Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-04-25 nutarimo, kuriuo R. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 51² str. 2 d. skirta 4000,00 Lt ( keturių tūkstančių litų) bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 51³ str. 9 d., skirta 7000,00 Lt (septynių tūkstančių litų) bauda. Vadovaujantis LR ATPK 33 str., R. V. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 51² str. 2 d. ir 51³ str. 9 d., paskirta subendrinta 8000,00 Lt ( aštuonių tūkstančių litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nubaustas už tai, kad 2012 m. balandžio 26 d.–spalio 9 d. laikotarpiu, būdamas UAB ,,R v“ direktoriumi, tvarkė uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) ,,N“ susidariusias žuvies apdorojimo atliekas, neturėdama teisės to daryti, nes UAB ,,R v“ 2010 m. gruodžio 31 d. išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau TIPK) leidimo Nr. 7/8 sąlygose ir 2012 m. rugpjūčio 13 d. koreguoto leidimo Nr. 7/8 sąlygose nebuvo numatyta tokių atliekų naudojimo ir šalinimo veikla. Tokių atliekų tvarkymas nenumatytas įmonei patvirtintame ir suderintame Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente, kuris yra neatsiejama TIPK leidimo dalis. Be to, 2012-04-20 – 2012-05-28 laikotarpiu UAB ,,R v“, kurios direktoriumi buvo R. V., iš UAB ,,N“ priėmė nuotekas, leisdama UAB ,,N“ nesilaikyti Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų nuotekų išleidimui į nuotakyną, neužtikrindama nuotekų išvalymo iki TIPK leidime nustatytų normatyvų. Iš UAB ,,N“ į UAB ,,R v“ R miesto nuotekų valymo atitinkančių nuotekų BOS₂ koncentracija viršijo 800 mg/l, o iš valyklos išleidžiamų – daugiau nei 29 mg/l, todėl UAB ,, R v“ pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 34.2 p reikalavimus. Įmonei išduoto TIPK leidimo sąlygose nurodyta laikytis Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų, tvarkant nuotekas. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. Tokiais savo veiksmais R. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 51² str. 2 d.

Be to, R. V. nubaustas už tai, kad 2012 m. balandžio 20 d.–spalio 9 d. laikotarpiu, būdamas UAB ,,R v“ direktoriumi, netinkamai, pažeisdamas aplinkos apsaugos reikalavimus, organizavo UAB ,,N“ gamybinių atliekų šalinimą į gamtinę aplinką UAB ,,R ž“ priklausančioje teritorijoje, R rajone, P kaime. Vykdant neteisėtą veiklą buvo išpilta daugiau kaip 5 m³ nepavojingų atliekų, dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka. Tuo pažeidė LR Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 8 d. ir Atliekų tvarkymo 36 p. Tokiais savo veiksmais R. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 51³ str. 9 d.

Apeliaciniu skundu R. V. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apelianto nuomone, nutarimas priimtas iš esmės neišnagrinėjus bylos, neatsakius nei į vieną nagrinėjimo metu iškeltų klausimų, šiurkščiai pažeidžiant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos nuostatas.

Apelianto nuomone, teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė ATPK 250 str. nuostatas, nes yra aplinkybė, daranti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima – dėl pažeidimo iškelta baudžiamoji byla, nurodomas 2014-04-28 pranešimas apie įtarimą, iš kurio matyti, kad R. V. tebėra įtariamas nusikalstamų veikų dėl to paties fakto galimu padarymu, t. y. tų pačių norminių aktų pažeidimu.

Skunde taip pat keliamas klausimas dėl nuobaudos skyrimo terminų, numatytų ATPK 35 straipsnyje, pasibaigimo. Apelianto nuomone, prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, neiškėlė administracinio teisės pažeidimo bylos, nes pagal esamą teismų praktiką tokiu atveju prokuroro nutarimas būtų atlikęs tas pačias funkcijas kaip ir administracinio teisės pažeidimo protokolas, o 2014 m. kovo 20 d. protokolai surašyti pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytiems terminams.

Skunde nurodoma, kad viena iš ATPK 51³ str. 9 p. dispozicijoje numatytų sąlygų yra aplinkos užteršimas nepavojingomis atliekomis, yra tai, kad tokiais veiksmais turi būti padaryta žala gamtai. Apelianto teigimu, įrodinėjant, kad byloje aptariamos medžiagos nėra atliekos ir jokia žala nebuvo padaryta, buvo pateikta UAB „R v“ ir UAB „R v s“ sutartis bei prašyta apklausti jos vadovą, tačiau teismas prašymą nemotyvuodamas atmetė.

Taip pat, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai prie bylos neprijungė Viešosios įstaigos Aplinkos vadybos ir audito instituto 2014-04-24 rašto Nr. 01-14/003, kuriame padaryta išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad aptariamu atliekų sandėliavimu byloje aptariamoje vietoje buvo padaryta didelė žala. Skunde teigiama, kad riebalų koncentracija medžiagoje, susidarančioje perdirbant žuvį, ją daro ne atlieka, o šalutiniu gyvuliniu produktu, todėl norminiai aktai, reglamentuojantys atliekų tvarkymą, tokiai medžiagai netaikomi.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-04-25 nutarimas naikinamas, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo ir aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo pagal BK 228 str. 2 d., 270 str. 2 d. Ikiteisminio tyrimo metu R. V. be kitų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų (LR BK 228 str. 2 d., 300 str. 1 d., 245 str. 1 d.) buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 4 d., 270 str. 2 d. Ikiteisminio tyrimo metu nepavyko surinkti duomenų, patvirtinančių faktą, kad buvo padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, todėl Šiaulių apygardos prokuratūros 2014 m. vasario 27 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 270 str. 2 d. nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių. Tuo pačiu nutarimu ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo perduoti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės kaltų asmenų atžvilgiu taikymo.

Pažymėta, jog nutraukus ikiteisminį tyrimą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, yra galimas asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn, tačiau tik tuo atveju, kai nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, gali būti konstatuota, jog veikoje, dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jei ikiteisminis tyrimas nutraukiamas dėl subjektyviojo požymio – kaltės nebuvimo, tokia situacija paprastai yra negalima, nes negali būti taip, kad baudžiamosios teisės požiūriu kaltės nėra, o administracinio teisės pažeidimo sudėtyje kaltės požymis tokioje pačioje veikoje yra nustatomas. Šiuo atveju Šiaulių apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-313-12 nebuvo konstatuotas R. V. kaltės nebuvimo faktas.

Ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 str. 2 d., 300 str. 1 d. 245 str. 1 d. šioje byloje R. V. atžvilgiu nebuvo nutrauktas, nubaustojo nuomone, baudžiamojoje byloje jam pateikti įtarimai dėl tų pačių veikų, kurios nurodytos ir administracinio teisės pažeidimo protokole bei Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-04-25 nutarime. Šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Minėtoje baudžiamojoje byloje R. V. įtarimai pareikšti dėl piktnaudžiavimo tarnyba jam būnant asmeniu, prilygintu valstybės tarnautoju, UAB „R v“ direktoriumi, ši veika ir veikos dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo nėra tapačios, jų objektai skirtingi: BK 228 str. objektas – normali, teisinės valstybės siekį atitinkanti, teisės aktams neprieštaraujanti įstaigų, institucijų, privačių įmonių, turinčių administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, veikla, o BK 270 str. ir ATPK 7 skirsnyje numatytų ATPK pažeidimų objektas – aplinkos apsauga ir ekologinis saugumas, todėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 228 str. 2 d. tęsimas nėra aplinkybė, daranti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 51² str. 2 d. ir 51³ str. 9 d. negalima.

Apelianto skundo argumentai dėl ATPK 35 str. numatytų terminų pasibaigimo taip pat atmestini. ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nutraukus baudžiamąjį procesą, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą.

Ikiteisminis tyrimas byloje dėl 2012 m. balandžio – spalio mėnesiais galimai padarytų veikų buvo pradėtas 2012-10-08, nutrauktas – 2014-02-27 nutarimu, šis procesinis sprendimas įsiteisėjo 2014-03-20, todėl pagal minėtas ATPK 35 str. normas nuobauda turėjo būti paskirta per du mėnesius nuo 2014-03-20. Išdėstyti duomenys patvirtina, kad priimant Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-04-25 nutarimą ATPK 35 straipsnyje aptarti administracinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pasibaigę. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės apelianto argumentai, kad prokuroro nutarimu nebuvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, nutarimu buvo pasisakyta dėl administracinės atsakomybės, medžiaga nuspręsta perduoti kompetetingai institucijai spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės kaltų asmenų atžvilgiu taikymo.

ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Raseinių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. balandžio 25 d. nutarimą, jo nemotyvavo, apsiribojo bylos medžiagos išvardinimu, nutarime neanalizavo, ar R. V. veikoje yra ATPK 51² str. 2 d. ir 51³ str. 9 d. numatytų pažeidimų požymiai, neišsiaiškino visų bylai svarbių ir reikšmingų aplinkybių, nevertino byloje esančių įrodymų leistinumo, nesiaiškino, ar pažeidėjo veiksmuose buvo subjektyviosios pusės požymis – tyčia, todėl šis teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, yra naikintinas, o byla grąžintina skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, dėl likusių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi juos visus apeliantas galės išdėstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.