Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-10-30 · Civilinė byla Nr. 2-810/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-30
Bylos Nr.
2-810/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Donatas Šernas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Danske lizingas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Cars Agro Rent“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-810/2008Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Danske lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Cars Agro Rent“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Danske lizingas“ 2008 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Cars Agro Rent“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, jog pagal šalių sudarytas Lizingo sutartis dėl lengvojo transporto įsigijimo finansavimo atsakovo pradelstas įsiskolinimas yra 525 251,91 Lt. Teigė, kad 2007 m. liepos 20 d. ieškovas ir UAB „Cars Agro Rent“, atstovaujama turto administratoriaus UAB „Tigesta“ įgalioto asmens S. B., sudarė skolos suderinimo aktą, kuriuo patvirtintas atsakovo įsiskolinimo dydis. Paaiškino, jog pagal atsakovo turto administratoriaus, veikusio 2007 m. birželio 11 d. nutarties pagrindu, parengtą UAB „Cars Agro Rent“ balansą 2007 m. gegužės 31 d. bendrovė turėjo turto už 286 093 Lt, o atsakovo pradelsti finansiniai įsipareigojimai ieškovui (525 251,91 Lt) viršijo visą atsakovo turimą turtą. Balanse taip pat nurodyta, kad atsakovo įsipareigojimai kitiems kreditoriams sudarė 791 288 Lt. Papildomai nurodė, jog atsakovas 2007 m. gegužės 10 d. buvo išregistruotas iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų sąrašo, nevykdo jokios veiklos, negauna pajamų ir todėl yra pagrindas iškelti bankroto bylą.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Cars Agro Rent“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jame dėstomos aplinkybės šiuo metu yra ginčijamos teismuose, ir tik išnagrinėjus civilines bylas Nr. 2-666-56/08 ir Nr. 2-786-294/2008 bei įsiteisėjus atitinkamiems teismų sprendimams, bus galima vertinti UAB „Cars Agro Rent“ finansinę būklę. Tuo tarpu nesant įsiteisėjusių teismų sprendimų nurodytose civilinėse bylose, nėra pagrindo teigti, jog ieškovas apskritai yra atsakovo kreditorius, kuris pagal Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio pirmosios dalies pirmą punktą turėtų teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Cars Agro Rent“ bankroto bylą. Teismas nurodė, kad atsakovas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme yra pateikęs ieškinį ieškovui UAB „Danske lizingas“, kuriuo, be kitų reikalavimų, ginčija finansinio lizingo sutartis (civilinė byla Nr. 2-786-294/2008). Be to, Vilniaus apygardos teisme pagal ieškovo UAB „Danske lizingas“ pareikštą ieškinį atsakovui UAB „Metoil“, trečiajam asmeniui UAB „Cars Agro Rent“, dėl įpareigojimo įvykdyti pinigines prievoles taip pat vyksta ginčai iš finansinio lizingo sutarčių (civilinė byla Nr. 2-666-56/08). Teismas neturi duomenų, jog nurodytos civilinės bylos, nagrinėjamos Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme bei Vilniaus apygardos teisme, dėl finansinio lizingo sutarčių būtų išspręstos įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Teismas taip pat nustatė, kad pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialisto 2008 m. vasario 8 d. išvadą Nr. 5-1/21 dėl UAB „Cars Agro Rent“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, atsakovo 2007 m. liepos 20 d. balansą sudarė: įmonės turtas – 3 999 835 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 250 706 Lt. Pagal UAB „Finrosta“ atliktą atsakovo 2006 m. ir 2007 m. gegužės 31 d. finansinės atskaitomybės reviziją, 2007 m. gegužės 11 d. stambiausias kreditorius UAB „Sampo banko lizingas“ (tai yra ieškovas UAB „Danske lizingas“), kurio galiojančiomis sutartimis grindžiamų pradelstų finansinių reikalavimų sumą sudarė 4 951 764 Lt. Teismas nurodė, kad dalis šiuo aktu patvirtintų įsiskolinimų pagal Lizingo sutartis dėl lengvojo transporto įsigijimo finansavimo ginčijamos minėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-666-56/08 pagal ieškovo UAB „Danske lizingas“ pareikštą ieškinį atsakovui UAB „Metoil“, trečiajam asmeniui UAB „Cars Agro Rent“, dėl įpareigojimo įvykdyti pinigines prievoles. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į atsakovo 2007 m. liepos 20 d. balanso duomenis bei į tai, jog dalis ieškovo UAB „Danske lizingas“ reikalavimų atsakovui yra ginčijama teismuose, sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio aštuntojoje dalyje nustatytų sąlygų ir iškelti atsakovui UAB „Cars Agro Rent“ bankroto bylą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Danske lizingas“ prašo teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Atsakovas yra pradelsęs 525 251,9 Lt dydžio finansinius įsipareigojimus ieškovui pagal finansinio lizingo sutartis dėl lengvojo transporto finansavimo. Pagal UAB ,,Tigesta“ įgalioto asmens parengtą atsakovo balansą 2007 m. gegužės 31 d. atsakovas turto turėjo už 286 093 Lt. Tokiu būdu atsakovo pradelsti finansiniai įsipareigojimai ieškovui, kurių atsakovas jokiu ieškiniu ar priešieškiniu neginčija, viršija visą atsakovo turtą. Dėl to atsakovas turi būti laikomas nemokiu ir jam keltina bankroto byla (ĮBĮ 1 str. 8 p.). Bendra atsakovo skola ieškovui yra 4 951 763,73 Lt. Šis skolos dydis užfiksuotas 2007 m. liepos 20 d. Skolos suderinimo akte, kuris taip pat nėra ginčijamas jokioje byloje. Skolą sudaro 4 426 511,82 Lt pagal finansinio lizingo sutartis dėl sunkiojo transporto finansavimo, ši skolos dalis atsakovo yra ginčijama, ir 525 251,9 Lt skola pagal finansinio lizingo sutartis dėl lengvojo transporto įsigijimo finansavimo, kurios atsakovas neginčija ir kurios pagrindu ieškovas siekia iškelti atsakovui bankroto bylą. Nė vienos iš nurodytų dviejų civilinių bylų nagrinėjimas neturi ir neturės įtakos nustatant atsakovo nemokumo būseną, nes pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo yra grindžiamas tik ta atsakovo skolos ieškovui dalimi, kuri nėra ginčijama atsakovo nė vienoje byloje. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas Vilniaus m. 2 apylinkės teisme ginčija finansinio lizingo sutartis, kuriomis remdamasis ieškovas prašo iškelti bankroto bylą. Atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo dėl finansinio lizingo sutarčių dėl lengvojo transporto finansavimo pripažinimo negaliojančiomis ar niekinėmis. Teismo nurodytoje byloje atsakovas ginčija tik tarptautinę pirkimo – pardavimo sutartį, o ne finansinio lizingo sutartis, kurių pagrindu ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą. Nė vienoje iš nurodytų nagrinėjamų civilinių bylų atsakovas neginčija fakto, kad yra pradelsęs įvykdyti finansinius įsipareigojimus ieškovui, todėl teismas visiškai nepagrįstai nevertino į bylą pateiktų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių atsakovo skolą ieškovui ir jos dydį. Teismas, remdamasis 2008 m. vasario 8 d. FNTT specialisto išvada, pasisako tik dėl atskirų jos dalių, tačiau neanalizavo to fakto, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą atsakovas turėjo sumokėti 465 814,18 Lt dydžio PVM valstybei iki 2007 m. gegužės 25 d., tačiau jau pusantrų metų delsia tai padaryti. Teismas neanalizavo, kad atsakovo neginčijamos skolos ieškovui dydis ir pradelsti įsipareigojimai valstybei viršija visą atsakovo turtą 704 973,09 Lt suma. Teismas neįsigilino į ieškovo pateiktus dokumentus. Nutartyje nėra išdėstyta jokių motyvų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kaip teismas vertino ieškovo argumentus arba kodėl juos atmetė. Tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, nes nutartis yra surašyta be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Cars Agro Rent“ prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad reikalavimą dėl tų pačių finansinio lizingo sutarčių, kuriomis buvo grindžiamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovas yra pareiškęs atskiroje byloje Nr. 2-666-232/08. Neteisingi ir klaidinantys ieškovo teiginiai, kad skolos, kylančios iš finansinio lizingo sutarčių dėl lengvojo transporto įsigijimo finansavimo nėra ginčijamos. Ieškovas skolos ginčijimu pripažįsta tik ieškinio ar priešieškinio pareiškimą, tačiau atsiliepimas taip pat yra procesinis dalyvaujančio byloje asmens dokumentas, kuriuo sutinkama su ieškiniu arba ne, tuo pačiu ir skola atsiliepimu pripažįstama arba ne. Minėtoje civilinėje byloje atsakovas nė viename iš savo pateiktų procesinių dokumentų nepripažįsta jokios skolos ieškovui ir visose civilinėse bylose, kuriose atsakovas yra dalyvaujančiu asmeniu, ginčija 2007 m. liepos 20 d. skolos suderinimo aktą, kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimus. Taip pat nurodė, kad skundžiama teismo nutartis atitinka visus CPK 291 straipsnio reikalavimus, o ieškovo argumentai dėl motyvų nebuvimo yra nepagrįsti.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu ieškovas UAB Danske lizingas pateikė rašytinius paaiškinimus bei ieškovo naujai gautus papildomus įrodymus, kurie, ieškovo nuomone, pagrindžia esant dideles atsakovo skolas valstybei. Šie dokumentai prijungtini prie bylos ir vertintini (CPK 314 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse ne kartą buvo pabrėžiama įmonių bankroto teisės instituto esmė, jo tikslai, kurių buvo siekiama priimant Įmonių bankroto įstatymą (toliau ĮBĮ), tuo remiantis yra nuolat pabrėžiamas šio teisės instituto viešas pobūdis ir su tuo susijusi teismo pareiga nagrinėjant tokios kategorijos bylas griežtai laikytis ĮBĮ nustatytų terminų, kurie apibrėžia klausimų dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo, dėl įmonės pabaigos ir kt. nagrinėjimo trukmę. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio pirmosios dalies normą, kuri apibrėžia bankroto sąvoką, bankrotas – tai nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla ar vykdomos ne teisminės bankroto procedūros. Taigi bankroto procesas yra taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Todėl pradedant šį procesą, tai yra iškeliant bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje numatytais pagrindais, jų tarpe ir pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies pirmąjį punktą, yra būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų nebegali vykdyti veiklos, ar turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje taip pat jau yra susiklosčiusi nuostata, kurią savo laiku buvo suformulavęs Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­tas 2001 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 33, ap­svars­tęs įsta­ty­mų tai­ky­mo prak­ti­ką ban­kro­to by­lo­se, iš­kel­to­se ir iš­nag­ri­nė­to­se pa­gal 1997 m. bir­že­lio 17 d. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mą, jog pirmosios instancijos teismas, reng­da­ma­sis nagrinėti ban­kro­to by­lą, vadovaudamasis viešu interesu, tu­ri bū­ti ak­ty­vus, esant reikalui įpa­rei­go­ti savininką, val­dy­bos na­rius, ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vą, vy­riau­si­ą­jį fi­nan­si­nin­ką, pa­teik­ti teis­mui vi­sus ban­kro­to by­lai nag­ri­nė­ti rei­ka­lin­gus do­ku­men­tus ir įver­tin­ti įmo­nės tur­tą, kvies­ti juos į teis­mą, rei­ka­lau­ti raš­tiš­kų pa­aiš­ki­ni­mų, su­si­ju­sių su ban­kro­to by­los iš­kė­li­mo klau­si­mais. Spręs­da­mas klau­si­mą dėl ban­kro­to by­los iš­kė­li­mo, teis­mas privalo va­do­vautis tiek prie pa­reiš­ki­mo pri­dė­tais do­ku­men­tais, tiek ir įsta­ty­mo 9 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­ta tvar­ka gau­tais duo­me­ni­mis bei at­si­žvel­gti į įmo­nės finan­si­nės būk­lės pa­si­kei­ti­mą per lai­ko­tar­pį nuo pa­reiš­ki­mo dėl bankroto bylos iškėlimo ga­vi­mo iki by­los iš­kė­li­mo. Kaip žinia, teismas gali taikyti procesines priemones, jeigu šie as­me­nys nevykdo pareigos pateikti reikalaujamus įrodymus, at­vy­kti į teis­mą ar kt. (ĮBĮ 9 str. 1, 2 d., CPK 71 str.). Be to, teismas, spręsdamas, kokia proceso forma – žodine ar rašytine, nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo atsižvelgti į bylos aplinkybes (ieškinio pareiškime bei atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, pateiktus įrodymus), o taip pat į pareigą užtikrinti bendrųjų civilinio proceso principų dėl šio proceso koncentracijos, ekonomiškumo, kooperacijos (CPK 7, 8 str.), bei paminėtų ĮBĮ nustatytų tikslų įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga ir apelianto pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo išvadai, jog nėra ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų iškelti atsakovui bankroto bylą remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 2 punktu (CPK 185 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nagrinėjamas antrasis ieškinio pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui paduotas dar 2008 m. vasario 14 d., tačiau sprendžiant klausimą dėl atsakovo mokumo ir bankroto bylos iškėlimo skundžiamoje teismo nutartyje remiamasi bendrovės 2007 m. liepos 20 d. balanso, 2006 m., finansinės atskaitomybės revizijos duomenimis. Teismas nutartyje remiasi FNTT prie VRM Vilniaus apskrities skyriaus specialisto 2008 m. vasario 8 d. išvada Nr. 5-1/21 dėl UAB „Cars Agro Rent“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, tačiau kaip matyti iš šios išvados turinio, buvo tiriama bendrovės veikla 2006 m. sausio 1 d. – 2007 m. liepos 20 d. laikotarpiu. Be to ir šioje išvadoje nurodoma, jog iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, jog atsakovas tyrimui atlikti nepateikė bendrovėje nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 20 d. atliktų inventorizacijų duomenų (įmonės turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir faktiškai rasto turto bei įsipareigojimų palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis). Teigiama, kad esant 2007 m. liepos 20 d. būklei atsakovas negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų nei ieškovui, nei valstybei. Tuo tarpu iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovo skola biudžetui yra 585 421, 91 Lt (Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. liepos 30 d. patikrinimo aktas Nr.05-77-15). Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis, nuo 2007 m. gegužės 10 d. atsakovas buvo išregistruotas iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų sąrašo (t. 36, b. l. 61). Be to, apeliantas teigia, kad ši bendrovė nevykdo jokios veiklos, negauna pajamų.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, nepakanka vien konstatuoti, jog tarp šių šalių yra kilę teisme nagrinėjami ginčai dėl atskirų lizingo sutarčių vykdymo, nes tik nustačius realią bendrovės ūkinę – finansinę būklę bylos nagrinėjimo metu, galima konstatuoti, kokią įtaką šios bendrovės mokumui gali turėti nagrinėjami ginčai (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai neištyrė byloje surinktų įrodymų, susijusių su atsakovo mokumu bei jo kaip ūkio subjekto pajėgumu vykdyti prievoles būtent bylos nagrinėjimo momentui, tai yra neatskleidė bylos esmės, ir dėl šios priežasties skundžiama teismo nutartis naikinama, o klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei ,,Cars Agro Rent“ iškėlimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėDonatas Šernas