Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Vladislovo Ranonio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimo.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimu E. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 3 dalį 10 000 Lt bauda. Taip pat konfiskuotas automobilis BMW 730 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotas L. A. vardu, ir 2000 pakelių cigarečių „Fest7“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais.

Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimu E. A. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Panaikintas Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimas ir E. A. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. A. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimu pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį buvo nubaustas už tai, kad 2012 m. lapkričio 23 d., apie 13.30 val., automobilio BMW 730 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bagažinėje gabeno cigaretes „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis – 4 kartonines dėžes, kuriose buvo 50 blokų po 10 pakelių, iš viso 2000 pakelių, kurių vieno pakelio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius buvo, 7,04 Lt, visų cigarečių vertė buvo 14 080 Lt. Taip E. A. pažeidė akcizais apmokestinamų prekių realizavimo ir laikymo tvarką, numatytą fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.2 ir 3.1.2 punktų reikalavimus.

Pareiškimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariatas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimą.

Nors E. A. neprisipažino padaręs veiką ir teigė, kad automobilis BMW 730, priklausantis jo motinai L. A., iki įvykio buvo parduotas Baltarusijos piliečiui U. S., kuris už minėtą automobilį liko skolingas jo motinai 15 000 Lt, šiuos juo parodymus paneigia bylos duomenys. Pažymėtina, kad L. A. dėl automobilio vagystės į teisėsaugos institucijas nesikreipė ir neieškojo tariamai ją apgavusio ir automobilį pasisavinusio U. S. Tai rodo, kad tokio sandorio su užsienio piliečiu nebuvo, o apeliacinės instancijos teismas turėjo tai įvertinti kaip E. A. gynybinę versiją siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Be to, L. A. administracinės bylos tyrimo metu pateikė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje matyti, kad tiek L. A., tiek U. S. parašai yra analogiški ir parašyti to paties asmens. Nors L. A. administracinės bylos tyrimo metu pateikė Baltarusijos Respublikos piliečio U. S. paso kopiją, tačiau toje vietoje, kur turi būti U. S. asmens parašas, jo nėra, nes darant kopiją jis buvo uždengtas tam, kad negalima būtų sulyginti U. S. ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje esančių parašų. Taip pat pažymėtina, kad U. S. yra paieškomas Rusijos teisėsaugos institucijų už sukčiavimą, todėl 2012 m. lapkričio 22 d. (automobilio pirkimo metu) jis niekaip negalėjo kirsti Baltarusijos sienos, atvykti į Lietuvą, o juo labiau sudarinėti pirkimo-pardavimo sutarties. Be to, administracinės bylos tyrimo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius informavo, kad, U. S. patikrinus per užsieniečių registro ir kvietimo modulį, kvietimas atvykti U. S. į Lietuvos Respubliką nebuvo patvirtintas, Vizų informacinėje sistemoje duomenų apie išduotas Šengeno vizas nėra, Gyventojų registro tarnybos duomenimis, galiojantis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas Lietuvos Respublikoje šiam piliečiui neišduotas, gyvenamoji viza Lietuvoje nedeklaruota. Taigi šie duomenys įrodo, kad tokio asmens Lietuvoje nebuvo. Pareiškime pažymima, kad nors E. A. nurodė, jog įvykio metu buvo pas draugą barmeną M. M., pas kurį užsakinėjo patiekalus draugės gimtadieniui (tai patvirtino ir M. M.), tačiau M. M. pateikti dokumentai apie neva užsakytus maisto produktus už 1560,30 Lt yra niekiniai, nes jie nepasirašyti, todėl neaišku, kas užsakinėjo maisto produktus. Taip pat pareiškime atkreipiamas dėmesys į tai, kad atlikus po eismo įvykio automobilyje rasto mobiliojo ryšio telefono išklotinių analizę darytina išvada, kad šiuo telefonu naudojosi asmuo, kuris bendravo su E. V. (E. A. drauge), todėl galima daryti išvadą, kad telefonas priklausė E. A.

Pareiškėjas pažymi, kad liudytojų M. M., L. A. ir E. V. duoti parodymai yra nepatikimi ir melagingi, jie siekė suklaidinti teismą, nes šie asmenys yra artimi administracinėn atsakomybėn traukiamo E. A. giminaičiai ir draugai, siekiantys padėti jam išvengti administracinės atsakomybės. Be to, administracinės bylos tyrimo metu buvo gauta Vokietijos ir Lenkijos teisėsaugos institucijų informacija, iš kurios matyti, kad E. A. buvo patrauktas atsakomybėn Vokietijoje ir Lenkijoje už tas pačias veikas, už ką yra nubaustas ir šioje byloje. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi tik E. A. apeliaciniame skunde pateikta sava įvykių versija ir nekreipė dėmesio į Kauno miesto Centro policijos komisariato atsiliepime išdėstytas aplinkybes, jų nevertino. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė apie įvykio metu automobilyje BMW 730 rastas kontrabandines cigaretes.

Taip pat pareiškime nurodoma, kad 2014 m. sausio 21 d. raštu buvo kreiptasi į Kauno apylinkės teismą prašant grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą tolimesniam tyrimui, nes Kauno apygardos teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą liko nenustatyta, kas vairavo automobilį, kuriuo buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės. Tačiau Kauno apylinkės teismas informavo, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodymo grąžinti bylą tolesniam vykdymui, ir rekomendavo mums kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl nutarimo išaiškinimo. 2014 m. vasario 29 d. buvo kreiptasi į Kauno apygardos teismą prašant grąžinti bylą tolesniam tyrimui (dėl asmenų, gabenusių kontrabandines cigaretes, nustatymo), tačiau 2014 m. sausio 30 d. Kauno apygardos teismo teisėjas V. Vitunskas informavo, kad apygardos teismui nėra priskirta aiškinti Administracinių teisės pažeidimų kodekso normų kitoms institucijoms. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nebuvo prašoma aiškinti administracinių teisės normų, o prašyta paaiškinti, kodėl nutarime nėra išspręstas daiktinių įrodymų klausimas ir kodėl policijai negrąžinama administracinio teisės pažeidimo byla tolesniam tyrimui.

Be to, prašyme teigiama, kad L. A. administracinės bylos nagrinėjimo metu pateikė automobilio BMW 730 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje aiškiai matyti, kad tiek L. A., tiek U. S. automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje esantys parašai yra analogiški ir parašyti to paties asmens. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šį pareiškėjo teiginį, todėl tai yra nepagrįsta prielaida, kurią gali paneigti tik ekspertizė.

Taip pat prašyme dėstoma, kad L. A. pateikė Baltarusijos piliečio U. S. paso kopiją, iš kurios matyti, jog toje vietoje, kur turėtų būti asmens parašas, jo nėra, nes darant kopiją jis buvo uždengtas, kad negali būtų sulyginti pase ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje esantys U. S. parašai. Tačiau atsiliepime pabrėžiama, kad tokie teiginiai yra tik prielaidos, todėl neturėtų būti svarstytini.

Be to, prašyme abejojama liudytojo M. M. parodymais, kad pardavimų ataskaita už 1560,30 Lt nepasirašyta nei pirkėjo, nei pardavėjo, todėl laikytina niekine (M. M. teigimu, už patiekalus E. A. sumokėjo 300-600 Lt, o dokumentuose nurodoma 1560,03 Lt). Tačiau pažymėtina, kad M. M. teisme parodė, jog buvo vedama suminė dienos apskaita ir šioje sumoje buvo tik dalis įmokų už maistą, kurį E. A. ir E. V. pasiėmė, o kitą dalį maisto M. M. pristatė pats, be to, dokumentuose užsakovas gali būti ir nenurodytas, pridedamas tik kasos čekis.

Administracinės bylos tyrimo metu buvo gauta Vokietijos ir Lenkijos teisėsaugos institucijų informacija, iš kurios matyti, kad E. A. buvo patrauktas atsakomybėn Vokietijoje ir Lenkijoje už tokias pat veikas už kurias buvo nubaustas Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimu. Tačiau tai, kad E. A. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn kitose valstybėse, neįrodo, jog jis tokias veikas darė ir Lietuvoje.

Taip pat prašyme teigiama, kad Kauno apygardos teismas rėmėsi tik E. A. apeliaciniame teisme išdėstytais argumentais, dėl to šis teismo nutarimas yra neteisėtas, tačiau pažymėtina, jog būtent neteisėtas buvo Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimas, nes jį priimdamas teismas vadovavosi tik policijos pareigūnų parodymais, o visiškai nevertino E. A., L. A., E. V. ir M. M. parodymų ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Pareiškėjo – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato prašymas tenkintinas.

Dėl ATPK 257 straipsnio ir 163² straipsnio 3 dalies taikymo

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarka, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, t. y. daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nubaustojo E. A. paduotą apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Tokį sprendimą šis teismas iš esmės motyvavo tuo, kad byloje jokių įrodymų, išskyrus pareigūnų A. Č. ir K. N. teisme duotus parodymus, jog jų persekiojamą automobilį BMW 730 vairavo E. A., nėra; kad pirmosios instancijos teismas E. A. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 3 dalyje, remdamasis prielaidomis, o ne byloje surinktų įrodymų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja pirmosios instancijos teismo nutarimo turiniui, kad, priešingai nei nurodoma apeliacinės instancijos teismo nutarime, jame padarytos išvados grindžiamos iš skirtingų įrodymų šaltinių gautais įrodymais, kurie tarpusavyje palyginti ir tiek atskirai, tiek kaip visuma įvertinti. Pirmosios instancijos teismo nutarime ir įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nurodyti. Teisme kaip liudytojai buvo apklausti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai A. Č. ir K. N., kurie davė parodymus, kad E. A. jiems buvo žinomas, kad jie buvo gavę nurodymą sulaikyti jo vairuojamą automobilį, nes šiuo jiems žinomu laiku ir vieta bus vežamos kontrabandinės cigaretės; kad siekiant sustabdyti šį automobilį su juo buvo susigretinta Kaune, Tunelio g., ir jie matė, jog automobilį vairavo E. A.; kad jo vairuojamas automobilis nebuvo sustabdytas, nes vairuotojas, nepaklusęs reikalavimui sustoti, padidino greitį ir „sugebėjo“ pasprukti; kad netrukus po to automobilis buvo rastas atsitrenkęs į medį, tačiau nei vairuotojo, nei keleivio (pagal pareigūnų parodymus, automobilyje toks buvo ir tai buvo moteris) įvykio vietoje nebuvo. Apžiūrint įvykio vietą, prie automobilio buvo rastos keturios dėžės su cigaretėmis „Fest 7“. Apžiūrint automobilį buvo rastas ir mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-E1170“. Byloje nustatyta, kad šis telefonas priklausė E. A. E. A. teigė, kad jis automobilio nevairavo, nes automobilis jo motinos buvo parduotas ir perduotas pirkėjui 2012 m. lapkričio 22 d. Pagal E. A. motinos L. A. parodymus, ji automobilį pirkėjui – Rusijos piliečiui pardavė ir perdavė 2012 m. lapkričio 22 d. (ketvirtadienį) apie 9.00-9.30 val., nes 9.30 val. turėjo išvykti į Vokietiją, iš kurios grįžo po kelių dienų, t. y. sekmadienį, apie 18.00 val. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad mobiliojo ryšio telefone „Samsung GT-E1170“ įdėtoje „Tele-2 Pildyk“ kortelėje, jos adresų knygoje, rasti 10 įvairiais vardais bei žymėjimais pavadinti telefono numeriai bei išsiųstos SMS žinutės, iš kurių trys siųstos numeriu, priklausančiam E. A. draugei E. V.; kad iš išklotinių informacijos apie SIM kortelę, buvusią E. A. telefone, bei išklotinių analizės matyti, jog abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bendravimas su kitais abonentais vyko tiek iki 2012 m. lapkričio 22 d. 9.00 val., tiek po 9.00 val., kad pastoviai buvo jungtasi prie tų pačių bazinių stočių. Pirmosios instancijos teismas E. A. motinos – liudytojos L. A. parodymus apie įvykusį automobilio pardavimo sandorį, jo perdavimo pirkėjui aplinkybes pripažino prieštaringais, neįtikinamais ir nelogiškais. Pasak L. A., automobilį BMW 730 ji pardavė už 32 000 Lt ir, gavusi 15 000 Lt, iš karto jį perdavė pirkėjui, tačiau, kaip pažymėta teismo nutarime, jokių duomenų, kad už automobilį ji gavo minėtą pinigų avansą, nėra; pagal jos pačios parodymus, ji nei pirkėjo gyvenamosios vietos, nei jo telefono numerio nežino; kad jos pateikta pirkimo-pardavimo sutartis nėra reikšminga ir įrodanti tokį sandorį buvus; byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad Baltarusijos pilietis U. S. paskutinį kartą Lietuvoje lankėsi 2005 metais. Priimtoje nutartyje dėl liudytojo M. M. parodymų, jo pateiktos UAB „S“ kavinės suminės 2013 m. lapkričio 23 d. pardavimų ataskaitos nutarime taip pat yra aiškiai pasisakyta ir įvertinta. Taigi apeliacinės instancijos teismo nutarime išdėstytas pasisakymas, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo L. A., M. M. ir E. V. parodymais tik formaliai nurodęs, kad tai artimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenys, siekiantys padėti E. A. išvengti administracinės atsakomybės, taip pat nėra teisingas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija (byloje priimtus sprendimus patikrinusi teisės taikymo aspektu – ATPK 302²¹ straipsnio 13 dalis) konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą panaikino nesant jo panaikinimo pagrindų, argumentuotai nepaneigęs šio teismo padarytų motyvuotų išvadų, todėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimas, kuriuo Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, naikintinas paliekant galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimą.