- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- II-306-671/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00203-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pareiškėjas
- K. Š.
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo K. Š. skundą dėl Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės A. K. 2017-08-22 nutarimo Nr. 86ANN-114051677-17 panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresnioji specialistė A. K. 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 86ANN-114051677-17 nubaudė K. Š. pagal Lietuvos Respublikos Administracinio nusižengimo kodekso (toliau ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 170 Eur baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesių terminui, už tai, kad jis pažeidė kelių eismo taisyklių 140.4 p. reikalavimus, t. y. 2017 m. birželio 29 d., 13 val. 35 min., Telšių m., Birutės – Kęstučio gatvėse, vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad KET 3.9 punktas numato, jog lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. KET 140.4 punktas numato, kad lenkti draudžiama perėjose. Pareiškėjas vairavo automobilį „Nissan Navaro“, tačiau jis nelenkė jokio kito automobilio pėsčiųjų perėjoje, o apvažiavo kliūtį. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir joje jau stovinčio automobilio, jis sustojo prie sustojusio automobilio ir įvertinęs, kad automobilis dėl jam nežinomų priežasčių neketina judėti (buvo sugedęs, užgesęs), apvažiavo pėsčiųjų perėjoje stovintį automobilį. Toks pareiškėjo elgesys atitiko KET 30 ir 31 punktų reikalavimus. KET 31 punktas numato, jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją važiuojantis automobilis sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas laikydamasis visų atsargumo taisyklių apvažiavo stovintį automobilį kelyje kaip esančią kliūtį. Atsižvelgiant į kelio plotį, kitos galimybės apvažiuoti kliūti pareiškėjas neturėjo. Sistemiškai analizuojant KET nuostatas matyti, jog išskiriamos dvi skirtingos sąvokos – lenkimas ir apvažiavimas. KET 128 punkte numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atliko kliūties (stovinčio automobilio) apvažiavimą, o ne lenkimą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Dėl paminėtų aplinkybių pareiškėjo veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip pažeidžiančių Kelių eismo taisykles, todėl apskritai nebuvo padarytas administracinis nusižengimas. Prašė panaikinti Telšių AVPK 2017-08-22 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Taip pat nurodė, kad ANK 35 straipsnio 5 dalis numato galimybę, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda arba administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisinga ir protinga tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri nėra per griežta. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo veiksmai būtų vertinami kaip KET 140.4 punkto pažeidimas (su kuo pareiškėjas nesutinka), prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
Telšių AVPK Kelių policijos skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė skundo netenkinti ( b. l. 14).
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir papildomai paaiškino, kad 2017-06-29, apie pietus jis važiavo Birutes gatve link centro ir sankryžoje su Kęstučio gatve, turėjo sukti į kairę. Artėdamas prie sankryžos matė, kad sankryžoje, ant pėsčiųjų perėjos stovi šviesios spalvos automobilis, jo modelio ir numerių neįsidėmėjo. Automobilis nerodė posūkio, jo manymu buvo užgesęs. Jis sustojo už automobilio ir pyptelėjo. Stovinčio automobilio vairuotojas mostelėjo jam ranka ir jis suprato, kad vairuotojas turi kažkokių problemų ir rodo jam lenkti. Kadangi sankryžoje kitų transporto priemonių nebuvo, pėsčiųjų taip pat nebuvo, jis parodė posūkį į kairę ir išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą aplenkė stovėjusį automobilį. Pradėjus važiuoti Kęstučio gatve, išgirdo garso signalą ir pamatė, kad jį stabdo nežymėtas policijos automobilis. Jis sustojo. Pareigūnas jam pasakė, kad jis lenkė neleistinoje vietoje - per perėją. Jis paaiškino aplinkybes, bet pareigūnas liepė važiuoti į Birutės gatvę, ten paaiškino, kad jis neteisus ir surašė protokolą. Jis nesitikėjo, kad jam bus atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl nesiginčijo su pareigūnu, pasakė, kad sutinka sumokėti pagal administracinį nurodymą paskirtą baudą. Tik vėliau jis suvokė, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, nors jis realiai nieko nepažeidė. Nuvykęs į Kelių policijos skyrių jis prašė parodyti vaizdo įrašą, kaip buvo užfiksuotas jo pažeidimas, bet jam atsakė, kad įrašo nėra. Abejotina, ar pareigūnas V. P. galėjo gerai matyti lenkimo aplinkybes, nes kaip pats paaiškino, nežymėtas pareigūnų automobilis stovėjo už kito automobilio, kas trukdė matomumui. Jis tą dieną niekur neskubėjo, nevairuoja chuliganiškai, neturi dėl to galiojančių nuobaudų, todėl jeigu priekyje automobilis būtų lėtai važiavęs, tai jis nebūtų jo lenkęs, o ir nebūtų galėjęs aplenkti per perėją judančio automobilio, nes perėja yra lygiagrečiai su sankryža. Prašė panaikinti nutarimą.
A. K., atstovaujanti Telšių apskrities VPK paaiškino, kad ji surašė pareiškėjui nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Žinojo pareiškėjo poziciją, bandė aiškintis ar nėra filmuotos medžiagos. Patikrino miestą filmuojančios kameros įrašus, tačiau tuo laikotarpiu, kada buvo padarytas pažeidimas, kamera buvo nusisukusi į kitą pusę ir pažeidimas nėra užfiksuotas. Taip pat ji kreipėsi į Telšių AVPK vadovybę dėl įrašo iš nežymėto policijos automobilio, kuriuo tą dieną dirbo pareigūnas, surašęs pareiškėjui protokolą, tačiau jai buvo atsakyta, kad policijos automobilis stovėjo už kito automobilio, kuris užstojo vaizdą, todėl nėra vaizdo įrašo. Taip pat nėra nustatytas asmuo ir automobilis, kurį lenkė pareiškėjas. Ji, surašydama nutarimą, rėmėsi tik pareigūno V. P. surašytu administracinio nusižengimo protokolu ir paties pareiškėjo paaiškinimu protokole, kur jis savo ranka parašė, kad sutinka. Prašė palikti nutarimą nepakeistą.
Liudytojas V. P. paaiškino, kad tą dieną, kartu su pareigūne I. B. dirbo nežymėtu policijos automobiliu Telšių mieste pagal suformuotą užduotį. Tuo laiku jie stovėjo Turgaus aikštėje, stovėjimo aikštelėje ties gėlių parduotuve. Priekyje jų automobilio, arčiau Birutės-Kęstučio gatvių sankryžos stovėjo dar vienas automobilis. Jis pamatė, kaip Birutės gatve lėtai juda šviesios spalvos automobilis. Galimai važiavo asmuo, kuris nepažįsta Telšių miesto, ar sunkiai perprato sankryžą. Automobilis nebuvo sustojęs. Jam iš paskos atvažiavo pareiškėjo vairuojamas automobilis ir pasivijęs priekyje važiavusią transporto priemonę, aplenkė ją per pėsčiųjų perėją ir pasukęs į kairę nuvažiavo Kęstučio gatve. Jis įjungė garso signalą ir pasivijo pareiškėjo vairuojamą automobilį. Pareiškėjas neginčijo, kad padarė pažeidimą, todėl jam surašė protokolą. Galbūt tuo metu jis žinojo kokį automobilį pareiškėjas neleistinai aplenkė, bet praėjo daug laiko ir šiuo metu jis automobilio modelio ir numerio neprisimena. Nežymėtame automobilyje, kuriuo tą dieną dirbo vaizdą filmuojanti įranga visada būna įjungta. Ar buvo nufilmuotas pažeidimas jis nežino, nes pats patikrinti to negali, tai gali padaryti tik atsakingi asmenys.
Liudytojas E. G. parodė, kad jis turi žvejybos reikmenų parduotuvę Birutės gatvėje, šalia sankryžos su Kęstučio gatve. Tuo laiku jis su draugu R. G., prasidarę parduotuvės duris, stovėjo ant laiptų, gėrė kavą, o draugas rūkė. Jie kalbėjosi ir matė, kaip Birutės gatvėje iš aikštelės nuo VMI išvažiavo šviesios spalvos automobilis, greičiausiai prancūziškas, ir važiavo trūkčiodamas. Matomai buvo varomas dujomis ir susidarė dujų kamštis, nes girdėjo tokį garsą lyg sprogimą. Tas šviesusis automobilis sustojo prieš sankryžą ir užgeso. Matė, kaip atvažiavo iš paskos „Nissan“ automobilis. Matė, kad juo važiavo K. Š., nes yra jo pažįstamas, žvejys. K. Š. privažiavo prie stovinčio sankryžoje šviesaus automobilio ir jam „papypino“. Matė, kaip stovinčio automobilio vairuotojas mostelėjo ranka, tada K. Š., jį aplenkęs, pasuko į kairę. Paskui tas šviesusis automobilis nuvažiavo į dešinę. Nežino kiek laiko buvo sustojęs, gal puse minutės. Tikrai matė, kaip K. Š. buvo sustojęs ir girdėjo pyptelėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos teisenos tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad K. Š. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, už tai, kad 2017 m. birželio 29 d., 13 val. 35 min., Telšių m., Birutės – Kęstučio gatvėse, vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.4 p. reikalavimus (b. l. 6).
K. Š. pateikė įrodymus, kad prižiūri ir rūpinasi savo motina S. Š., kuriai neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir didelių specialiųjų poreikių lygis; dirba UAB „Žemaitijos žuvis“ komercijos direktoriumi, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 7-10).
Administracinio nusižengimo byloje ROIK: 17069630006 (Vokas b. l. 11) administracinio nusižengimo protokole (b. l. 2-3) nurodoma, kad K. Š. 2017 m. birželio 29 d., 13 val. 35 min., Telšių m., Birutės Kęstučio gatvėse, vairuodamas automobilį „NISSAN NAVARA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.4 p. reikalavimus. K. Š. protokole nurodė „sutinku“, jam surašytas administracinis nurodymas: pasiūlyta sumokėti 85 Eur ir paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas 3 mėnesiams. K. Š. administraciniu nurodymu paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 4). 2017-07-12 pateikė Telšių AVPK KPS prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (b. l. 5). K. Š. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 67).
Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatas įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato, administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Skundžiamame nutarime nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė KET 140.4 punktu reikalavimus, nes lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje. Nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nėra nurodyta kokią kitą transporto priemonę lenkė K. Š., kam ji priklauso, nenustatytas vairuotojas. Policijos pareigūnas V. P. tvirtina, kad K. Š. lenkė kitą, Birutės gatve lėtai judančią, transporto priemonę per pėsčiųjų perėją, tačiau realiai šis paaiškinimas sunkiai logiškai suvokiamas, nes pėsčiųjų perėjos plotis yra panašiai automobilio ilgio, taigi jeigu nenustatytas automobilis judėjo, tai pareiškėjui, kuris važiavo neviršydamas leistino greičio (šių aplinkybių policijos pareigūnai nenustatė, antraip būtų tai kvalifikavę protokole ir nutarime), nebuvo jokio reikalo lenkti priekyje važiuojančio automobilio. Liudytojas E. G. patvirtino, kad matė kaip pareiškėjas sankryžoje aplenkė stovinti šviesų automobilį, nes pastarajam kažkas nutiko ir to automobilio vairuotojas parodė ženklą jį lenkti. Šios liudytojo E. G. nurodytos aplinkybės sutampa su paties pareiškėjo paaiškinimu ir šis paaiškinimas visiškai atitinka logišką įvykių seką. KET 128 punkte numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį <.........> arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamoje situacijoje pavojus jokiems kitiems eismo dalyviams (nei pėstiesiems, nei transporto priemonių vairuotojams) nebuvo sukeltas. Policijos pareigūno V. P. paaiškinimus teismas vertina kritiškai ne todėl, kad liudytojas meluoja, o todėl, kad jis, galimai dėl nepatogios nežymėto tarnybinio automobilio stovėjimo pozicijos, nematė viso sankryžos vaizdo, nes kaip patvirtino Telšių AVPK atstovė A. K., automobilyje įmontuota stacionari vaizdo kamera šio pažeidimo nenufilmavo, nes vaizdą užstojo kitas automobilis. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, abejotina, kad pareiškėjas, turėdamas didelę vairavimo patirtį, važiuodamas leistinu greičiu, būtų vykdęs rizikingą lenkimo manevrą neleistinoje vietoje, kai tai nėra reikalinga.
Įvertinus visą bylos medžiagą ir teismo posėdyje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys neįrodo, jog K. Š. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė grindžiama neišsamiai surinkta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kurios nepakanka kategoriškai išvadai, jog K. Š. padarė nusižengimą numatytą LR ANK 420 str. 1 d., o kitų papildomų įrodymų byloje surinkti neįmanoma. Asmens kaltė prielaidomis negrindžiama, todėl visos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės A. K. 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. 86ANN-114051677-17, naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina ANK 642 str. 1 d., 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi,
nutaria:
skundą tenkinti.
Panaikinti Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės A. K. 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 86ANN-114051677-17, ir administracinio nusižengimo bylos teiseną K. Š. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimui įsiteisėjus, grąžinti K. Š. 2017-07-07 sumokėtą 85 (aštuoniasdešimt penkių) Eur baudą. Baudą grąžinti pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.