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškėjai neneigė fakto, jog žinojo apie pretenduojamą žemę, tačiau teigė, kad nežinojo, kam – seneliui V. Z. ar proseneliui A. Z. , nuosavybės teise priklausė žemė. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo M. Z. tėvas Č. Z. , V. Z. sūnus, mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjų K. S. ir M. Ž. motina S. Ž. , V. Z. duktė, mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjai buvo tinkami subjektai į šios žemės atkūrimą jau nuo 1992 m. sausio 14 d. (įsigaliojus įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 straipsnio 2 punkto pakeitimui). Pareiškėjai objektyvių priežasčių, dėl kurių jie negalėjo pateikti prašymų atkurti nuosavybės teises iki 2001 m. gruodžio 31 d., nenurodė. Skunde nurodyta aplinkybė, jog buvo klaidinami jų dėdės M. Z., negali būti pripažinta objektyvia priežastimi, sukliudžiusia laiku pateikti prašymus, nes tai netrukdė pareiškėjams kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas ir patiems išsiaiškinti, kas iki nacionalizacijos buvo tikrasis žemės savininkas. Liudytoja H. B. nurodė, jog matė archyvo pažymėjimą, kuriame buvo nurodyta, kad 11,25 ha žemės valdė A. Z. . Tačiau šie parodymai nepatvirtina aplinkybių, kurios sutrikdė pareiškėjams domėtis tinkamai realizuoti savo teises atkuriant nuosavybę į žemę. Termino praleidimą sąlygojo pareiškėjų pasirinktas elgesio modelis, tai yra nepakankamas domėjimasis savo teisėmis, todėl pagrindo atnaujinti terminą nėra.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu, tenkindamas pareiškėjų apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 3 d. sprendimą. Pareiškėjams M. Z. , K. S. ir M. Ž. atnaujino Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 4 dalyje numatytus terminus prašymams dėl nuosavybės į išlikusį nekilnojamą turtą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus paduoti į pareiškėjų senelio V. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę.
Teismas nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 bei 4 dalių prasmę svarbiomis priežastimis, dėl kurių buvo praleistas terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar dokumentams pateikti, laikytinos nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, kurios objektyviai buvo kliūtimi realizuojant Atkūrimo įstatymo numatytas teises.
Teismas atmetė pareiškėjų iškeltą versiją, kad jie buvo suklaidinti M. Z. , kuris nurodė, kad žemė nepriklausė jų seneliui, o priklausė proseneliui, ir šio fakto patvirtinimui buvo parodęs 1992 m. gegužės 28 d., nesant šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad iš nurodyto archyvo pažymėjimo turinio matyti, kad iš tikrųjų žemės savininku buvo nurodytas A. Z. , tačiau tame pačiame pažymėjime taip pat buvo nurodyta, kad pagal 1942 metų visuotinio surašymo duomenis name, kuris stovėjo ginčo žemėje, gyveno V. Z. su šeima. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. Z. mirė (duomenys neskelbtini)(b.l. 39), tai yra prieš dešimt metų iki žemės nacionalizavimo.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėjo M. Z. tėvas mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8), o pareiškėjų M. Ž. ir K. S. motina mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Dėl šių aplinkybių, teismo nuomone, ginčo atveju buvo nutrūkę giminės ryšiai „seneliai – tėvai – vaikai“, todėl pareiškėjai dėl objektyvių priežasčių negalėjo nustatyti visų su ginčo žemės grąžinimu susijusių faktinių ir teisinių aplinkybių. Minėto archyvo pažymėjimo turinys taip pat paskatino pareiškėjų klaidingą faktinės ir teisinės situacijos įvertinimą ir sąlygojo jų pasyvų elgesį, t.y. klaidingai įsivaizduodami, jog neturi jokių teisių į nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimą, jie visiškai pateisinamai neteikė prašymų nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamą turtą atkurti.
Teismas nusprendė, kad priežastys, kurioms esant pareiškėjai praleido Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus prašymams ir dokumentams pateikti, praleisti dėl svarbių priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjų valios.
IV.
2006 m. spalio 24 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas trečiojo suinteresuoto asmens J. Z. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje. Atnaujinti procesą prašoma Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais – dėl netinkamo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių taikymo bei būtinybės užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje netenkinamas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. To paties įstatymo 154 straipsnyje įvardinti subjektai, turintys teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą. Teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą turi bylos šalys bei jų atstovai pagal įstatymą, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalis). J. Z. į administracinės bylos procesą buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas tretysis suinteresuotas asmuo yra ne administracinės bylos, o administracinės bylos proceso šalis. Darytina išvada, kad J. Z. nepatenka į subjektų, turinčių teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą, ratą. Dėl šios priežasties prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A15-1256/2006 pagal pareiškėjų M. Z. , K. S. ir M. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. Z. , K. S. ir M. Ž. pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir J. Z. dėl termino atnaujinimo.
Nutartis neskundžiama.