Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant A. P., išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo A. P. (A. P.), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, bausto 2010-12-15 pagal ATPK 124 (1) str. 7 d., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2011-06-26 apie 11.15 val., atbuline eiga Palangoje ties (duomenys neskelbtini) namu (parduotuvės), vairuodamas automobilį Ford-Galaxy (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), kliudė dviratį, jį apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos. Šia veika A. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 2 dalies normose.

Patrulis A. T. į teismo posėdį neatvyko. Prašė vadovautis tarnybinio pranešimo paaiškinimais. Pažymėjo, jog savo paaiškinimų neturi kuo daugiau papildyti (b.l. 35, 2011-09-27 prašymas teismui faksu).

Įstatyminis nepilnametės Karolinos atstovas – tėvas S. P. teismui 2011-09-21 raštu pranešė, kad dėl iš anksto suplanuotos kelionės negali atvykti į teismo posėdį. Taip pat pareiškė, jog bet kokiu atveju negalėtų patvirtinti ar paneigti jokių naujų aplinkybių, kurios nėra nurodytos aktualios administracinės bylos dokumentuose – įrodymuose, todėl teismo prašė jo nekviesti liudytoju dar ir tuo atveju, jeigu vėliau būtų rengiami ir kiti teismo posėdžiai (b.l.36).

Pažeidėjas teismo posėdyje pripažino, jog 2011-06-26 apie 11.15 val. atbuline eiga lėtai vairuodamas savo lengvąjį automobilį Ford-Galaxy (duomenys neskelbtini), o ne, pagal liudytoją, tamsų autobusiuką, pajuto, kad prie kažko prisilietė, bet nesutinka, kad dėl to įvykio yra sugadintas dviratis. Paaiškino, kad tuomet sustojo, išlipo iš automobilio ir pamatė ant žemės gulinčius du dviračius. Apžiūrėjo juos (vienas dviratis, kiek prisimena, buvęs žaliai geltonas) ir savo sidabrinės spalvos lengvąjį keleivinį automobilį, bet jokių pažeidimų nepastebėjo. Tuo metu iš parduotuvės išėjo dvi mergaitės, kurios pasiėmė dviračius ir nuvažiavo. Pardavėja mergaitėms liepė įsidėmėti automobilio numerį ir kažkodėl nurodė, jog dėl to, kad buvo važiuota atbuline eiga, jis esąs kaltas. Akivaizdžiai nesant jokių pažeidimų, iš įvykio vietos jis pasišalinęs. Tačiau vėliau policijos darbuotojai jį iškvietė ir nesant sugadinto dviračio, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tai, kad jo mašina tariamų apgadinimų nepadarė, patvirtino ir antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, patikrinęs ir aprašęs lengvojo automobilio F. G. stovį. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad surašant protokolą, policininkas nenubraižė įvykio vietos schemos, nepridėjo eismo įvykio akto, protokole įvykio aprašymas nesutinka su liudytojos, mergaitės tėvo parodymais, o teismo šauktieji asmenys neatvyko į teismo posėdį paaiškinti tų aplinkybių ir atsakyti į jo klausimus. Pabrėžė, jog jis turėtų klausimų dėl protokolo surašymo, norėtų pasitikslinti dėl automobilio ir dviračio spalvos, mergaitės tėvas galėtų atsakyti į jo klausimus, kaip buvo galima vos palietus dviratį, padaryti tokią žalą ir iš kur atsirado fotografijos. Prašo pakartotinai kviesti jo nurodytus asmenis arba bylą nutraukti, nes nebuvo jokio eismo įvykio. Be to, yra įsitikinęs, kad tokie dviračio techniniai defektai galėjo atsirasti tik ilgai (apie tris metus) jį eksploatavus, o ne vos jį kliudžius.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad dėl eismo įvykio Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos departamento viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos grupės vyriausiasis patrulis A. T. 2011-06-26 apie 11.31 val., pagal policijos budėtojo pranešimą, nuvyko prie (duomenys neskelbtini), kur iš liudytojų parodymų bei paties įvykio dalyvio A. P. paaiškinimo, nustatė eismo įvykį ir surašė pažeidėjui A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l.3-7). Patrulis tarnybiniame pranešime pažymėjo, jog įvykio vietos schemos nenubraižė, nes nei A. P. automobilio nei nepilnametės K. P., atostogavusios (duomenys neskelbtini) (gyvenančios (duomenys neskelbtini)), valdomo dviračio įvykio vietoje nebuvo. Iškvietus tariamą pažeidėją A. P. į įvykio vietą, patrulis apžiūrėjo keleivinį automobilį ir nustatė, jog jis nėra apgadintas, bet apgadintas dviratis. Dviratis „Minerva“ fotografuotas tą pačią dieną, tuoj po autoįvykio, t.y. 2011-06-26 11.59 val. (b.l.13a-18). Nustatyta, kad paties pažeidėjo nubraižytoje schemoje (b.l.33) apskritai dviračių buvimo (virtimo, galimo apgadinimo) vieta nenurodyta, todėl vertintina kritiškai, nes tokia schema neatitinka tikrovės. Pažeidėjas, ginčydamas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą ir ginčydamas protokolą, nepateikė objektyvių įrodymų (specialistų, ekspertų išvadų, ekspertizės aktų ir pan.), kurie paneigtų byloje surinktuose įrodymuose esančius duomenis ar leistų abejoti jų teisingumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, kad teismas pasiūlė skirti ekspertizę, bet pažeidėjas atsisakė, prašydamas vertinti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, pagrindžiantį minėto eismo įvykio nebuvimą bei tuo pačiu paneigiantį ir turto sugadinimo klausimą. Darytina išvada, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra pakankamas įrodymas sprendžiant pažeidimo fakto, visų byloje esančių įrodymų kontekste (b.l.25-33).

Nagrinėjamoje byloje pažeidėjas prašė įvertinti tai, kad jis, nuo 1998 metų vairuodamas autotransporto priemonę yra be galo atidus ir atsargus bei 2010 metais buvo baustas tik dėl automobilyje įrengtų gabarito mėlynos spalvos šviesų.

Vadovaujantis teisminio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, pažeidėjo prašymas pakartotinai kviesti asmenį, surašiusį protokolą, liudytoją ir nukentėjusios mergaitės tėvą, kad atsakytų į pažeidėjo klausimus, netenkintinas, nes minėti asmenys pasisakė raštu.

Konstatuotina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: l) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 328-329). Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir jame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio, reglamentuojančio administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, 1 dalyje yra numatyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę, šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą numatantį atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.

Šiuo atveju nustatyta, kad pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, surinko pakankamai administracinio teisės pažeidimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, todėl ištyrus administracinio teisės pažeidimo protokolą, policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, rašytinius liudytojos ir nukentėjusio asmens parodymus, fotonuotraukas, pažeidėjo paaiškinimus, jo pateiktą medžiaga bei įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad pažeidėjo išvardinti neatitikimai protokole ir rašytiniuose paaiškinimuose (A. P. paaiškinime „išgirdau traškesį“ – jo nuomone turėtų būti „vos prisiliečiau“; „mergaitės paėmė dviračius ir pastūmė juos“ – teismo posėdyje tvirtino, jog mergaitės sėdo ir nuvažiavo); S. P. paaiškinime nurodyta, jog įvykio metu buvo apgadintas dukters dviratis: „sulankstytas ratas ir bėgių mechanizmas, suplėšyta sėdynė“. Tačiau dviračio techninės apžiūros akte, nuodugniai policijos pareigūnui apžiūrėjus raudonai – geltoną dviratį „Minerva“ pažymėta, kad „suplėšyta sėdynė, apgadinta vairo rankena, apgadintas pavarų perjungimo mechanizmas, apgadinta pamina, nubrozdintas rato rėmas“ (b.l.10), nelaikytini paneigiančiais eismo įvykį ir turto sugadinimo faktus ar prieštaraujantys surašytam protokolui. Liudytoja E. B. rašytiniame paaiškinime taip pat teigė, jog pasigirdus traškesiui, jos nuomone, tamsios spalvos automobilis, panašus į autobusiuką, sustojo. Išlipęs vairuotojas šaukė ant dviračių savininkių – mergaičių, todėl ji įspėjusi, kad jis pats važiavo atbulas ir kliudė dviračius. Po tokio įspėjimo, jis sėdęs į automobilį ir nuvažiavęs. Taip pat patvirtino, jog transporto priemonės valstybinio numerio neįsidėmėjusi, bet liepusi mergaitėms prisiminti (b.l.10). Taigi, pažeidėjo prašymas iškviesti pakartotinai šią liudytoją, kuri patvirtintų, ar tai buvo jo automobilis, ar tamsus autobusiukas, nėra prasmės, nes pats pažeidėjas tokias faktines aplinkybes byloje patvirtino. Tai, kad liudytoja neįsidėmėjo valstybinio numerio ir neatskiria automobilių markių, nesumenkina jos liudijimo apie eismo įvykį aplinkybių.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Taigi, atsižvelgus į byloje esančią medžiagą, pažeidėjo prašymai netenkintini.

Byloje nustatyta atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė – pažeidėjas dėl padaryto teisės pažeidimo – pasitraukimo iš įvykio vietos, nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Konstatuotina, kad teisingumas ir protingumas reikalauja, jog bausmė atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo sunkumą, kad būtų realizuoti administracinės nuobaudos tikslai, t.y., kad teisės pažeidėjas suvoktų padaryto pažeidimo esmę ir pasitaisytų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. P. skirtina švelnesnė, negu ATPK 130 straipsnio 1 dalies normose numatyta sankcija, t.y. 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, o pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį - minimali nuobauda, t.y. 100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, pažeidėjui skirtina galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1000,00 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir į tai, kad A. P. nėra už analogiškus pažeidimus baustas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30 (1) str., 31 str. 1 d. 1 p.,130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293, 313 straipsniais, teismas

nutaria:

A. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirti 1000,00 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

A. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. skirti 100,00 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, A. P. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1000,00 Lt baudą (vienas tūkstantis Lt ir 00 ct) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.