Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1392-506/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
1-1392-506/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21957-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Kaltinamasis
M. K.
Advokatai
Eglė Mockienė
Kategorijos
  • 1.1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1392-506/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21957-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.1.7.2.2.; 1.2.14.5.1.; 1.2.17.6.1.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą nėra, nurodęs faktinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, vykdantis individualią veiklą Jungtinėje Karalystėje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 202 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės ir finansinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ir, veikdamas bendrininkų grupėje, pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą:

jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau ir – GPMĮ) 35 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka, pažeisdamas Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių (toliau ir – individualios veiklos vykdymo taisyklės), patvirtintų 2002-12-24 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) viršininko įsakymu Nr. 373, 4 punkto reikalavimą, įtvirtinantį, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, apskrities VMI privalo pateikti tinkamai užpildytą Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą FR0792 formą, pažeisdamas Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių (toliau ir – registravimo taisyklės), patvirtintų VMI viršininko 2005-04-04 įsakymu Nr. VA-29, 9.5 punkto (su vėlesne 2013-06-25 įsakymo Nr. VA-36 redakcija) nuostatą, jog kiti individualią veiklą vykdantys gyventojai, draudėjai prašymą turi pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną, neturėdamas leidimo veiklai, kuriai jis reikalingas, tai yra, neįregistravęs ar kitais būdais neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, susijusios su automobilių įsigijimu bei pardavimu komerciniais tikslais, laikotarpiu nuo 2013-04-08 iki 2017-12-31 nuolat ir sistemingai, siekdamas ekonominės naudos, savo vardu sudarė 217 transporto priemonių įsigijimo ir perleidimo sandorių, iš jų: 2013 metais – 71, 2014 metais – 119, 2015 metais – 11, 2016 metais – 10, 2017 metais – 8 sandorius, taip versliškai ir stambiu mastu vykdė automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimo individualią veiklą, iš kurios laikotarpiu nuo 2013-04-08 iki 2017-12-31 gavo iš viso 123270,24 euro pardavimo pajamų; šiais veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje;

be to, M. K., turėdamas tikslą apgaule savo ir bendrininkų grupės narių D. K. ir T. S. (T. S.), kuriems ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas bei priimtas šiuo metu įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas, naudai įgyti draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo (toliau ir draudimo bendrovė) pinigines lėšas – 3599,90 euro, parengęs bei su bendrininkų grupės nariais suderinęs nusikalstamos veikos padarymo planą – per jo nurodymus vykdantį D. K. koordinavo bendrininko T. S. nusikalstamus veiksmus, kad būtų nuslėptas tiesioginis jų abiejų ryšys inscenizuojant T. S. naudojamo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausto automobilio Ford Transit, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir M. K. priklausančio motociklo Suzuki GSX-R 1000, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykį, įvykdė šiuos veiksmus: M. K., įgyvendindamas parengtą bei su bendrininkų grupės nariais D. K. ir T. S. 2016-07-06 apie 19.00 val. pramogų centro „Forum palace“ automobilių stovėjimo aikštelėje Konstitucijos pr. 26, Vilniuje, organizuotame susitikime suderintą nusikalstamos veikos padarymo planą, 2016-07-07, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 16.25 val., sutartoje vietoje Sporto g. 3, Vilniuje, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje paliko jam priklausantį motociklą Suzuki, susisiekė su D. K., per jį informavo T. S. apie planuojamo nusikaltimo padarymo laiką ir vietą, į kurią 2016-07-07 16.25 val. atvykęs T. S. savo vairuojamu automobiliu Ford Transit tyčia atsitrenkė ir apgadino M. K. sutartoje vietoje iš anksto paliktą motociklą Suzuki, taip inscenizavo eismo įvykį, kurio pagrindu M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-07-08, 2016-08-01, 2016-08-11 kreipėsi su pranešimais į draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialą dėl šios bendrovės Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustu automobiliu Ford Transit jam padarytos 3599,90 euro turtinės žalos atlyginimo, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo bendrovės darbuotojams kilo abejonės dėl motociklo Suzuki apgadinimų sąsajos su 2016-07-07 eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotomis aplinkybėmis, ir 3599,90 euro draudimo išmokos mokėjimas M. K. buvo sustabdytas; šiais veiksmais M. K., parengęs bei įvykdęs su bendrininkų grupės nariais suderintus D. K. ir T. S. įvykdytus nusikalstamus veiksmus inscenizuojant eismo įvykį, tyčia pasikėsino apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą – draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo pinigines lėšas 3599,90 euro, ir padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

2016-08-25 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje gavus Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 2016-08-18 pareiškimą, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-21957-16, nesuteikiant naujo bylos numerio, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl M. K., T. S., D. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-21957-16 taip pat buvo gauti draudimo bendrovių AB Lietuvos draudimas, ABD Gjensidige, Seesam Insurance AS Lietuvos filialo pareiškimai dėl M. K. bei kitų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

2018-04-23 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Aido Dzikaro nutarimu iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-21957-16 T. S. ir D. K., įtariamų dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, atskirtas tyrimas, suteikiant numerį 01-1-18944-18, dėl aplinkybių, nurodytų 2016-08-25 Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 2016-08-18 pareiškime. 2018-04-27 pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bylos medžiaga Nr. 01-1-18944-18 perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui, priimtas teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs.

2019-03-19 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, nustačius požymius naujos nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-21957-16, nesuteikiant naujo bylos numerio, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl M. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje.

2019-03-27, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-21957-16 M. K. dėl dalies jam pagal draudimo bendrovių pareiškimus inkriminuotų nusikalstamų veikų, išskyrus dėl veikų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje bei BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (epizodas pagal Seesam Insurance AS Lietuvos filialo pareiškimą).

Kaltinamojo kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje bei 22 straispnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, liudytojų parodymais, VMI rašytiniu pranešimu, kratos protokolu, M. K. telefono ryšio tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo duomenimis, Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu, apžiūros protokolu.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino visiškai.

Pirmosios apklausos aiškindamas apie aplinkybes, susijusias su jam, T. S. ir D. K. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta Bk 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, paaiškino, kad neprisipažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką. 2016 metų pavasarį įsigijo motociklą Suzuki už 6000 eurų iš D. M. T. lėšų. Motociklas draustas jo vardu tik civilinės atsakomybės draudimu, kur – neprisimena. Su jam atstovaujančia advokate Egle Mockiene žodžiu aiškinosi, kad draudimo bendrovė Seesam jam dėl motociklo avarijos be pagrindo neišmoka išmokos. 2016 metais, tiksliai laiko nepamena, dienos metu paliko savo motociklą Sporto gatvėje, nes pradėjo lyti. Paskambino savo draugui J. K. ir paprašė atvažiuoti jo paimti. Išvažiavo maždaug dviem valandoms su J. K. pastarojo automobiliu pas T. S. į UAB „(duomenys neskelbtini) “ pasikalbėti. Būnant UAB „(duomenys neskelbtini) “ jam paskambino policija ir pasakė, kad žmogus su autobusiuku „užkabino“ jo motociklą. Su J. K. nuvyko į vietą. Jo motociklas jau buvo pastatytas policininkų. Motociklas buvo apgadintas iš abiejų pusių. Netoli stovėjo baltos spalvos autobusiukas. Ar jis buvo apgadintas, jis nežino, nežiūrėjo. Policininkai paaiškino, kad autobusiukas, važiuodamas atgal, atsitrenkė į jo motociklą ir jį nuvertė. Policija išvažiavo, o jis pabaigė pildyti savo eismo įvykio deklaracijos pusę. Apie šį įvykį internetu pranešė Seesam draudimui, pridėjo motociklo nuotraukas. Po kiek laiko (maždaug po mėnesio) kreipėsi į E. L. dėl žalos paskaičiavimo, nes draudimas jos neskaičiavo, vilkino laiką dėl jam nesuprantamų priežasčių. E. L. paskaičiavo 3600 eurų žalą. Žala jam nebuvo išmokėta. (20 tomas, 32-34 b. l.)

Vėliau tyrimo metu apklausiamas M. K. parodė, kad dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažįsta visiškai. Nurodė, kad motociklą Suzuki įsigijo savo reikmėms 2016-05-12. Kokioje draudimo bendrovėje apdraudė, neatsimena, Kasko draudimu nebuvo apdraustas. Jis pats sugalvojo apgaule gauti išmoką iš draudimo bendrovės. Susisiekė su pažįstamu D. K. ir paklausė, ar šis gali suvesti su žmogumi, kuris sutiktų tyčia atsitrenkti į jo motociklą. Tikėjosi gauti neapibrėžto dydžio piniginę išmoką iš šio asmens transporto priemonės draudimo bendrovės. D. K. supažindino jį su T. S.. Susitikimas su šiais abiem asmenimis galėjo vykti 2016 metų liepą prie pramogų centro „Forum palace“, tačiau praėjo daug laiko, tiksliai neprisimena, kokią dieną ir kurioje vietoje susitiko. Susitikimo metu jis iš T. S. sužinojo, kad šis naudojasi įmonei, kurioje dirba, priklausančia transporto priemone Ford Transit. Paklausė T. S., ar jis sutiktų tyčia atsitrenkti į jo motociklą, kad galėtų gauti draudimo išmoką. T. S. sutiko. Pastarajam pažadėjo už paslaugą sumokėti maždaug 200 eurų. Kažkurią 2016 metų liepos dieną pastatė savo motociklą Sporto gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pranešė D. K., o šis apie tai pranešė T. S.. Po kuriuo laiko paskambino policijos pareigūnai ir jam pasakė, kad Sporto gatvėje esančioje aikštelėje įvyko eismo įvykis. Atvykęs pamatė T. S. ir savo motociklą, kuris buvo numuštas, buvo apgadinti abu jo šonai. Dalyvaujant policijos pareigūnams jis ir T. S. užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje T. S. nurodė, kad įvykis įvyko dėl jo (T. S.) kaltės. Aukščiau nurodytą deklaraciją jis pateikė kaltininko vairuotos transporto priemonės draudimo bendrovei – Seesam Insurance AS Lietuvos filialui. Draudimo bendrovė įvertino padarytą žalą apie 1500 eurų. Jis nesutiko su tokiu vertinimu ir kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją E. L., kuris įvertino jo motociklo sugadinimus ir nustatė, kad padaryta žala 3599,90 euro. Šio eksperto išvadą jis pateikė draudimo bendrovei, prašydamas išmokėti jam 3599,90 euro, tačiau bendrovė atsisakė ir išmoką sustabdė, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Po nurodyto eismo įvykio jis buvo susitikęs su T. S. ir D. K., pirmajam jis perdavė pinigus, galimai 200 eurų. Dėl pasikėsinimo apgaule įgyti Seesam Insurance AS Lietuvos filialo draudimo išmoką kaltu prisipažįsta visiškai. (20 tomas, 93-95 b. l.)

Tyrimo metu byloje surinkti šie duomenys, pagrindžiantys aptariamą kaltinimą.

Seesam Insurance AS Lietuvos filialas 2016-08-18 pareiškimu pranešė, kad 2016-07-08 buvo gautas M. K. pranešimas apie jam priklausančio motociklo Suzuki GSX-R 1000, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimą 2016-07-07 apie 16.25 val. Sporto g. ties 3 numeriu pažymėtu pastatu, Vilniuje, deklaruoto eismo įvykio metu į motociklą atsitrenkus automobiliui Ford Transit, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam T. S.. Po kontakto su automobiliu motociklas nukrito ant šono ir buvo apgadintas. Dėl šio įvykio užregistruota žalos byla Nr. T16/300-0599. Įvertinus surinktą medžiagą, kilo abejonių dėl užfiksuotų motociklo apgadinimų sąsajos su deklaruotu eismo įvykiu, kadangi motociklui, be kitų apgadinimų, buvo pažeistas rėmas. Rėmo keitimo kaštai sudarė didžiąją dalį prašomo atlyginti nuostolio. Be jau paminėto įvykio, M. K. į šią bendrovę dėl žalos atlyginimo po eismo įvykių yra kreipęsis 6 kartus. Įvertinus įvykių, kuriuose dalyvauja M. K., dažnį bei pačių įvykių aplinkybes, kilo abejonių, ar visi šie įvykiai yra atsitiktiniai. Draudimo bendrovė prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti, ar įvykiai, kuriuose dalyvauja M. K., nėra sukeliami sąmoningai, nepagrįstai siekiant gauti draudimo išmokas.

2016-08-18 Seesan Insurance AS Lietuvos filialas pateikė žalos bylos Nr.T16/300-0599 patvirtintas kopijas, tarp kurių ir M. K. prašymas išmokėti draudimo išmoką 3599,90 euro už žalą, padarytą motociklo Suzuki apgadinimu bei susijusius dokumentus. (12 tomas, 1-44 b. l.)

Tyrimo metu apklaustas liudytojas G. L. parodė, kad 2016-08-18 Seesam Insurance AS Lietuvos filialas kreipėsi pareiškimu dėl fiksuojamų draudiminių įvykių, kurių dalyvis yra M. K.. 2016-07-08 buvo gautas M. K. pranešimas apie jam priklausančio motociklo Suzuki apgadinimą 2016-07-07 apie 16.25 val. Sporto gatvėje ties 3 numeriu pažymėtu pastatu, Vilniuje, deklaruoto eismo įvykio metu į motociklą atsitrenkus automobiliui Ford Transit, vairuojamam T. S.. Dėl šio įvykio užregistruota žalos byla Nr. T16/300-0599, nustatyta, kad automobilį Ford Transit apdraudė UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Seesam Insurance AS Lietuvos filiale Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Žalos bylos administravimo metu Seesam Insurance AS Lietuvos filiale buvo apžiūrėtos ir nufotografuotos abi transporto priemonės. Tiek M. K., tiek T. S. žodžiu ir raštu paaiškino eismo įvykio kilimo aplinkybes, kad 2016-07-07 M. K. paliko motociklą Sporto g. 3, Vilniuje, o T. S. atsitiktinai automobiliu atsitrenkė į stovintį motociklą. M. K. 2016-08-01 Seesam Insurance AS Lietuvos filialui pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką – 3599, 90 euro pagal turto vertintojo E. L. parengtą Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L160713. Šioje ataskaitoje užfiksuoti vertintojui matomi sugadinimai ir jų atstatymo kaštai. Vertinimų, ar sugadinimai susiję su įvykiu, ar ne, šioje ataskaitoje nėra. Įvertinus surinktą medžiagą, kilo abejonių dėl užfiksuotų motociklo apgadinimų sąsajos su deklaruotu eismo įvykiu, kadangi motociklui, be kitų apgadinimų, buvo pažeistas rėmas. Abejonių sukėlė tai, kad motociklo šonas yra reljefinis, jo priekinės dalies plastikinės apdailos detalės, vairas, duslintuvas, kojelės ir variklis yra labiau atsikišę į išorę, nei šio motociklo rėmo pažeidimo vieta, todėl mažai tikėtina, kad po kontakto su automobiliu nukritusiam ant šono motociklui galėjo būti pažeistas rėmas, o rėmo keitimo kaštai sudaro didžiąją dalį prašomo atlyginti nuostolio. Kilus abejonėms dėl 2016-07-07 įvykio aplinkybių pagrįstumo, šio įvykio duomenys ir dokumentai buvo perduoti UAB „Impulsana“ dėl įvykio aplinkybių įvertinimo ir eksperto išvados pateikimo. Ekspertas padarė išvadą, kad motociklo Suzuki rėmo sugadinimai nėra susiję su 2016-07-07 įvykiu. Apie tyrimo rezultatus M. K. buvo informuotas 2017-03-13 raštu Nr. T16/300-0599, persiųstu nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tačiau šis laiškas grįžo su nuoroda „neatsiėmė“. M. K. daugiau į Seesam Insurance AS Lietuvos filialą nesikreipė dėl šio įvykio ir nereiškė pretenzijų dėl 3599,90 euro išmokos sustabdymo. 2016-07-07 įvykio byla yra uždaryta dėl to, kad M. K. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl 2016-07-07 įvykio metu jo motociklui padarytų sugadinimų. (12 tomas, 46 b. l.)

Tyrimo metu apklaustas liudytojas E. L. parodė, kad iki 2011 metų dirbo draudimo kompanijoje AB Lietuvos draudimas, o nuo 2013 metų pradėjo dirbti VŠĮ Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė ir MB Žalos bei vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Jo pagrindinė darbo funkcija yra žalos įvertinimas. Jis nuo 2005 metų turi vertintojo kvalifikaciją (yra išlaikęs vertintojų egzaminą, turi turto vertinimo priežiūros tarnybos išduotą pažymėjimą, pažymėjimas yra neterminuotas). Žalas apskaičiuoja „Audatex“ programa, jam yra suteiktos prieigos teisės kaip fiziniam asmeniui. Prisijungimą prie programos turi tik jis, ir niekas be jo žinios prisijungti prie „Audatex“ programos negali. Savo veiklą vykdo Goštauto g. 8, Vilniuje. Jam žinomi asmenys D. M. T. ir M. K.. M. K. yra jo kaip fizinio asmens, vykdančio individualią veiklą, klientas ir dažnai kreipiasi į jį dėl žalų paskaičiavimo po eismo įvykių, o D. M. T. dažniausiai yra transporto priemonių, dėl kurių kreipiasi į jį M. K., savininkė. Kiek atsimena, M. K. į jį kreipėsi apie 10 kartų dėl įvairių transporto priemonių, bendraudavo telefonu arba elektroniniu paštu (M. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas – (duomenys neskelbtini).com.). Jis kaip ekspertas nevertina eismo įvykio pasekmių, vertina nuostolio dydį, bet netiria eismo įvykio aplinkybių, o tik apžiūri ir užfiksuoja matomus ant transporto priemonės sugadinimus apžiūros atlikimo metu. Kiek atsimena, jis tikrai buvo skaičiavęs žalas šioms transport priemonėms: automobiliams MB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); motociklui Suzuki GSX-R 1000, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūrų datos užfiksuotos ataskaitose. Apžiūros ir sąmatos buvo surašomos 2015-2016 metais pagal M. K. užsakymą, kiek atsimena, pastarasis nebuvo visų automobilių savininkas. (12 tomas, 50-51 b. l.)

Tyrimo metu apklaustas liudytoju T. S. parodė, kad D. K. pažįsta nuo mokyklos laikų, palaiko draugiškus santykius. Jokių bendrų verslo reikalų neturėjo ir neturi. 2016 metų vasarą dirbo UAB VP Service vairuotoju, naudojosi mikroautobusu Ford Transit, kurį darbdavys nuomojosi iš UAB “(duomenys neskelbtini) “. M. K. iki 2016-07-06 nepažinojo. 2016-07-06 vakare buvo prie „Forum Palace“, kur dažnai susirenka jaunimas. Prie jo priėjo D. K. su kitu vaikinu, su kuriuo supažindino, tai buvo M. K.. Per susitikimą jam buvo pasiūlyta užsidirbti inscenizuojant draudiminį įvykį. Kas pasiūlė – M. K. ar D. K., – neprisimena. Buvo reikalingi pinigai, o už draudiminio įvykio inscenizavimą M. K. jam pasiūlė 200 eurų, jis sutiko. Susitarė, kada, kur ir kaip bus vykdomas draudiminio įvykio inscenizavimas. Kas apie tai kalbėjo, neprisimena. Kitą dieną jis viską darė taip, kaip buvo sutarta – atvažiavo į Sporto g. 3, Vilniuje, esančią aikštelę su mikroautobusu, pamatė motociklą, važiuodamas atbuline eiga tyčia atsitrenkė į šį motociklą. Motociklas apsivertė, atsitrenkęs į bortelį. Jis iškvietė policiją, pranešdamas apie eismo įvykį, paprašė, kad surastų motociklo savininką. Į vietą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie iškvietė M. K.. Netrukus atvažiavo M. K., jį kažkas atvežė. Kai M. K. atvažiavo, policijos pareigūnai išvažiavo, jie su M. K. surašė eismo įvykio deklaraciją. Vėlai vakare paskambino D. K. paklausti, kada jam bus sumokėti pinigai už susitarimą. D. K. nurodė atvažiuoti prie degalinės Goštauto g. po tiltu. Atvažiavęs susitiko su M. K. ir D. K., M. K. perdavė jam 200 eurų. Apie eismo įvykį jis pranašė UAB “(duomenys neskelbtini) “ savininkui. Į draudimo bendrovę, kurioje buvo apdraustas Ford Transit, pats nesikreipė. Buvo susitikęs dėl motociklo su draudimo įmonės atstovu, šis uždavė jam kelis klausimus dėl įvykio Sporto g. 3, Vilniuje, jis atsakė. Nesidomėjo, ar M. K. gavo išmoką iš draudimo bendrovės. Kai jam pasiūlė tyčia nuversti motociklą ir už tai gauti pinigus, jis suprato, kad sutiko daryti neteisėtą veiką. (14 tomas, 84-85 b. l.)

Tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. K. davė parodymus, analogiškus duotiems T. S. parodymams. (14 tomas, 139-140 b. l.)

2016-04-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo“ buvo vykdoma M. K. telefono ryšio tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, iš šios prievartos priemonės taikymo duomenų matyti, kaip M. K. su D. K. aptaria motociklo Suzuki ir automobilio Ford Transit eismo įvykio inscenizavimo vietą, laiką. (14 tomas, 15-18, 25-26 b. l.)

M. K. inkriminuoto sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-47-895/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatytas draudiminio įvykio inscenizavimas – M. K., veikdamas kartu su T. S. ir D. K., iš anksto susitarę inscenizavo eismo įvykį: M. K. paprašė D. K. surasti asmenį, kuris, vairuodamas transporto priemonę, už atlygį apgadintų jo motociklą Suzuki, D. K. surado T. S. ir supažindino su M. K., po ko T. S. vairuojamu automobiliu Ford Transit atbulas atsitrenkė į M. K. stovintį motociklą Suzuki ir jį apgadino, už tai gaudamas 200 eurų atlygį; M. K. kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, tačiau jo negavo, nes draudimo bendrovė, atkreipusi dėmesį į eismo įvykių, kuriuose dalyvauja M. K., dažnį bei pačių įvykių aplinkybes, suabejojo, ar visi šie įvykiai yra atsitiktiniai, ir, siekdama nustatyti, ar tie įvykiai nėra sukeliami sąmoningai, turint tikslą nepagrįstai gauti draudimo išmokas, taip pat – nustatyti, ar, siekiant padidinti nuostolių dydį, nėra klastojami duomenys apie įvykių padarinius, kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei išmoką sustabdė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad M. K. veiksmuose nustatyta esminė apgaulė – būtinasis BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Kadangi veika nutruko pasikėsinimo stadijoje, ji kvalifikuotina ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį. Už šią nusikalstamą veiką M. K. baustinas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje

M. K. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, nurodė jo padarymo aplinkybes, kad jis ilgą laiką vertėsi iš prekybos naudotais automobiliais. Žino, kad VMI dėl jo vardu vykdomos veiklos atliko mokestinį tyrimą, susipažinęs su 2018-11-26 mokestinio tyrimo ataskaita ir su jos išvadomis sutinka, nes jau nuo 2018 metų gegužės buvo užregistravęs vykdomą automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimo individualią veiklą. Jis įsipareigojo sumokėti jam priskaičiuotus mokesčius. Aukščiau nurodytą veiklą nuo 2013 metų vykdo tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje, kur ši veikla buvo užregistruota. Kad reikia veiklą registruoti papildomai ir Lietuvoje, nežinojo. Lietuvoje jis iš fizinių ir juridinių asmenų pirkdavo naudotus automobilius, kuriuos parduodavo, prieš tai mašinas kartais pataisydavo. Transporto priemonių pirkimui ir pardavimui naudojosi skelbimo puslapiais internete. Šiai veiklai vykdyti naudojo mobilųjį telefoną. Pirkimo-pardavimo sutartis, kurias sudarė savo vardu, laikė namuose Bendorėlių 2-oji al. 15. Kratos metu šios sutartys buvo rastos ir paimtos. Neprisimena, kiek automobilių pavyko parduoti 2013-2017 metų laikotarpiu, neprisimena automobilių pardavimo pajamų sumos. Kadangi susipažino su mokestinio tyrimo išvada, kurioje šie klausimai detaliai aprašyti, sutinka su tyrimo metu nustatytais duomenimis – su jo vardu parduotų automobilių skaičiumi ir gautų pajamų suma, nurodytais jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Laikotarpiu nuo 2013 iki 2017 metų deklaracijų apie pajamas nepildė, mokesčių nemokėjo. Dėl to, kad jis versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkine-komercine veikla, jos neįregistravęs nustatyta tvarka, prisipažįsta visiškai. (20 tomas, 93-95 b. l.)

Kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, įrodo aukščiau aptartų įrodymų visuma – VMI pranešimo, kratos, dokumentų apžiūros protokolų duomenys, mokestinio tyrimo duomenys; paminėti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo ir patvirtina, jie nėra prieštaringi, teismas juos pripažįsta įrodymais.

VMI rašytiniame pranešime nurodyta, kad M. K. nėra/nebuvo įsigijęs verslo liudijimų, nėra/nebuvo įregistravęs individualios veiklos pagal pažymą. Kadangi M. K. deklaruotos automobilių pardavimo pajamos neatitinka Vilniaus AVPK KP ENTV pateiktų duomenų apie sudarytus pardavimo sandorius, dėl galimai ne visų deklaruotų transporto priemonių pardavimo pajamų VMI mano, kad tikslinga atlikti M. K. atžvilgiu mokestinį tyrimą. Gyventojas, prekiaujantis naudotomis transporto priemonėmis, neturi galimybės verstis šia veikia įsigijęs verslo liudijimo, kadangi Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių”, nėra nustatyta tokios veiklos rūšies. Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2013-06-25 viršininko įsakymo Nr. VA-36 „Dėl Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą /išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių patvirtinimo” nuostatomis, fizinis asmuo, pradedantis vykdyti individualią veiklą, turi tinkamai užpildytą Fizinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą (duomenys neskelbtini) formą pateikti VMI. Mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne formaliai išraiškai. Todėl, esant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintiems individualios veikios požymiams, gyventojo vykdoma veikla laikoma individualia veikla net ir nesant formalaus individualios veiklos įregistravimo fakto, o pajamos iš tokios veiklos gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamos kaip individualios veikios pajamos. (18 tomas, 105-106 b. l.).

Atlikus kratą M. K. gyvenamojoje vietoje, name (duomenys neskelbtini)Vilniaus raj., buvo rasti M. K. vardu sudarytų transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių originalai (15 tomas, 156-184 b. l.; 16 tomas, 1-200 b. l.; 17 tomas, 1-26 b. l.)

2016-11-30 atlikta daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – automobilių pirkimo-pardavimo sutarčių, – apžiūra. (17 tomas, 27-36 b. l.)

Atlikusi M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-13-31, VMI pranešė, kad pagal VMl duomenų bazėje turimą informaciją M. K. automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimo individualią veiklą (EVRK kodas: 45.11.00), vykdomą per nuolatinę bazę, Lietuvoje įregistravo 2018-05-02. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad M. K. automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimo Individualią veiklą vykdo nuo 2013-04-08 (pirmojo pardavimo sandorio sudarymo data). Pagal tyrimo metu surinktą informaciją ir M. K. deklaruotus duomenis tiriamuoju laikotarpiu individualios veiklos pajamos sudaro: 2013 metais – 45281,80 Lt, 2014 metais – 219248,27 Lt, 2015 metais – 27662,97 euro, 2016 metais – 8935,62 euro, 2017 metais – 7632,06 euro, leidžiami atskaitymai: 2013 metais – 42273,62 Lt, 2014 metais – 169983,70 Lt, 2015 metais – 20696,62 euro, 2016 metais – 6925,61 euro, 2017 metais - 6156,02 euro. Pagal 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio 2 dalį nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Pagal VMI prie FM viršininko 2013-06-25 įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų „Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių“ 9.5 punktą kiti individualią veiklą ar kitą veiklą vykdantys mokesčių mokėtojai turi pateikti prašymą įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną. M. K. mokestinio tyrimo metu 2018-11-19 patikslino 2013 metais galutinai išvykstančio iš Lietuvos nuolatinio Lietuvos gyventojo (išvykimo data 2013-12-31) pajamų deklaraciją ((duomenys neskelbtini)), kurios priede (duomenys neskelbtini) deklaruotos 45281,80 Lt individualios veiklos pajamas, 42273,62 Lt leidžiamus atskaitymus, apskaičiuotas mokėtinas 150 Lt (43,44 euro) gyventojų pajamų mokestis (toliau ir – GPM). Gyventojas pateikė 2014 - 2017 metų nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaracijas (FR0531), kuriose deklaravo individualios veiklos pajamas: 2014 metais – 219248,27 Lt, 2015 metais – 27662,97 euro, 2016 metais – 8935,62 euro, 2017 metais – 7632,06 euro, leidžiamus atskaitymus: 2014 metais – 169983,70 Lt, 2015 metais – 20696,62 euro, 2016 metais – 6925,61 euro, 2017 metais – 6156,02 euro, apskaičiavo mokėtiną GPM: 2014 metais – 2463 Lt (713,33 euro), 2015 metais – 348 eurus, 2016 metais – 101 eurą, 2017 metais – 74 eurus. M. K. 2018-11-19 pateiktose 2013-2017 metų pajamų deklaracijose ((duomenys neskelbtini) ir FR0531) apskaičiavo 1279,77 euro mokėtiną GPM sumą (iki mokestinio tyrimo pradžios pateiktose 2013-2017 metų pajamų deklaracijose apskaičiuota 463,47 euro mokėtina GPM suma). M. K. pateikė 2014 metų liepos - 2015 metų kovo ir 2015 metų birželio pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (FR0608), kuriose deklaravo 13988,73 euro apmokestinamų tiekimų ir 2426,40 euro mokėtiną pridėtinės vertės mokesčio sumą. (18 tomas, 116-117 b. l.)

BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtos ekonominės veiklos ėmėsi versliškai ir/ar stambiu mastu. Už vertimosi ūkine, komercine veikla pažeidimus numatyta dviejų rūšių teisinė atsakomybė – baudžiamoji ir administracinė. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad pirmiausia už verslo tvarkos pažeidimus atsiranda administracinė atsakomybė, o baudžiamoji atsakomybė kyla tik nustačius papildomus, BK 202 straipsnyje numatytus požymius – veiklos versliškumą ir/ar stambų mastą. Šie alternatyvūs požymiai, rodantys didesnį neteisėtos veiklos pavojingumo laipsnį, yra baudžiamosios ir administracinės atsakomybių atribojimo kriterijai.

Iš M. K. suformuluoto įtarimo matyti, kad jam inkriminuojami tiek stambaus masto, tiek versliškumo požymiai, numatyti BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Teismų praktikoje komercinė ir finansinė veikla suprantama kaip nuolatinė, savo rizika vykdoma asmens veikla, susijusi su prekių pirkimu-pardavimu arba paslaugų teikimu, kurios tikslas yra pelno siekimas. Neteisėtos komercinės ar finansinės veiklos požymis yra licencijos (leidimo) neturėjimas, kai ji (jis) yra reikalinga. Versliškumo elementai yra sistemingumas ir nuolatinis pobūdis, pajamų šaltinis. BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ reiškia veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Kiti požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Iš M. K. suformuluoto įtarimo matyti, kad jam inkriminuojami tiek stambaus masto, tiek versliškumo požymiai, numatyti BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. K. neteisėtai vertėsi ekonomine veikla stambiu mastu. Teismas vertina, kad stambų mastą nagrinėjamoje byloje patvirtina VMI mokestinio tyrimo metu surinkti duomenys, paties kaltinamojo pateiktos deklaracijos.

M. K. nusikalstamoje veikoje versliškumas pasireiškė nuolatiniu, pastoviu, sistemingu vertimusi automobilių prekyba, ir tokia veikla buvo jo nuolatinis pagrindinis pajamų/ pragyvenimo šaltinis. Teismas, susipažinęs su bylos duomenimis, nustatė, kad M. K. laikotarpiu nuo 2013-04-08 iki 2017-12-31 savo vardu sudarė 217 transporto priemonių įsigijimo ir perleidimo sandorių, ši veikla buvo pagrindinė kaltinamojo veikla, iš kurios jis gaudavo finansinę naudą. Įvertinęs šias faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad atsižvelgus į M. K. veiksmų sistemiškumą, į tai, kad veikla, susijusi su pajamų gavimu iš minėtos veiklos, nebuvo nustatyta tvarka įregistruota ir deklaruojama VMI, buvo vykdoma neturint tam leidimo, ir vertina, kad M. K. veiksmai atitinka neteisėto vertimosi komercine ir finansine veikla versliškumo požymį.

Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, jis už šią nusikalstamą veiką baustinas.

Dėl bausmės

M. K. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi, tačiau prašė sumažinti baudos dydį ir baudos sumokėjimą išdėstyti per 12 mėnesių. (20 tomas, 104 b. l.)

Kaltinamojo atsakomybę lengvina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas M. K. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia, kad jis pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą ir padarė apysunkį nusikaltimą, sukčiavimas nutruko pasikėsinimo stadijoje, apysunkis nusikaltimas yra baigtas, abu nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, kaltinamasis dėl abiejų veikų padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – M. K. vykdo individualią veiklą Jungtinėje Karalystėje, yra neteistas (20 tomas, 2 b. l.), yra baustas administracinėmis nuobaudomis (20 tomas, 7-9 b. l.).

Įvertinęs šias aptartas aplinkybes, teismas bausmės paskirties, numatytos BK 41 straipsnyje, siekia M. K. skirdamas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje bei 202 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – baudą.

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, – gali būti skiriama kartu su bausme. Teismas konstatuoja, kad M. K. turto (motociklo) konfiskavimas nepažeistų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jam skirtina ši baudžiamojo poveikio priemonė.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

VĮ Regitra pažymoje nurodyta, kad motociklo Suzuki GSX-R 1000, VIN numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra M. K.. (15 tomas, 92 b. l.)

Laikinas M. K. nuosavybės teisės apribojimas į šią transporto priemonę netaikytas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad motociklas Suzuki GSX-R 1000, VIN numeris (duomenys neskelbtini), buvęs valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (šiuo metu automatiškai išregistruotas negavus duomenų apie techninę apžiūrą ir draudimą), yra kaltinamajam M. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė. Todėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, – taikymas šiuo atveju yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka įstatymo reikalavimus bei teismų praktiką, nes be transporto priemonės panaudojimo aukščiau aptartu būdu, šios veikos padarymas neįmanomas, tad motociklas yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, paskirtą bausmę M. K. mažina vienu trečdaliu.

Teismas nenustato kitų pagrindų, kuriems esant, M. K. prašymas galėtų būti tenkinamas ir baudos dydis galėtų būti dar daugiau sumažintas, todėl kaltinamojo prašymas dėl baudos dydžio sumažinimo atmetamas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju įstatymas nenumato baudos sumokėjimo išdėstymo, todėl atmetamas ir kaltinamojo prašymas baudos sumokėjimą išdėstyti per 12 mėnesių. Visgi, atsižvelgdamas į baudos dydį, teismas nustato ne dviejų, kaip numatyta įstatyme, o šešių mėnesių baudos sumokėjimo terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 22 straipsnio 2 dalis).

Dėl kardomosios priemonės ir kardomojo kalinimo

Tyrimo metu M. K. 2016-10-06 nutarimu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, – panaikinta 2017-10-11 nutarimu (20 tomas, 22-23 b. l.), duomenys apie kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, – pratęsimą ar panaikinimą byloje neteikiami.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. K. kardomoji priemonė neskirtina.

Tyrimo metu M. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-10-04 10.50 val. iki 2016-10-06 09.55 val. (20 tomas, 13-14, 17-18 b. l.), laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į skirtą bausmę.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2016-10-04 kratos metu įtariamojo M. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)Vilniaus raj., rasti ir paimti trannsporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių originalai (15 tomas, 156-184. 16 tomas,1-200, 17 tomas, 1-26 b. l.), – paliktini saugoti byloje.

Taip pat minėtos kratos metu rastas ir paimtas dujinis pistoletas ME38 Compact-G, leidimas laikyti ginklą Nr. (duomenys neskelbtini), neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad šie daiktai saugomi Vilniaus AVPK (17 tomas, 57-58 b. l.).

Teismas atkreipia dėmesį, jog aptarti ginklas ir leidimai, rasti ir paimti kratos metu (15 tomas, 169 b. l.) su nagrinėjama byla nėra susiję, nei bylos tyrimui, nei nagrinėjimui nėra reikšmingi. Be to, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kvite B, serija BBB, Nr. OVS002100 yra aprašytas kaip saugojimui perduotas tik daiktas ME38 Compact-G.380 Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vienetas, duomenų apie leidimus nėra. Šio daikto priskirtinumo klausimas teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas spręsti prokurorui Aidui Dzikarui.

Dėl kratos metu paimtų leidimo laikyti ginklą Nr. (duomenys neskelbtini), neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nesprendžia, nes jie nėra daiktai, reikšmingi bylos tyrimui ir nagrinėjimui, ir byloje nėra pateikta duomenų apie jų buvimo (saugojimo) vietą.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 202 straipsnio 1dalyje ir skirti jam bausmes:

- už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje – 60 MGL (2259,60 euro) dydžio baudą;

- už nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje – 140 MGL (5272,40 euro) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę M. K. paskirti 150 MGL (5649,00 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti galutinę bausmę – 100 MGL (3766,00 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu įskaityti į atliktos bausmės laiką M. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-10-04 10.50 val. iki 2016-10-06 09.55 val. (dvi dienas), ir nustatyti, kad atliktina yra 96 MGL (3615,36 euro) dydžio baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 68, 72 straipsniais M. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti motociklą Suzuki GSX-R 1000, VIN numeris (duomenys neskelbtini), buvęs valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

M. K. kardomosios priemonės neskirti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2016-10-04 kratos metu įtariamojo M. K. gyvenamojoje vietoje Bendorėlių (duomenys neskelbtini)Vilniaus raj., rastus ir paimtus trannsporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių originalus, – palikti saugoti byloje.

Klausimą spręsti dėl daikto – dujinio pistoleto ME38 Compact-G.380 Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vieneto, saugomo Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą B, serija BBB, Nr. OVS002100, – priskirtinumo perduoti Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui Aidui Dzikarui.

M. K. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (originalą) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilniuje, teismo priimamąjį skyrių arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt).

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai (BVK 22 straipsnis). Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

M. K. išaiškinti, kad

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Lilija Tarčevskaja