Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. (V. M.) dėl kaltinimų pagal BK 189 str. 1 d., 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiu nuspręsta, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 5 p., daiktinį įrodymą - krovininį automobilį „Renault Magnum“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), perduoti valstybės nuosavybėn; daiktinį įrodymą – puspriekabę „Schmitz SPL 24“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), puspriekabės registracijos ir draudimo liudijimus grąžinti savininkei - ribotos atsakomybės bendrovei „A.“, registruotai Kaliningrado srityje Rusijos Federacijoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. buvo kaltinamas tuo, kad naudojo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: 2011-12-08 apie 20 val. V. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo turtą - automobilį „Renault Magnume E-Tech 440“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz SPL24“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ant kurios buvo 2011-11-07 Latvijoje pavogtas automobilis „Volvo F12“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir naudojosi juo žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, disponavo juo iki 2011-12-08 21.00 val., kol kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 291 kilometre, Dirvupių k. Klaipėdos r. buvo sustabdytas vairuojantis minimą vilkiką Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų.

V. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad pagamino netikrą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą laikė, gabeno ir panaudojo: 2012 m. sausio mėn., tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, V. M. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pagamino netikrą dokumentą, tai yra surašė UAB „S.“ vardu 2012-01-25 įgaliojimą Nr. ST008 ir ties vardu ir pavarde L. M., nepasirašius L. M., o ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui padarius įrašą ir patvirtinus įgaliojimą netikru UAB „S.“ antspaudu, tyčia, turėdamas tikslą žinomai netikrą dokumentą panaudoti, jį gabeno ir laikė su savimi iki kol 2012-01-26 apie 16 val. pateikė (panaudojo) Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui A. A..

V. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad apgaule savo ir kitų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą: 2012-01-26 apie 16 val. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. A. kabinete Nr. 7, esančiame Gamyklos g. 31 Gargždų m. Klaipėdos r., siekdamas apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, pateikė tyrėjui A. A. žinomai netikrą dokumentą – UAB „S.“ vardu surašytą 2012-01-25 įgaliojimą Nr. ST008, kuriuo jis įgaliotas pasirašyti ir atlikti visus veiksmus ir formalumus dėl UAB „S.“ priklausančio turto - automobilio „Renault Magnume E-Tech 440“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), tačiau svetimo turto neįgijo, nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo V. M. valios nepriklausomų aplinkybių, nes tyrėjui A. A. sukėlė įtarimą šio įgaliojimo tikrumas.

Apylinkės teismas V. M. dėl šių kaltinimų išteisino motyvuodamas tuo, jog neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog byloje neginčijamai įrodyta, kad V. M. gabeno vogtą Latvijos Respublikoje vilkiką „Volvo FH 12“, tačiau ar jis žinojo, jog vilkikas įgytas nusikalstamu būdu, jokių įrodymų byloje nėra. V. M. teigia, jog nežinojo, kad vilkikas vogtas, turėjo visus registracijos dokumentus, ir šie jo parodymai nepaneigti. BK 189 str. 1 d. subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja svetimą turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to nori. Įstatymų leidėjas šioje dispozicijoje specialiai akcentuoja tai, kad kaltininkas tikrai žino, kokį turtą įgyja, naudoja ar realizuoja. Vien dėl kylančių įtarimų ar abejonių negalima asmens patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Byloje taip pat nėra nei vieno įrodymo, kad V. M. būtų pagaminęs netikrą dokumentą. Tai, kad jis panaudojo netikrą dokumentą, jo negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn nesant nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios, jis neigia, jog žinojo apie netikrą dokumentą, kitų įrodymų byloje nepateikta. Teismas padarė išvadą, jog liudytojo A. A. nurodytos aplinkybės, kad V. M. buvo sutrikęs, kai jis pradėjo tikrinti įgaliojimo autentiškumą, nepakanka pagrįsti išvados, jog V. M. galėjo žinoti apie jo pateiktą netikrą dokumentą. V. M. buvo kaltinamas dar ir tuo, kad pasikėsino įgyti apgaulės būdu svetimą turtą – automobilį „Renault Magnum 440“. Jis pripažino, kad pateikė įgaliojimą, kuriuo turėjo paimti automobilį, tačiau nežinojo, kam automobilis priklauso ir kad įgaliojimas netikras, jis jokios apgaulės nenaudojo. Tokie jo parodymai byloje nepaneigti. Sukčiavimo sudėtis yra materiali, t. y. visuomet būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius. Sukčiavimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens (fizinio ir/ar juridinio) turtinių santykių visuma, kurią sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė ir turtinės teisės. Nenustatyta, kam priklauso automobilis „Renault Magnum 440“, ir nėra nukentėjusiojo asmens. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu, t. y. perduoti turtą, perleisti turtinę teisę ir pan. Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: a) objektyviosios tiesos iškreipimas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (sąlygoti nukentėjusiojo klaidą); tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją. Byloje šių požymių nenustatyta.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 189 str. 1 d., ir paskirti 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimą, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., ir paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. l d., ir paskirti 2 metų laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d., nustatyti galutinę subendrintą bausmę - 3 metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose. Kardomąsias priemones dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. automobilį „Renault Magnume E-Tech 440”, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę „Schmitz SPL24”, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), saugomus Klaipėdos rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti; 2. „Renault Magnume E-Tech 440”, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz SPL24”, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), „Volvo F12”, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), dokumentus saugoti byloje. Taip pat prašo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu iškviesti ir papildomai apklausti liudytojais Klaipėdos teritorinės muitinės pažeidimų prevencijos skyriaus grupės Klaipėdos poskyrio vyr. inspektorių K. Š., Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Kriminalinės policijos tyrėją A. A. bei liudytoją I. V..

Nurodo, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį V. M. atžvilgiu priėmė motyvuodamas vien V. M. duotais parodymais, nevertindamas kitų byloje surinktų duomenų visumos. Apylinkės teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, padarydamas klaidingą ir nepagrįstą išvadą, neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių. Todėl išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Teismas nepagrįstai teigia, kad V. M. nurodo, jog jo paprašė pavairuoti automobilį ir gabenti kitą automobilį nepažįstamas asmuo, kurio žino tik vardą „A.“, ir kuris jam įdavė visus reikiamus transporto priemonių dokumentus, todėl jis nežinojo, kad vežama transporto priemonė yra vogta (t. 2, b. l. 161-162). Tai paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas nevertino Klaipėdos teritorinės muitinės pažeidimų prevencijos skyriaus grupės Klaipėdos poskyrio vyr. inspektoriaus K. Š. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 5), kur pareigūnas nurodė, kad V. M. sulaikytas vairuojant vilkiką „Renault Vlagnume E-Tech 440“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz SPL24“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ant kurios buvo gabenamas 2011-11-07 Latvijoje pavogtas automobilis „Volvo F12“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir pateikė minėtų transporto priemonių suklastotus dokumentus (tai įrodo dokumentų pateikimo protokolas, t. 1, b. l. 26, kur pateiktas Latvijoje pagrobto automobilio „Volvo F12“ registracijos liudijimas). Inspektoriaus K. Š. tarnybiniame pranešime nėra duomenų apie tai, kad V. M. būtų nurodęs pareigūnams, kad buvo kito asmens paprašytas gabenti minėtas transporto priemones ir būtų su minėtu pareigūnu tartasi dėl kito asmens, galimai „A.“.

Teismas netinkamai visos bylos kontekste vertino duotus 2011-12-09 įtariamojo V. M. tikrovės neatitinkančius parodymus, t. y., kad jis, V. M., ieškojo darbo, jam 2011-12-08 paskambino „A.“ ir pasiūlė nuvairuoti puspriekabę su kroviniu, t. y. „Volvo“ link Šilalės. Vairuojant minėtas transporto priemones kelią rodė „A.“, važiuodamas su kitu automobiliu. Po ko, jis, A. M., buvo sulaikytas pareigūnų (t. 1, b. l. 122-123). Teismas nevertino tai, kad V. M. gyvena Vilniuje, vairuoti minėtas transporto priemones jis neturi teisės, atstumas, kurį reikėjo nuvairuoti nuo Kretingos iki Šilalės, apie 80 km, jį sulaikius Žemaitijoje pareigūnams minėtų transporto priemonių dokumentus įteikė V. M., o ne tariamai jį lydėjęs asmuo „A.“ (t. 1, b. l. 122-123). Teismas nevertino ir to, kad V. M. buvo pareikštas įtarimas ir jis buvo sulaikytas įtariant padarius nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 116-118, 121).

Teismas netinkamai vertino liudytojo pareigūno A. A. duotus parodymus, t. y., kad V. M. 2012-01-26 atvyko į Klaipėdos rajono policijos komisariatą ir pareigūnui A. A., tiriančiam bylą dėl jo neteisėtų veikų, pateikė įgaliojimus atstovauti vilkiko „Renault Magnume E-Tech 440“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabės „Schmitz SPL24“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), savininkų interesams, pasiimti minėtas transporto priemones, su kuriomis buvo gabenta pagrobta transporto priemonė iš Latvijos. Pareigūnas A. A. teisme nurodė, kad tokio tipo transporto priemones įmonės atsiima kitu būdu, t. y. pateikiant eilę dokumentų, įrodančių, kad atsiima minėtas transporto priemones, ir tada nurodo asmenį, įgaliotą pasiimti transporto priemones. Dėl ko pareigūnas A. A. pagrįstai pradėjo tikrinti pateiktus V. M. dokumentus (t. 1, b. l. 128-129). Teismas nevertino to, kad pareigūnas A. A., patikrinęs pateikto įgaliojimo UAB „S.“ duomenis, įsitikino, kad pateikti V. M. dokumentai suklastoti. Dokumentus pateikė V. M., kitų asmenų nebuvo (t. 1, b. l. 126, 128-129). Teismas taip pat netinkamai vertino A. A. paaiškinimą, kad tikrinant V. M. pateiktus dokumentus V. M. sutriko ir po to nedavė jokių parodymų (t. 2, b. l. 64) suprasdamas, kad daro naujas nusikalstamas veikas. Teismas netinkamai vertino, kad V. M. tariamas „A.“, kaip jis nurodo, kuris davė minėtus dokumentus pateikti pareigūnui A. A., nebuvo net prie policijos komisariato ir jo duomenų nurodyti negali. Teismas nevertino to, kad V. M. atvyko atsiimti transporto priemonių su liudytoju I. V. (t. 1, b. l. 137-138), kurio parodymai nesutapo su vėliau duotais kaltinamojo V. M. parodymais (t. 2, b. l. 151-152). Teismas netinkamai vertino ir V. M., kaip kaltinamojo, duotus parodymus teisme, kad tariamo „A.“ jokių duomenų jis nežino, jo nurodyti negali (t. 2, b. l. 161-163). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad V. M. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 str. l d., sudėtis, jis suvokė, kad įgijo transporto priemonę „Volvo F12“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), pagrobtą Latvijoje, t. y. gautą nusikalstamu būdu, ir norėjo taip veikti.

Taip pat nesutinka su teismo vertinimu dėl netikro dokumento pagaminimo. Teismas neteisingai vertino, kad V. M. kaltinamas ne tik netikro dokumento pagaminimu, bet ir žinomai netikro dokumento laikymu, gabenimu ir panaudojimu. Nesutinka su teismo teiginiu, kad liudytojo A. A. parodymų nepakanka pagrįsti išvados, jog V. M. galėjo žinoti apie jo pateiktą netikrą dokumentą. Tai įrodo ir kita tyrimo medžiaga. V. M. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, jis suprato, kuo yra kaltinamas, kad nusikaltimas padarytas su transporto priemonėmis. Tai įrodo sulaikymo ir apklausos protokolai V. M. atžvilgiu (t. 1, b. l. 116-118, 121). V. M. veiksmus reikia vertinti kaip siekį susigrąžinti nusikaltimo įrankius - transporto priemones - vilkiką „Renault Magnume E-Tech 440“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz SPL24“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), panaudojant netikrus dokumentus.

Teismas netinkamai vertino pareigūno A. A. duotus parodymus, kad patikrinus pateiktus V. M. dokumentus V. M. atsisakė duoti parodymus (t. 1, b. l. 128-129). Pateikęs pareigūnui A. A. suklastotus įgaliojimus UAB „S.“ vardu vilkikui „Renault Magnume E-Tech 440“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir rusišką puspriekabei „Schmitz SPL24“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini). V. M. nurodyti, iš kur gavo dokumentus, negalėjo (t. 1, b. l. 151, 152). Teismas nevertino to, kad V. M. pateikti dokumentai pareigūnui A. A. surašyti jo - V. M. vardu (t. 1, b. l. 150-153). Teismas netinkamai vertino tai, kad V. M. minėtus dokumentus pateikė nurodydamas vėl nepažįstamą „A.“, kurio duomenų pateikti negali. Dėl ko V. M. duotus parodymus teisme, kad vėl tas pats nepažįstamas asmuo „A.“ nurodė pasiimti automobilius ir įdarbins, jam nežinant apie padirbtus įgaliojimus, reikia vertinti kritiškai, kaip siekį iškelti klaidinamą versiją. Atkreipia dėmesį, kad nepasisekus įteikti padirbtus dokumentus pareigūnui, V. M. atsisakė duoti parodymus, dėl ko jo duoti parodymai vertinami kritiškai (t. 2, b. l. 64).

Teismas nevertino, kad liudytojo I. V. parodymai iš esmės skiriasi nuo teisme duotų V. M. parodymų. Teismas nevertino, kad liudytojas I. V. nurodė, jog, privažiavus prie policijos komisariato atsiimti transporto priemonių, V. M. jam nurodė laukti, t. y. V. M. atliko vadovo funkciją (t. 1, b. l. 137-138).

Teismas netinkamai vertino ir liudytojų D. P. bei L. M. parodymus. Liudytojas D. P. patvirtino, kad nuo 2007 m. jis yra UAB „S.“ direktorius ir jokio įgaliojimo V. M. nėra išdavęs. Liudytoja L. M. parodė, kad 2007-11-30 pardavė UAB „S.“ ir jokio asmens, vardu V. M., nepažįsta. Taigi V. M. su UAB „S.“ nesusijęs. Teismas nevertino, kad V. M. pateiktas įgaliojimas pareigūnui A. A. atsiimti puspriekabę „Schmitz SPL24“ skiriasi nuo įgaliotos G. S. pateiktų dokumentų (t. 1, b. l. 152-153, t. 2, b. l. 165-173).

Nesutinka su teismo vertinimu, kad V. M. prisipažino, jog pateikė pareigūnui įgaliojimą, kuriuo turėjo paimti automobilį, nežinojo, kam automobilis priklauso ir kad įgaliojimas netikras, kad jis jokios apgaulės nenaudojo. Tai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismas netinkamai vertino liudytojo A. A. duotus parodymus. Liudytojas pareigūnas A. A. parodė, kad į kabinetą įėjo V. M. ir pateikė suklastotus įgaliojimus, dokumentus, save pateikdamas kaip įgaliotą asmenį atsiimti transporto priemonę - vilkiką „Renault Vlagnume E-Tech 440“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), t. y. naudojo apgaulę siekiant užvaldyti jam nepriklausantį turtą (t. 1, b. l. 128-129). Tačiau pareigūnui sukėlė įtarimų V. M. veiksmai, dėl ko buvo patikrinti pateikti dokumentai ir nustatyta, kad jie suklastoti. Iš to seka, kad V. M. ketinimo turinį sudarė apgaulė įgyti nusikaltimo priemones, sulaikytas policijos pareigūnų. Minėtu atveju nukentėtų policija. Teismas nevertino tai, kad V. M. turi aukštąjį išsilavinimą ir neserga jokia psichikos sutrikimo liga.

Teismas netinkamai vertino liudytojų D. P. ir L. M. parodymus. Liudytojas D. P. patvirtino, kad nuo 2007 m. jis yra UAB „S.“ direktorius ir bendrovei niekada nepriklausė transporto priemonės - vilkikas „Renault Magnume E-Tech 440“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz SPL24“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Liudytoja L. M. parodė, kad 2007-11-30 pardavė UAB „S.“ ir jokio asmens, vardu V. M., nepažįsta.

Teismas nevertino Europol pranešimą. Europol nurodo, kad automobilis „Renault Magnume E-Tech 440“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), priklauso Lenkijos piliečiui, kuris 2011-10-26 šį automobilį pardavė kompanijai „S.“, nors UAB „S.“ direktorius D. P. nurodo, kad nėra įsigiję minėtos transporto priemonės ir V. M. nėra žinomas (t. 2, b. l. 111).

Teismas nevertino minėtos nusikalstamos veikos padarymo kontekste liudytojo I. V. parodymų, kurie iš esmės skiriasi nuo V. M. parodymų. Liudytojas I. V. nurodo, kad buvo paprašyta padėti V. M. (t. 1, b. l. 137-138).

Teismas netinkamai vertinio G. S. pateiktus dokumentus. Susipažinus su baudžiamąja byla nustatyta, kad 2013-11-19 teismui buvo pateikti G. S. dokumentai dėl puspriekabės „Schmitz SPL24“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), susigrąžinimo. G. S. pateikti įgaliojimai nesutampa su V. M. pateiktais dokumentais pareigūnui A. A.. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo kreiptasi į policijos komisariatą ar prokuratūrą dėl minėtos transporto priemonės susigrąžinimo. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu niekas nepareiškė reikalavimų dėl minėtos puspriekabės susigrąžinimo. Ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad su minėta puspriekabe buvo atlikta nusikalstama veika, gabentas pagrobtas vilkikas iš Latvijos. Kokiomis aplinkybėmis G. S. pateikė dokumentus teismui, nežinoma. Esant minėtoms aplinkybėms, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 str. l d. Nr. 30-9-00037-14.

Taip pat nesutinka su teismo sprendimu dėl daiktinių įrodymų. Kadangi automobilis „Renault Magnume E-Tech 440“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė „Schmitz SPL24“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), buvo naudojami uždraustai veikai daryti, jie konfiskuotini.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

V. M. skundžiamu nuosprendžiu dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 189 str. 1 d., 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. išteisintas apylinkės teismui konstatavus, jog neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Prokuroras su teismo padarytomis išvadomis V. M. nekaltumo klausimu nesutinka, anot jo, teismas nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, o priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi vien V. M. parodymais, ko pasekoje padarė klaidingas, nepagrįstas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Todėl prašo V. M. dėl jam pareikštų kaltinimų pripažinti kaltu ir jį nuteisti.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus, ne tik V. M. teisinančius (jo paties parodymus), bet ir jį kaltinančius įrodymus (liudytojų parodymus, daiktų, dokumentų pateikimo protokolus, specialisto išvadas ir kt.), iš esmės sutinka su prokuroro apeliacinio skundo motyvais, jog nagrinėjamu atveju išteisinamasis nuosprendis V. M. atžvilgiu buvo priimtas, nepaneigus V. M. kaltinančių įrodymų ir nesiėmus priemonių pašalinti byloje esančius neaiškumus bei abejones, nors priemonės tokiems neaiškumams ir abejonėms pašalinti akivaizdžiai dar nėra išnaudotos. Išsamiai, visapusiškai bei objektyviai neištyrus baudžiamosios bylos ir motyvuotai nepaneigus byloje esančių V. M. kaltę pagrindžiančių įrodymų, negalėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Apylinkės teismo padarytą procesinį pažeidimą - neišsamų įrodymų tyrimą - ištaisyti gali apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, jog įrodymų papildomas tyrimas, kaip to prašo prokuroras, apeliacinės instancijos teisme dabartinėje proceso stadijoje yra netikslingas ir neperspektyvus, kadangi akivaizdžiai matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo teisingai išnagrinėti bylą.

BPK 326 str. 1 d. 5 p. numato galimybę apeliacinės instancijos teismui, išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio priimti nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui. Tokia situacija galima tuomet, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 str. 1 d. 5 p.).

BPK 219 str. numatyta, jog kaltinamajame akte, be kita ko, nurodoma: ... 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Kaltinamajame akte pažeistų BK straipsnių požymiai turi būti aprašyti suprantamai, atskleidžiant turinį, pažymint nusikalstamos veikos esmę. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog šioje byloje tokių reikalavimų nesilaikyta, prokuroro kaltinamajame akte pateiktų nusikalstamų veikų aprašymai suformuluoti neaiškiai, nesuprantamai, kas trukdo juos suprasti ir tuo pačiu teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui.

V. M. buvo kaltinamas pagal BK 189 str. 1 d. tuo, kad naudojo turtą žinodamas, jog tas turtas gautas nusikalstamu būdu: 2011-12-08 apie 20 val. V. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo turtą - automobilį „Renault Magnume E-Tech 440“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz SPL24“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ant kurios buvo 2011-11-07 Latvijoje pavogtas automobilis „Volvo F12“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir naudojosi juo žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, disponavo juo iki 2011-12-08 21 val., kol kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 291 kilometre, Dirvupių k. Klaipėdos r. buvo sustabdytas vairuojantis minimą vilkiką Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 189 str. 1 d. kyla tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Esminiu objektyviosios pusės požymiu yra iš anksto nepažadėtas svetimo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, naudojimasis juo arba realizavimas.

Iš V. M. pareikšto kaltinimo pagal BK 189 str. 1 d. nėra aišku, ar jis kaltinamas tuo, kad įgijo, naudojosi bei disponavo automobiliu „Renault Magnume E-Tech 440“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz SPL24“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ant kurios buvo 2011-11-07 Latvijoje pavogtas automobilis „Volvo F12“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog turtas gautas nusikalstamu būdu, ar tuo, kad įgijo, naudojosi bei disponavo tik Latvijoje pavogtu automobiliu „Volvo F12“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog turtas gautas nusikalstamu būdu. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad automobilis „Volvo F12“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas Latvijoje (t. 1, b. l. 59, 63 ir kt.). Tuo tarpu duomenų apie tai, kad ir kitos dvi transporto priemonės būtų įgytos nusikalstamu būdu, nėra. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroro pateikto Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal valstybinį numerį išrašo (t. 2, b. l. 196) matyti, jog puspriekabės „Schmitz SPL 24“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2010-11-25 yra UAB „B.“. Byloje taip pat yra duomenų, kad ši transporto priemonė priklauso ir Kaliningrado įmonei RAB „A.“ (t. 2, b. l. 165, 166-167, 168-170, 171-172), o kad ši transporto priemonė iš savininko būtų pavogta ar kitokiu nusikalstamu būdu įgyta, duomenų baudžiamojoje byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad automobilis „Renault Magnume E-Tech 440“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būtų įgytas nusikalstamu būdu. Iš bylos medžiagos (t. 1, b. l. 153, t. 2, b. l. 111) matyti, jog šį automobilį 2011-10-26 Lenkijos įmonė „M.“ pardavė UAB „S.“, nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 112-113, 161) UAB „S.“ direktorius D. P. parodė, kad jų įmonei ši transporto priemonė nepriklauso. Atsižvelgiant į tai, būtina aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai kaltinime nurodyti, kokį turtą, gautą nusikalstamu būdu, V. M. galimai įgijo, naudojosi bei juo disponavo.

Kartu pastebėtina, jog kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą BK 189 str. dalį, būtina nustatyti įgyjamo, naudojamo ar realizuojamo turto, kuris gautas nusikalstamu būdu, vertę. V. M. veika kvalifikuota pagal BK 189 str. 1 d., nors turto vertė kaltinime nenurodyta. Iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų (t. 1, b. l. 93-95) matyti, jog automobilio „Volvo FH12“ vertė 4014,14 latų, t. y. apie 19 865 Lt (imant galimo nusikaltimo metu 2011-12-08 galiojusį Lietuvos lito ir Latvijos lato santykį 1 Lt = 4,9487 LVL). Tuo atveju, jei V. M. kaltinamas ne tik automobilio „Volvo FH12“ įgijimu bei realizavimu, bet ir kaltinime nurodyto automobilio „Renault Magnume E-Tech 440“ bei puspriekabės „Schmitz SPL24“, būtina nustatyti ir šių transporto priemonių vertę, nes veika galimai būtų kvalifikuojama pagal sunkesnę BK 189 str. 2 d. Byloje yra duomenų, jog automobilio „Renault Magnume E-Tech 440“ vertė 5600 zlotų (t. 1, b. l. 153), t. y. apie 43 365,84 Lt (imant galimo nusikaltimo metu 2011-12-08 galiojusį Lietuvos lito ir Lenkijos zloto santykį 1 Lt = 7,7439 PLN). Duomenų apie puspriekabės „Schmitz SPL24“ vertę byloje nėra.

V. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad apgaule savo ir kitų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą: 2012-01-26 apie 16 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. A. kabinete Nr. 7, esančiame Gamyklos g. 31 Gargždų m. Klaipėdos r., siekdamas apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, pateikė tyrėjui A. A. žinomai netikrą dokumentą – UAB „S.“ vardu surašytą 2012-01-25 įgaliojimą Nr. ST008, kuriuo jis įgaliotas pasirašyti ir atlikti visus veiksmus ir formalumus dėl UAB „S.“ priklausančio turto - automobilio „Renault Magnume E-Tech 440“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), tačiau svetimo turto neįgijo, nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo V. M. valios nepriklausomų aplinkybių, nes tyrėjui A. A. sukėlė įtarimą šio įgaliojimo tikrumas.

Pastebėtina, jog kaltinamajame akte V. M. tokia veika buvo kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., tuo tarpu apylinkės teismas V. M. dėl šio kaltinimo išteisino pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., nors veikos kvalifikacija bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo keičiama.

BK 182 str. 4 d. inter alia numatyta, jog už šio straipsnio 1 d. numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Šiuo atveju nei nukentėjusio asmens skundo, nei jo teisėto atstovo pareiškimo ar prokuroro reikalavimo byloje nėra. Tai, kad byloje nėra nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, paaiškinama tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu iki galo nebuvo nustatyta, kam priklauso automobilis „Renault Magnume E-Tech 440“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Kaip jau aukščiau aptarta, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Lenkijos įmonė „M.“ šią transporto priemonę pardavė UAB „S.“, tačiau teisiamojo posėdžio metu UAB „S.“ direktorius D. P. paneigė, kad šis automobilis priklauso jo vadovaujamai įmonei. Kam iš tikrųjų priklauso šis automobilis, nenustatyta, todėl neaišku, kam priklausantį svetimą turtą pasikėsinta įgyti sukčiaujant.

Veiką kvalifikuojant pagal BK 182 str., kaip ir pagal BK 189 str., būtina nustatyti turto vertę. V. M. veika kaltinamajame akte buvo kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d., tuo tarpu iš bylos duomenų, kaip aukščiau paminėta, matyti, jog automobilio „Renault Magnume E-Tech 440“ vertė galimai siekia apie 43 365,84 Lt, dėl ko veika galimai turėtų būti kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 d.

BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Svarbu paminėti ir tai, kad BPK 255 str. nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau, siekdama tinkamai nustatyti objektyvią tiesą šioje byloje, teisėjų kolegija negali ignoruoti tos aplinkybės, kad be išteisintojo V. M., šioje byloje figūruoja ir K. G., t. y. UAB „B.“ direktorius. Išteisintasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 122-123, t. 2, b. l. 71-72) bei teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 161-162) nurodė, kad automobilį „Renault Magnume E-Tech 440“ įvykio metu vairavo paprašytas asmens, vardu A.. Tas pats asmuo jam davė dokumentus, tarp jų ir įgaliojimą, kuriuos jis nunešė į policijos komisariatą pareigūnui A. A.. Tuo tarpu liudytojas I. V. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 137-139, 147-149) nurodė, kad V. M. į policijos komisariatą vežė paprašytas K. G.. Pagal byloje esančius duomenis puspriekabės „Schmitz SPL 24“ savininkas yra UAB „B.“, kurios direktorius, kaip minėta, yra K. G.. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime (t. 2, b. l. 96), be kita ko, nurodyta, jog tyrimo metu išanalizavus V. M. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento išklotinę, patikrinus bendroves „D. I.“ bei „B.“, nustatyti transporto bendrovės direktoriaus, vardu A., nepavyko. Tačiau pastebėtina, jog V. M., priešingai negu liudytojui I. V., nebuvo parodyta atpažinti pagal fotonuotraukas, ar jo minėtas asmuo A. nėra liudytojo I. V. nurodytas K. G.. Pastarojo atžvilgiu prokuroro 2013 m. vasario 11 d. nutarimu (t. 2, b. l. 40-41) ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali nepastebėti tos aplinkybės, kad galimai ir jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. Klaipėdos apylinkės prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2013-05-21 kaltinamajame akte kaltinimai pareikšti tik V. M.. Teisėjų kolegija nekvestionuoja to, kad baudžiamojo persekiojimo pradėjimas, jo vykdymas ir kontrolė yra išimtinai prokuroro kompetencija. Taip pat ir to, jog tik prokuroras gali nuspręsti, kam pradėti ikiteisminį tyrimą, kieno atžvilgiu jį nutraukti, taip pat kieno atžvilgiu surašyti kaltinamąjį aktą. Tačiau viena iš pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų teigia, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.). Neabejotina, kad teisingumo įgyvendinimas yra vienas iš kertinių baudžiamojo proceso uždavinių. Todėl teismo įsitikinimu, ši viena iš svarbiausių visavertės teisinės visuomenės funkcionavimo prielaidų vis dėlto suteikia teismui teisę atkreipti prokuroro (organizuojančio ir kontroliuojančio ikiteisminį tyrimą) dėmesį į visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios sudaro prielaidas tinkamam (tikro, ne tariamo) teisingumo įgyvendinimui. Ikiteisminio tyrimo metu turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirta bei nustatyta, ar K. G. nėra asmuo, kurio iniciatyva V. M. vykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (tokias prielaidas leidžia daryti liudytojo I. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, V. M. naudotos puspriekabės „Schmitz SPL 24“ priklausomybė (pagal prokuroro pateiktus duomenis) UAB „B.“, kurios direktorius yra K. G., pastarojo mobilaus ryšio telefono išklotinės). Pažymėtina, kad byloje surinkti duomenys, kuriais remiantis prokuroras apeliaciniame skunde prašo V. M. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, turi iš esmės tokį pat kaltinantį pobūdį ir K. G. atžvilgiu ir leidžia pagrįstai manyti, kad būtent K. G. gali būti V. M. inkriminuotame kaltinime įvardintas “ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo”. Kolegijos vertinimu, tik išsamus ikiteisminis tyrimas K. G. atžvilgiu padėtų prokurorui teisingai surašyti kaltinimus V. M. atžvilgiu bei teismui teisingai išspręsti V. M. kaltės klausimą dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, prokuratūra turėtų svarstyti klausimą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo K. G. atžvilgiu šioje byloje bei aiškintis, ar V. M. ir K. G. nėra šiuo metu tik V. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos bendrininkai. Šį kaltinamojo akto trūkumą galima pašalinti tik ikiteisminio tyrimo stadijoje prokuroro iniciatyva.

Pastebėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu prokuroras nurodė, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-9-37/14 dėl G. S. teismui pateiktų puspriekabės „Schmitz SPL 24“ dokumentų, kurie prieštarauja šioje byloje surinktiems dokumentams, nes ši puspriekabė yra registruota Lietuvoje, o ne Rusijoje. Šioje byloje G. S. pateikė apylinkės teismui dokumentus (t. 2, b. l. 165-172), patvirtinančius, kad puspriekabė „Schmitz SPL 24“ priklauso Kaliningrado įmonei RAB „A.“. Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 150, 152) matyti, jog V. M. tyrėjui A. A. taip pat pateikė dokumentus, kuriuose nurodyta, kad minėta puspriekabė „Schmitz SPL 24“ priklauso bendrovei „A.“. Tuo tarpu iš prokuroro apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikto Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal valstybinį numerį išrašo (t. 2, b. l. 196) matyti, jog puspriekabės „Schmitz SPL 24“ savininkas yra UAB „B.“. Pažymėtina, jog visos aplinkybės, susijusios su puspriekabės „Schmitz SPL 24“ priklausomybe, turėjo būti išsamiai ištirtos šios baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tai padaryta nebuvo. Kadangi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-9-37/14 tiriami klausimai susiję su nagrinėjama baudžiamąja byla, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl šių dviejų ikiteisminių tyrimų sujungimo.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Aukščiau aptartos aplinkybės (nusikalstamų veikų aprašymas, veikų kvalifikavimas ir pan.) turi būti tikslinamos, siekiant, kad kaltinamasis aktas atitiktų BPK jam keliamus reikalavimus, būtų aiškus ir suprantamas. To nepadarius, toliau tęsti procesą pagal šiuo metu kaltinamajame akte suformuluotus kaltinimus nėra galimybės. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui (BPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 5 p., 332 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui.