Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo G. P. gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. spalio 23 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. skundas ir pakeistas Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam G. P. netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. P. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 216 straipsnio 1 dalį, 189¹ straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo 3 metams ir 540 MGL (27 000 Eur) dydžio baudos bausmės. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės sumažintos vienu trečdaliu ir paskirtos laisvės atėmimo 2 metams ir 360 MGL (18 000 Eur) dydžio baudos bausmės.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 9 d.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras A. B. jį apskundė Kauno apylinkės teismui.

5. Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi prokuroro skundas tenkintas Komisijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas ir nuspręsta nuteistajam G. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Apylinkės teismas konstatavo, kad nuteistojo elgesyje vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie gali būti sumažinti. Be to, nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už itin pavojingų nusikalstamų veikų padarymą, kurios pasižymi latentiškumu, veikų mechanizmas sudėtingas. Įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo G. P. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. P. gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundas atmetamas.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tam nesudaro pagrindo ir nuteistojo G. P. gynėjo Andriaus Baranskio skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo atsisakyta nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

11. Nustatyta, kad nuteistasis G. P., atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte, turėtų teisę būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nuteistojo pažanga, siekiant sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tebėra nepakankama. Siekiant įsitikinti, ar nuteistasis yra pasirengęs sėkmingai integruotis į visuomenę ir siekti savo tikslų tik teisėtais būdais bei priemonėmis, jo elgesio pataisa turi būti įtikinama ir akivaizdi.

12. Iš bylos duomenų matyti, kad G. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą; pagal pagal „OASys“ metodiką atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo duomenis jis priskiriamas žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Bausmės atlikimo metu jis nebuvo baustas drausmine tvarka, nuo 2024 m. gruodžio 13 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. vykdė darbinę veiklą, o nuo 2025 m. sausio 20 d. dirba už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų. Nuteistasis palaiko glaudžius socialinius ryšius su šeimos nariais, dvi dienas per savaitę vyksta būti su jais. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį ir patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje G. P. siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Tačiau vien šių duomenų nepakanka, kad būtų galima spręsti dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo.

13. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų vertinama ne tik iš esmės teigiama nuteistojo charakteristika, bet ir visuma duomenų, atskleidžiančių jo asmenybę bei elgesio pokyčius. Nėra pagrindo teigti, jog, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ar kai kurių iš viso nevertino. Asmens elgesio ir mąstysenos keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai įvertinti tiek teigiami, tiek neigiami duomenys, apibūdinantys nuteistojo elgesį, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šioje bausmės vykdymo stadijoje G. P. elgesio korekcijos teigiamų požymių lygtiniam paleidimui dar nepakako. Įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas šiai išvadai iš esmės pritaria.

14. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia ir į tai, kad žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam buvo nustatyta nuo pat bausmės atlikimo pradžios. Nors bausmės atlikimo metu G. P. nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau jis taip pat nebuvo skatintas. Nuteistajam paskirta sąlyginai trumpa dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, todėl vien aplinkybė, kad jis neturi drausminių nuobaudų ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu elgiasi pavyzdingai, negali būti laikoma pakankamu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad antrojo vertinimo metu stebimas kriminogeninių veiksnių valdymas, tačiau tai fiksuota tik antrojo vertinimo metu. Įvertinus nuteistojo G. P. elgesio pokyčius viso bausmės atlikimo laikotarpiu jo padarytų nusikaltimų sunkumo kontekste, darytina išvada, kad atlikta bausmės dalis vis dar nėra pakankama, kad būtų galima konstatuoti esminį nuteistojo elgesio pokytį, leidžiantį likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotam nuo visuomenės.

15. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nors G. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, jam nustatytas vienas statinis kriminogeninis veiksnys – teisės pažeidimas ir jo analizė (teistas vieną kartą už šešias nusikalstamas veikas), ir keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys (problemų identifikavimo stoka, problemų sprendimo įgūdžiai, pasekmių suvokimas, nuostatos į visuomenę ir bendruomenę), lėšų tvarkymas ir pajamos (įvykdytas nusikaltimas tampriai susijęs su finansinės naudos sau gavimu). Būtent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, tai yra gali lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl būtent šių sričių koregavimui turi būti sutelktas didžiausias nuteistojo dėmesys. Aplinkybė, kad dinaminiai veiksniai vis dar išlikę, duoda pagrindą spręsti, jog atlikta bausmės dalis nėra pakankama, kad būtų pasiektas aiškus ir ilgalaikis nuteistojo elgesio pokytis, užkertantis kelią galimam recidyvui.

16. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas neneigia, kad paskutinio vertinimo metu stebimas kriminogeninių veiksnių valdymas. Vis dėlto, tai savaime nereiškia, kad vos pradėjus dėti pastangas keičiant savo mąstymą ir elgesį, asmeniui turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas.

17. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu yra atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumo bei pobūdžio. Nuteistasis atlieka bausmę už šešių nusikaltimų padarymą, iš kurių trys priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, du priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai ir vienas priskiriamas nesunkiems nusikaltimams. G. P. nusikaltimus padarė būdamas valstybės tarnautoju – Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriumi. Nusikalstamų veikų mechanizmas sudėtingas ir gerai suplanuotas, kas iš esmės didina nuteistojo pavojingumą. Pažymėtina, kad nusikaltimai padaryti siekiant finansinės naudos, panaudojant kartu su sutuoktine įkurtą ir valdomą įmonę. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą G. P. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys, tame tarpe ir nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai ir galimybė pajamas gauti legaliais būdais.

18. G. P. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių kontekste, sutiktina, kad palaikomi socialiniai ryšiai su žmona ir dviem mažamečiais vaikais, buvimas su jais dvi dienas per savaitę teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Vis dėlto, nusikaltimų padarymo metu nuteistasis jau turėjo šeimą, jam buvo gimę abu vaikai, tačiau tai nesustabdė G. P. nuo šešių nusikaltimų padarymo. Kaip valstybės tarnautojas jis aiškiai suprato galimas savo veiksmų pasekmes, todėl skunde nurodomas noras aktyviau dalyvauti savo vaikų gyvenime, nei šiuo metu, teismui negali būti svarbesnis, nei yra pačiam nuteistajam. Nors nuteistasis neturi finansinių įsiskolinimų, tačiau jo padaryti nusikaltimai padaryti siekiant lengvo ir greito praturtėjimo, o nuteistasis padarytą žalą apmokėjo iš esmės ne savanoriškai, o suvokdamas, kad jo turtui yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris lemia, kad jam neatlyginus padarytos žalos, išieškojimas bus nukreiptas į turtą, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, nors G. P. šiuo metu ir neturi finansinių skolų, tačiau jis jų neturėjo ir darydamas nusikalstamas veikas, tačiau vis tiek pasiryžo nusikalsti siekdamas finansinės naudos.

19. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad likusi neatlikta G. P. laisvės atėmimo bausmės dalis iš esmės nėra itin didelė. Vis dėlto pažymėtina, kad už šešių nusikaltimų, tarp jų trijų sunkių nusikaltimų, padarymą G. P. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Net ir atlikus pusę paskirtos bausmės likusi jos dalis nebus itin didelė, tačiau tai savaime nereikš, jog nuteistojo elgesio pokyčiai yra pakankami lygtiniam paleidimui taikyti. Kaip minėta, elgesio ir mąstymo pokyčiai yra ilgas procesas, todėl lyginant G. P. atliktą laisvės atėmimo bausmę jo padarytų nusikaltimų trukmės ir sunkumo kontekste negalima sumenkinti net ir sąlyginai nedidelės neatliktos bausmės dalies. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia – bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, reiškiantis, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Šie duomenys vertintini visų nuteistąjį G. P. charakterizuojančių aplinkybių visumos kontekste, kuri dar nesudaro pagrindo išvadai, kad atlikta bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

20. Pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodytas apsauginis veiksnys: turima gyvenamoji vieta, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau akivaizdu, kad nuo nusikalstamos veikos darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog G. P. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tuo tarpu skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, nutylint jam nepalankius aspektus, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.

21. Nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai jis būtų prižiūrimas probacijos pareigūnų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė savaime nereiškia, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikytųsi įstatymų, vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ar nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ar gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, kontroliuojami kur kas griežčiau nei probuojami asmenys.

22. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu panaikinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti G. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir netaikyti nuteistajam G. P. lygtinio paleidimo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia teigiamus G. P. elgesio pokyčius, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi ir ilgalaikė, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

23. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. P. gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. spalio 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.