- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-29
- Bylos Nr.
- 2-735-633/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- A. K.
dalyvaujant ieškovei L. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė šioje byloje prašo teismą: 1) jos su atsakovu santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos CK (toliau, - CK) 3.60 str.), 2) nutraukus santuoką jai palikti turimą santuokoje (duomenys neskelbtini) pavardę, o atsakovui jo prigimtinę (duomenys neskelbtini), 3) priteisti jai iš atsakovo visas patirtas procese bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir apmokėjimą advokatui už teisines paslaugas).
Ieškinyje ieškovė L. K. nurodė ir teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog jos santuoka su atsakovu yra galutinai iširusi, jie kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio jau maždaug 3,5 metų, - bendram gyvenimui su atsakovu tapus nebeįmanomu, ji išsikėlusi ir gyvenanti atskirai, trys jų vaikai jau yra suaugę ir gyvena atskirai, pats atsakovas per šį gyvenimo atskirai laiką niekada nepageidavo atnaujinti jų bendrą gyvenimą ir išsaugoti šeimą. Jau ilgas laikas jų su atsakovu santykiai šeimoje tik blogėjo, iš esmės dėl atsakovo labai dažno alkoholio vartojimo, paskutinius 5 bendro gyvenimo metus girtavimas vyko kone kiekvieną vakarą, sutuoktinis ir į namus vedėsi girtų draugų kompanijas, kėlė triukšmą, dėl ko nebuvo įmanoma ilsėtis ir pan. Girtas sutuoktinis ne kartą gadino jų namų turtą – daužė langus, išlaužė duris, kuomet jo bijodama nenorėjo įsileisti. Dėl nuolatinio streso, poilsio stokos ir kt., jai ėmė blogėti sveikata, jos negalėjo lankyti atskirai gyvenantys vaikai, kas kėlė dar didesnius psichologinius pergyvenimus. Atsakovas paskutinius maždaug 2 metus, nors ir dirbo traktorininku, jai nebedavė pinigų namų ūkio išlaikymui ir kt. šeimos poreikiams tenkinti, - ji pati viena iš gaunamo darbo užmokesčio turėjo abu maitinti, remti besimokiusius studentus vaikus ir t.t. Prieš 7 metus ji jau buvo kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau procesą nutraukė, nes po atsakovo pažadų teisme dar patikėjusi, kad jis, atsakovas, pasitaisys, tačiau atsakovo elgesys pagerėjo vos keletą mėnesių, o po to vėl tapo toks, dėl kurio jų tolimesnis bendras gyvenimas be žalos jos sveikatai yra nebeįmanomas. Ji tvirtinanti, kad jų šeima iširo tik dėl atsakovo kaltės, ji dėjusi visas pastangas šeimai išsaugoti, tačiau nepavykę. Nutraukus santuoką, ji prašanti jai palikti santuokoje turimą pavardę, taip pat visiškai atlyginti patirtas procese bylinėjimosi išlaidas. Bendrų kreditorių jie neturintys, ji asmeninių kreditorių – taip pat, išlaikymo iš atsakovo ji nereikalaujanti, nes esanti darbinga ir gali save išlaikyti pati. Užgyventą bendrai kilnojamą (namų apyvokos) turtą jiedu su atsakovu atsidalino geruoju tuomet, kai pradėjo gyventi atskirai, santuokos nutraukimo momentu jokio kito padalintino jų bendro turto nėra.
Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos byloje neišsakė, prieštaravimų ieškovės reikalavimams jokia forma nepareiškė, nors pagal ieškovės pareiškimą teismui apie teismo bylą jis žinantis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pareikštas teisėtai, yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Iš ieškovės pareiškimo, jos paaiškinimų bei liudytoja apklaustos A. J. parodymų teismo posėdyje, taip pat remdamasis ir kitais bylos duomenimis (rašytiniais įrodymais), teismas nustatė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai ilgas laikas, daugiau nei 3,5 metų, nebegyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, - gyvena atskirai vienas nuo kito ir nebepalaiko absoliučiai jokių socialiai reikšmingų ryšių, ieškovei tvirtai ir galutinai apsisprendus santuoką nutraukti ir atsakovui nereiškiant tam argumentuotų prieštaravimų, anksčiau sutuoktiniams teismo jau buvę nustatytas terminas susitaikymui, kuris ilgalaikio rezultato nedavė, terminas šalims susitaikyti šioje byloje neskirtinas, santuoka nutrauktina iš karto, nes priešingas sprendimas dėl atsakovo priešiško nusiteikimo ieškovės atžvilgiu, realios anksčiau ne kartą vartoto psichologinio smurto recidyvo grėsmės, pažeistų ieškovės teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 3.64 str. 3 d.).
Teismas laiko įrodytomis (ieškovės pareiškimu, jos paaiškinimais ir liudytojos A. J. parodymais teismo posėdyje) aplinkybes, kad atsakovas gyvendamas dar šeimoje, piktnaudžiavo alkoholiu, tame tarpe ir šeimos namuose su pašalinių asmenų kompanijomis, to pasekmėje žalodavosi pats, gadino šeimos namų turtą, sistemingai ir ilgą laiką vartojo psichologinį smurtą prieš sutuoktinę ieškovę, ją įžeidinėjo ir žemino, tame tarpe ir grasindamasis ją išvaryti iš namų, paskutinius dvejus metus iki pradėjimo gyventi skyriumi neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, jų naštą perkeldamas vienai ieškovei, o dėl pastarųjų aplinkybių galioja įstatyminė prezumpcija, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas toks šeimoje žiauriai su antruoju sutuoktiniu elgęsis sutuoktinis (CK 3.60 str. 3 d.), o taip pat ir CK 3.60 str. 2 d. įstatymų leidėjo įtvirtinta taisyklė, kad pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo tas sutuoktinis, kuris iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.26-3.30 str. str., 3.35 – 3.36 str. str. ir kt.) ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. Atsakovas savo ruožtu minėtos CK 3.60 str. 3 dalies prezumpcijos ir 2-osios dalies sąlygos byloje neginčijo ir nenuginčijo. Taigi, byloje nustatytas faktinis pagrindas santuoką ieškovės reikalavimu nutraukti dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 1 d.).
Ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo jos ir vaikų interesais jai toliau palikti santuokoje turimą pavardę tenkintinas, nes tam teismas nenustatė jokių juridinių kliūčių (CK 3.69 str. 1 d.).
Išlaikymo sau nereikalauja nei ieškovė, nei atsakovas, pagrindų tokį išlaikymą priteisti nenustatė ir teismas (CK 3.72 str.).
Nepilnamečių vaikų ieškovės ir atsakovo šeimoje nėra, taip pat ieškovės pareiškimu bei viešų registrų duomenimis nėra jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto, kurį reikėtų dalinti nutraukiant jų santuoką, taip pat nėra nebaigtų vykdyti solidarių ar ieškovės asmeninių piniginių prievolių kreditoriams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovė bylos procese yra patyrusi 542 euro bylinėjimosi išlaidų (valstybei sumokėtas 42 EUR žyminis mokestis ir 500 EUR už teisines advokatų paslaugas suteikiant ieškovei konsultacijas, surenkant bylai reikalingus duomenis iš viešų registrų, parengiant ieškinio pareiškimą ir pateikiant jį teismui, įskaitant pašto išlaidas) ir prašo jas priteisti. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovė turi teisę į visų šių išlaidų jai atlyginimo iš atsakovo priteisimą (Lietuvos Respublikos CPK (toliau, - CPK) 93 str. 1 d.), atsakovo argumentuotų prieštaravimų tam irgi nėra. Kadangi atlygintinų valstybei bylinėjimosi išlaidų suma nesiekia 3 EUR, jos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 279 ir 307 str. str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą 1988-08-27 Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės L. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini), o atsakovui palikti jo prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) penkis šimtus keturiasdešimt du eurus (542 EUR) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei L. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.