- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- 1-1843-966/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12671-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Kaltinamasis
- K. V.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Simonos Naskauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo specialistu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2015 m. spalio 5 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 8 punktą, 284 straipsnį - 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsniu, 87 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir per visą bausmės atidėjimo laikotarpį paskirta auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti; 2018 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant iki 2018 m. gegužės 31 d. atlyginti likusią nusikalstama veika padaryta turtinę žalą 160 Eur sumai, neatlygintai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius sveikatos, priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, neatlikęs bausmės,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. V. 2018 m. kovo 18 d., apie 4.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tualeto patalpoje abipusio konflikto metu tyčia ne mažiau trijų kartų trenkė A. S. galvą į sieną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. S. fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus.
Kaltinamasis K. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad minėtą dieną, tiksliau naktį, tarp jo ir jo dabar jau tik draugės, buvusios sugyventinės A. S., kilo konfliktas, matyt, dėl vis dar neišblėsusių jausmų. Jis pas ją į svečius atvažiavo tiesiog pasisvečiuoti, su A. pavakarojo, alkoholio nevartojo ir galvojo likti pas ją miegoti, nes neturėjo kaip grįžti į (duomenys neskelbtini). A. lyg niekur nieko išėjo į klubą, jį paliko namie. Kai ji grįžo paryčiais, jis, kaip jau ir minėjo, matyt, iš įpročio pradėjo jai priekaištauti, jog ši trankosi naktimis. Konfliktui įsiplieskus jis jau nebesivaldė, sulaužė jos akinius ir sumetė jų dalis į tualetą. Tada pagriebė jos mobilųjį telefoną „Samsung“ ir išmetė jį per langą iš trečio aukšto. Tuomet tualeto patalpoje jie su A. susistumdė. Bestumdydamas galėjo A. trenkti į sieną, tiesą sakant, iš nervų nepamena, kiek kartų ją stūmė. Jis A.s atsiprašė, pažadėjo jai padarytą žalą atlyginti (b. l. 39–40).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Nukentėjusios A. S. apklausos protokolu, kad 2018 m. kovo 18 d., apie 4 val. grįžo namo, kur buvo jos draugas K. V., su kuriuo yra tik draugai, ne sugyventiniai, bendro ūkio kartu neveda. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas dėl to, kad ji grįžo vėliau. Jis nuėmė jos akinius, sulaužė juos ir įmetė į klozetą. Tuomet per langą į kiemą išmetė jos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S8+“. Tuomet tualete tris ar keturis kartus trenkė jos galvą į sieną, tuo sukeldamas fizinį skausmą. K. V. nėra jos sugyventinis nuo 2017 m. gruodžio 15 d., kai su juo susipyko ir pastarasis išsikraustė iš jos namų. Ji su juo iki šiol palaiko draugiškus santykius, tačiau nėra sugyventiniai. Ji negali paaiškinti, kodėl skambindama bendruoju pagalbos telefonu pasakė, kad buvo sumušta sugyventinio. Kiek pamena, skambindama lyg sakė, kad draugas. Vėliau tyrėjui ji paaiškino, kad su K. negyvena ir bendro ūkio neveda, tą vakarą jis pas ją buvo tiesiog svečiuose. K. jos iš karto po įvykio atsiprašė, jis jai pažadėjo žalą atlyginti už sulaužytus akinius ir telefoną, kuris suskilo, kai jis jį išmetė pro langą. Dėl jai sukelto fizinio skausmo, kai jis trankė jos galvą į sieną, ji taip pat K. atleido. Dėl jai sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė ir nesikreips, nes sužalojimas padarytas nebuvo (b. l. 10, 17–18);
2018 m. kovo 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodoma, kad 2018 m. kovo 18 d., apie 5 val. (duomenys neskelbtini), sugyventinis K. V. trenkė ranka A. S. į galvą, taip pat daužė jos galvą į sieną 4 kartus, išmetė jos telefoną pro langą ir sulaužė akinius. A. S. užfiksuotas nubrozdinimas kaktoje (b. 1. 6–7);
2018 m. kovo 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame apklausta nukentėjusioji A. S. bei apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. 1. 10–16).
Garso įrašu ir jo apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas A. S. pranešimo apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu garso įrašas (b. 1. 28–31).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad K. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis K. V. tyčia ne mažiau trijų kartų sudavė A. S. galvą į sieną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. K. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu, jo terminu bei baudžiamojo poveikio priemone (b. l. 62).
K. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
K. V. teistas du kartus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 49–55), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 44–48), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 59), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 60), dirba (b. l. 43).
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, sunkių pasekmių nesukėlė, įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį parinktos pagrįstai (BK 48 straipsnis).
Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, veikos pobūdį, nustatytą vieną lengvinančią aplinkybę, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
K. V. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji neskirtina.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinis diskas su garso įrašu paliktinas saugoti byloje (b. l. 24).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
K. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme jas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę skirti 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant K. V.:
- iki 2018 m. gegužės 31 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (160 eurų) nukentėjusiajam I. U.;
- neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per tris mėnesius, tai yra dirbant kas mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų sveikatos, priežiūros, rūpybos, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti K. V., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Kardomosios priemonės kaltinamajam neskirti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti byloje (b. l. 24).
Išaiškinti K. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.