Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-872-611/2009

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-10-02
Bylos Nr.: 2A-872-611/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė
Atsakovas: A. K., B. J.
Ieškovas: I. Ž.
Advokatai: Natalija Kaminskienė

Kategorijos

44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-872-611/2009Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1.; 44.6.; 52.1.; 52.2; 121.15; 121.18; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti

iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Andžej Maciejevski,teisėjų Dalios Kačinskienės ir Virginijos Volskienės,sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovei adv. Natalijai Kaminskienei, atsakovui A. K., jo atstovui adv.Dmitrijui Bogdanovui, atsakovui B. J., jo atstovei adv.Birutei Rutkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž., atsakovų A. K. ir B. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovams A. K. ir B. J. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir B. J. 57 215,06 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad jai priklausančiam name visus darbus, susijusius su namo statybos darbais, ieškovė įgaliojo atlikti A. R.. Name buvo pradėtas įrenginėti kieto kuro židinys. A. R. atsakovai prisistatė kaip įmonės „Židinių statyba“ bendrasavininkai, direktoriai, davė savo vizitinę kortelę. Sutartis su atsakovais nebuvo pasirašyta. 2005 m. rugpjūčio 3-5 d. A. R. dalimis ieškovės vardu perdavė atsakovui A. K. 3500 Lt medžiagų pirkimui. 2005 m. lapkričio mėnesį židinys iš esmės buvo užbaigtas įrengti, nors ir su minėtais trūkumais. Atsakovai leido židiniu naudotis. Nuo 2005 m. lapkričio iki 2006 m. vasario mėnesio ieškovės name buvo toliau vykdomi namo vidaus apdailos darbai, kūrenamas židinys, o 2006 m. vasario 10 d. name kilo gaisras. Gaisro metu namas smarkiai nukentėjo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centras nustatė, kad intensyviai kūrenant ugniakurę dėl aukštos ugniakurės temperatūros ir nepakankamo izoliacinio sluoksnio susiformavo du tarpusavyje nesusiję gaisro židiniai. Dėl sandaraus izoliacinio sluoksnio akumuliuodami ugniakurės išskiriamą šilumą, medžio rąstai degė smilkimu (degimas be liepsnos) gana ilgą laiką, kol vienas židinių buvo surastas ir užgesintas, tačiau antras židinys pastebėtas nebuvo, nuo jo gaisras plito į viršų, dėl ko užsidegė prie medžio rąstų pritvirtinti neapsaugoti elektros instaliacijos laidai. Užsidegus elektros instaliacijos laidų izoliacijai, gaisras per perdangoje esančias ertmes išplito į kitas pastato patalpas. Specialistai konstatavo, kad kieto kuro ugniakurės įrengimas pastate neatitiko statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ ir statybos taisyklių ST 8860237.02:1998 „Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“ reikalavimų, t.y. nebuvo išlaikyti saugūs atstumai iki degių pastato konstrukcijų, neteisingai parinkta ugniakurės įrengimo vieta. Ieškovė atliko namo rekonstrukciją-atstatymą po gaisro. Nurodė, kad išleido 53 275,06 Lt namo atstatymo darbams.

Atsiliepimas

Atsakovas A. K. nurodė, kad ieškovė yra pati kalta dėl atsiradusios žalos. Pažymėjo, kad ieškovė prieš pradėdama gyvenamojo darbo statybos darbus privalėjo parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą, o vykdydama statybos darbus atlikti statybos techninę priežiūrą. Statant gyvenamąjį namą ieškovė privalėjo turėti projektą, kuriame turėjo būti numatyta kieto kuro židinio vieta, statinio gaisrinės saugos priemonės, apribojančios gaisro kilimo galimybę ir ugnies bei dūmų plitimą statomame gyvenamajame name. Nesant išpildytiems šiems reikalavimams, statinio projektas neatitiko įstatymo reikalavimų, statomas gyvenamasis namas buvo nesaugus priešgaisriniu atžvilgiu ir tai nuo pat statybos pradžios sudarė prielaidas gyvenamajame name kilti gaisrui, o ieškovė apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tinkamas židinio parinkimas buvo ieškovės pareiga, židinio pastatymo vietą nurodė ieškovas prie degios pertvaros, nes nebuvo projekto ir aiškinamojo akto paruošto prieš gaunat statybos leidimą. Pagrindinį židinio elementą, ugniakurą, pateikė ieškovė. Ieškovei židinį įrengiant ūkio būdu, visos rangovo teises ir pareigas turėjo ieškovė, o ne atsakovas. Būtent ieškovė prisiėmė visą riziką ir vadovaujantis Statybos įstatymo 15 str. 7 d. privalėjo užtikrinti, kad židinys būtų įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovas mano, kad gaisras kilo dėl netinkamai įrengtos elektros instaliacijos. Gaisrinių tyrimo centras konstatavo, kad ugniakuras buvo intensyviai kūrenamas, nors tokio tipo židiniuose kuro atsargos papildomos įdedant nedaug kuro: 2-3 malkas. Taip pat rašte buvo nurodyta, kad medžio sienos rąstai degė smilkimu, t.y. be liepsnos, dėl ko užsidegė prie medžio rastų pritvirtinti neapsaugoti elektros instaliacijos laidai, o užsidegus elektros instaliacijos laidų izoliacijai gaisras per perdangoje esančias ertmes išplito į kitas pastato patalpas. Tai parodo, kad atvira liepsna kilo nuo užsidegusių elektros laidų, pažeidžiant normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus įrengta elektros laidų instaliacija, nuo kurios ir kilo atvira liepsna, galėjo būti pagrindine kilusio gaisro priežastimi. Nurodė, kad ieškovė pradėjo eksploatuoti židinį pažeisdama Statybos įstatymo 24 str. reikalavimus, kadangi jame yra nustatyta, kad pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys (jo dalis, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus. Todėl ieškovė iki pripažinimo statinį tinkamu naudoti neturėjo teisės pradėti naudoti šildymo, elektros instaliacijos įrenginių, tame tarpe pardėti kūrenti židinį. Ieškovės reikalaujama priteisti žala už 57215,06 Lt neįrodyta, nes iki gaisro atliktų darbų vertė buvo pagal pateiktus dokumentus yra 13 216,34 Lt. Pabrėžė, kad nėra jokios ekspertizės išvados, kurioje būtų nurodyta patalpų remonto kaina, patirtus nuostolius galima vertinti tik iš gaisrininkų pateiktų pažymų, nes nuostolių dydis buvo skaičiuojamas praėjus 33 mėnesiam po įvykio. Atsakovas prašė teismo, ieškinio patenkinimo atveju, atsižvelgti į jo sunkią turtinę padėtį.

Šalies argumentai

Atsakovas B. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pas ieškovę nedirbo. Pažymėjo, kad nėra jokių įrodymų, jog iki gaisro buvo pastatytas statinys, buvo atlikti darbai, kuriuos reikėjo iš naujo atlikti po gaisro. Nėra jokio oficialaus dokumento patvirtinančio, kad iki gaisro statinyje buvo atlikti darbai. Nurodė, jog atsakovo kaltė yra įrodinėjama A. R. (suinteresuoto asmens) ir A. K. (vengiančio prisiimti visą atsakomybę) parodymais. Mano, kad dėl atsiradusios žalos yra kaltas A. R., jo tėvas B. R., kuris prižiūrėjo statybos darbus. Mano, kad dokumentai įrodantys žalos sumą neturi įrodomosios galios, kadangi nei viename kvite nėra nurodyta, kas pirko ir kam pirktos medžiagos buvo panaudotos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų ieškovės I. Ž. naudai 28587,53 Lt nuostolių atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės valstybės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad ieškovė yra nebaigto statyti gyvenamojo namo savininkė (1 I., b.l.10,11). Teismas atmetė atsakovo B. J. argumentus, kad jis neprisidėjo prie židinio statybos. Į bylą pateikta vizitinė kortelė, kurioje B. J. ir A. K. yra nurodyti niekada neegzistavusios individualios įmonės „Židinių statyba“ savininkais, atsakovo A. K. byloje duoti paaiškinimai (II t., b.l.199), ieškovės įgalioto ir jos vardu statybos darbus organizavusio liudytojo A. R. paaiškinimai (II t., b.l. 175-178), liudytojo A. J., kuris rekomendavo ieškovei atsakovus kaip židinio meistrus, paaiškinimai (II t., b.l. 200), ieškovės kaimynystėje gyvenančio jos brolio liudytojo B. R. paaiškinimai (II t., b.l. 201) patvirtino, kad abu atsakovai priėmė ieškovės užsakymą dėl židinio statybos, abu tarėsi su ieškovės įgaliotu asmeniu dėl židinio vietos parinkimo, abu atsakovai rūpinosi ir pirko statybines medžiagas, dalinosi pinigais. Nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta rašytinė sutartis. Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.192 str. 3 d., nurodė, kad sutartis gali būti sudaroma priimant vykdyti užsakymą. Byloje buvo nustatyta, kad ieškovė per savo atstovą A. R. kreipėsi į atsakovus dėl židinio įrengimo, o pastarieji sutiko jį įrengti. Iš to seka, kad pastarieji abiejų šalių veiksmai buvo pakankami sutartiniams santykiams atsirasti. LR CK 6.681 str. 4 d. nustato, kad jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Kadangi ieškovę ir atsakovus siejo sutartiniai santykiai, tai ieškovės ir atsakovų atsakomybės klausimas dėl sutartinių prievolių nevykdymo ar netinkamo vykdymo spręstinas pagal vartojimo rangos sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas (LR CK 6.672-6.680 str.), taip pat pagal bendrąsias rangos sutarties nuostatas (LR CK 6.644-6.671str.). Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad židinį įrengė pažeisdami statybos reikalavimus. Teismas, remdamasis Gaisrinių tyrimų centras raštu (II t., b.l. 121-122) konstatavo, kad kieto kuro ugniakurės įrengimas pastate neatitiko statybos techninio reglamento STR2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ ir statybos taisyklių ST 8860237.02:1998 „Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“ reikalavimų, t.y. nebuvo išlaikyti saugūs atstumai iki degių pastatų konstrukcijų, neteisingai parinkta ugniakurės įrengimo vieta. Atsakovų samprotavimai ir aiškinimai, kad gaisrą sukėlė netinkama elektros instaliacija, yra neparemti įrodymais, prieštarauja gaisro tyrimo specialistų išvadoms, todėl juos atmetė. Nurodė, jog LR CK 6.663 str. 2. įpareigoja rangovą parinkti tinkamą židinio vietą ir tinkamai jį įrengti. Pabrėžė, jog LR CK 6.644 str. 3 d. numato, kad rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus (LR CK 6.645 str. 3 d.) ir kaip minėta, rangovo pareiga buvo laikytis privalomų atliekamų darbų reikalavimų (CK 6.663 str. 2.). Todėl, nepaisant ieškovės pageidavimų dėl židinio vietos, parinkti tinkamą jo vietą buvo atsakovų pareiga. Atsakovų nesąžiningas elgesys sąlygojo ieškovės turtiniams interesams žalos atsiradimą, kadangi jie prisistatė židinių įrenginėjimo specialistais ir židinių įmonės savininkais. Teismas iš dalies sutiko su atsakovų pozicija, kad žala atsirado ir dėl ieškovės kaltų veiksmų. Pažymėjo, kad ieškovei leidimas namo statybai buvo išduotas po gaisro 2006-03-15 (II t, b.l. 68). Tuo metu galiojusi LR CK 4.103 str. 1 d. redakcija nustatė, kad jeigu fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). Tačiau 2006-02-10 kuomet kilo gaisras, ieškovė neturėjo teisės naudotis židiniu, nes ieškovės namas buvo pastatytas be projekto, be statybos leidimo ir nebuvo pripažintas tinkamu naudoti. Remiantis Gaisrinių tyrimų centro raštu darytina išvada, kad gaisrui padėjo išplisti netinkamai įrengta elektros instaliacija, todėl darytina išvada, kad ieškovė neteisėtai naudodamasi namu, kurio priešgaisrinė sauga nebuvo tikrinama ir kuris nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, savo kaltais veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo. Taip pat raštas patvirtino, kad gaisras ieškovės name kilo ne tik 2006-02-10 bet ir dieną prieš tai. Gaisro židinys nebuvo pastebėtas, kuris naktį iš 2006 m. vasario 9 d. į 10 d. išplito ir sudegino ieškovės namo vidų. Atsakomybė dėl nerūpestingo ir neapdairaus elgesio t.y., kad 2006-02-09 pastebėjus gaisrą ieškovės name nebuvo kviečiama priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, toliau buvo kūrenamas židinys, tenka ieškovei. Pažymėjo, kad ieškovės nurodytą nuostolių sumą patvirtina ieškovės pateiktos sąskaitos už statybines prekes ir medžiagas bei darbų atlikimo sutartys. Už ieškovės lėšas pirkta židinio įranga ir medžiagos gaisro metu sudegė ir tapo netinkamos naudoti, todėl ieškovė patyrė dar 3900 Lt nuostolių. Viso ieškovės patirtų nuostolių suma sudaro 57175,06 Lt (LR CK 6.249 str.). Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės kaltę dėl nuostolių atsiradimo, sumažino ieškovės prašomą priteisti nuostolių atlyginimą 50 procentų. Todėl iš atsakovų ieškovei priteisė 28587,53 Lt nuostolių. Teismas atmetė atsakovo A. K. prašymą sumažinti nuostolių atlyginimo dydį ir atsižvelgti į jo turtinę padėtį, pažymėjo, kad žala buvo padaryta ieškovės vieninteliam būstui, ieškovė yra senyvo amžiaus, gyvena iš senatvės pensijos. Ieškovės turtinė padėtis nėra geresnė nei atsakovo, todėl atsakovo prašymas nebuvo tenkinamas.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo kovo 10 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą, pilnai tenkinti ieškovės ieškinį, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su teismo argumentu, jog ieškovė neturėjo teisės 2006-02-10 naudotis židiniu, nes ieškovės namas-statinys buvo pastatytas be projekto, be statybos leidimo ir nebuvo pripažintas tinkamu naudoti. Pažymėjo, jog atsakovai atliko ne statybos darbus, o atliko židinio kapsulės montavimą. Atsakovai nepastatė nei vieno objekto, galinčio vadintis „statiniu“ LR Statybos įstatymo 2 str. 2 d. prasme. Nėra nei vieno teisės akto, reikalaujančio leidimo ar projekto židinio kapsulės montavimui. Atsakovas A. K. 2009-01-07 teismo posėdyje pripažino, jog iš ieškovės nereikalavo statybos leidimo, namo projektų ar planų. Sumontavus židinio kapsulę atsakovai patys ja pakūrė ir leido ja naudotis. Namo statybos iki statybos leidimo išdavimo automatiškai nedaro namo statybų neteisėtomis. Namo statybos iki statybos leidimo išdavimo automatiškai nereiškia, kad namui galima daryti žalą. Nesutinka su teismo argumentu, jog remiantis Gaisrinių tyrimų centro raštu, netinkamai įrengta elektros instaliacija padėjo išplisti gaisrui. Pažymėjo, jog rašte nurodyta, kad gaisras išplito per perdangoje esančias ertmes ir išplito į kitas pastato patalpas. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad gaisras išplito elektros instaliacijos laidais arba jų išdėstymo kryptimis. Nesutinka su teismo išvada, jog ieškovė elgėsi neapdairiai, t.y. pastebėjus 2006-02-09 gaisrą neiškvietė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, toliau kūreno židinį. Nurodo, jog ieškovės brolis B. R. pastebėjęs rūką, pradėjo ieškoti židinio, ėmėsi visų veiksmų jam užgesinti, ir židinys nebuvo toliau kūrenamas. Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.248 str. 4 d., turėjo nustatyti aiškią šalių atsakomybės proporciją, tačiau nepasisakė, kodėl sumažino ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą būtent 50 procentų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovė palaikė savo reikalavimus ir nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog atsakovai užsakymą priėmė už atlygį, gavo dalį pinigų avansu. Pažymi, jog rašybos dėl sklypo numeracijos apsirinkimas atsitiko dėl to, kad A. R. suklydo kreipęsis į Gaisrinių tyrimo centrą ir nurodė savo sklypo Nr. 406. Suklydimo faktą įrodo, tai, jog prašyme buvo nurodytas ieškovės sklypo identifikacijos numeris 21 a. Nurodo, jog atsakovas A. K. nuslėpė nuo teismo tą faktą, kad bylos nagrinėjimo metu 2008-09-26 realizavo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kurie liudija apie tai, kokie statybos darbai buvo atlikti iki gaisro – viso darbų už 38 413,02 Lt. Ieškovė galėjo pateikti į bylą tik tuos duomenis apie name iki gaisro atliktus darbus, kurie nesudegė po gaisro. Viso ieškovės išlaidos namo atstatymui po gaisro sudarė 53 275,06 Lt. Pažymi, jog atsakovo B. J. pateikti parodymai teismo posėdyje buvo prieštaringi, teismo posėdyje teigė, kad ieškovės namo nebuvo matęs, vėliau nurodė, jog buvo porąkart atvažiavęs į jį, taip pat byloje dalyvavę liudytojai patvirtino atsakovo dalyvavimą montuojant židinio kapsulę. Pažymi, jog jei atsakovui kilo abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jis turėjo teisę reikšti teisėjui nušalinimą bylos nagrinėjimo metu.

Šalies argumentai

Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo kovo 10 d. sprendimą ir šioje byloje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o jei teismas netenkintų apelianto prašymo arba priimtų kitą sprendimą, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Nesutinka su teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais. Nurodo, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl apelianto argumento, jog tarp šalių turėjo būti sudaryta rašytinė sutartis (LR CK 1.73 str.). Teismas nustatęs, kad ieškovę ir atsakovus sieja sutartiniai santykiai, turėjo nustatyti vieną iš būtinųjų vartojimo rangos sutarčiai sąlygų – atlygintinumą. LR CK 6.672 str. numatyta, jog užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Tuo tarpu užsakovė nepriėmė darbo rezultato ir už jį nesumokėjo, todėl teismo išvada, kad ginčo šalis siejo vartojimo rangos sutartiniai santykiai yra nepagrįsta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl teisinių sutarties nesudarymo pasekmių, privalėjo vadovautis LR Statybos įstatymu, kuriame nustatyta, kad ieškovė kaip statytoja (užsakovė) yra atsakinga, kai statyba vykdoma nesudarius rangos sutarties (ūkio būdu), todėl užsakovas vykdydamas statybą ūkio būdu, turi įstatymo nustatytas rangovo teises ir pareigas (LR Statybos įstatymo 15 str. 7 d.). Pažymi, jog teismas, remdamasis Gaisrinių tyrimų centro raštu, konstatavo, kad kieto kuro ugniakurės įrengimas pastate neatitiko statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, nors rėmėsi dar neįsigaliojusiu reglamentu, nes židinys buvo įrengtas 2005 m. lapkričio mėn., o reglamentas įsigaliojo 2006-01-01. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl apelianto argumento, kad įrenginėjant židinį saugūs atstumai iki degių konstrukcijų buvo išlaikyti ir statant židinį statybos taisyklių reikalavimai nebuvo pažeisti. Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 24 str. 1 d. reikalavimais ieškovė, prisiėmė visą riziką dėl galinčių kilti ir kilusių pasekmių. Remiantis LR CK 6.694 str. 3 d. jei užsakovas pradeda naudotis statiniu iki jo priėmimo, statinio atsitiktinio žuvimo rizika tenka užsakovui, jei sutartis nenumato ko kita. Teismo išvada, jog atsakovai neišlaikė saugių atstumų iki degių pastato konstrukcijų yra nelogiška, kadangi ieškovės namas buvo pastatytas be projekto ir be statybos leidimo. O neturint projekto neįmanoma žinoti atstumų iki degių pastato konstrukcijų. Teismo teiginys, jog atsakovai ieškovei prisistatė kaip židinių įrengimo specialistai neatitinka tikrovės, nes atsakovai niekada nebuvo susitikę su ieškove. Taip pat teismas nevertino A. R. ir B. R. elgesio ir jų santykio su byla, ieškove ir jos turtu. Atkreipia dėmesį, kad daugelyje dokumentų patvirtinančių gaisrą buvo nurodyta, kad gaisras kilo sklype Nr. 406, o ne Nr. 405. Mano, kad teismas neatkreipė dėmesio į apelianto nurodytas aplinkybes dėl jo blogos turtinės padėties. Pažymi, kad jo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės. Atsakovas augina tris vaikus, jo žmona yra vaiko priežiūros atostogose, apeliantas gauna minimalias pajamas. Tuo tarpu ieškovė nuosavybės teise valdo po gaisro atstatytą namą ir butą esanti Smėlio g. 7-18, Vilniuje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuostolių dydis buvo skaičiuojamas praėjus trims metams po įvykio. Taip pat nevertino tos aplinkybės, jog formaliai ieškovė neturėjo ką atstatinėti, nes nekilnojamojo turto registre duomenų apie ieškovės statomą ar pastatytą namą, nebuvo.

Atsakovas B. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo kovo 10 d. sprendimą ir šioje byloje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog su teismo sprendimu nesutinka. Pažymi, jog nei su ieškove nei su atsakovu A. K. nesiejo jokie santykiai. Pažymėjo, jog 2003 m. abu atsakovai dirbo kartu UAB „Židinio meistrai“, planavo atidaryti bendrą individualią įmonę, tačiau planai nebuvo įgyvendinti ir iš atsakovų verslo plano liko tik bendros vizitinės kortelės. Nuo 2004 m. rugpjūčio 10 d. apeliantas pradėjo dirbti kitoje įmonėje, todėl atsakovų keliai išsiskyrė. Tikėtina, kad atsakovas A. K. vengia prisiimti sau kaltę. Pažymi, jog apelianto vardu nebuvo pasirašyti kokie su židinio statybos darbais susiję dokumentai. Nepagrįstas A. K. argumentas, jog dalinosi pinigus su apeliantu, kadangi byloje nurodyta, jog atsakovai gavo 3900 Lt, tuo tarpu visos statybai skirtos medžiagos atsiėjo 4477 Lt. Nurodė, jog teismas neteisingai vertino atsakovų argumentus dėl ieškovės namo gaisro priežasčių. Gaisrinių tyrimų centro rašte buvo konstatuota, kad buvo neišlaikyti saugūs atstumai iki degių pastatų konstrukcijų, neteisingai parinkta ugniakurės įrengimo vieta. Išvadose nurodyta, jog gaisrui išplisti padėjo netinkamai įrengta elektros instaliacija ir jei ji būtų tinkamai įrengta, ieškovė būtų nepatyrusi nuostolių. Pažymi, jog ieškovė ugniakure naudojosi iki pabaigiant statybos darbus, tuo pažeisdama LR Statybos įstatymo 4 str. 1 d. ir 24 str. reikalavimus. Įrodymų, jog atsakovai leido ieškovei naudotis ugniakuru byloje nėra. Taip pat byloje nėra įrodymų, kokie apdailos darbai buvo atlikti iki gaisro. Pažymi, jog nuostoliai turėtų būti vertinami atitinkamais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis, ekspertizės aktais. Medžiagų įsigijimą patvirtinantys dokumentai neįrodo, jog medžiagos buvo panaudotos ieškovės atstatomame name: ant sąskaitų-faktūrų pažymėta, jog medžiagas pirko A. R., tačiau nenurodytas prekių pristatymo adresas; kitose sąskaitose-faktūrose nenurodytas nei gavėjas, nei gavėjo adresas; ant kitų dokumentų nurodytas ne ieškovės ginčo namo adresas, bet kitas; kitose sąskaitos faktūrose nurodytas A. R. adresas. Pažymi, jog 2006-04-24 rangos sutartyje tarp ieškovės ir UAB „Šilkaitė“ nurodyta darbo vieta – Salininkų g. 40a, tuo tarpu šis adresas ieškovės statiniui buvo suteiktas tik 2007-01-09, todėl akivaizdu, kad rangos sutartis buvo surašyta atbuline data. Taip pat prašo atkreipt teismo dėmesį į tai, kad ieškovės pateiktose rangos sutartyse nurodyti atlikti darbai sutampa, t.y. tuos pačius darbus atliko skirtingi rangovai. Todėl daro išvadą, kad rangos sutartys buvo rengiamos tam, kad padidintų atliktų darbų kainą ir atlygintinos žalos dydį. Pažymi, jog pirmos instancijos teismo teisėjas V. S. negalėjo dalyvauti byloje ir turėjo nusišalinti, kadangi jis ir ieškovės advokatė Natalija Kaminskienė yra susiję darbo santykiais, dėstytojauja Mykolo Romerio universitete.

Atsiliepimas

Atsakovas B. J. atsiliepimu į apeliacinius skundus nurodo, jog sutinka su atsakovo A. K. argumentais, tačiau su ieškovės nesutinka. Pažymi, jog ieškovė pradėdama naudotis židiniu, kurio pastatymo vieta nebuvo numatyta namo projekte prisiėmė visą riziką ir atsakomybę už kilusius padarinius. Teismas teisingai nurodė, jog netinkamas pastato elektros instaliacijos įrengimas įtakojo žalos atsiradimą. Liudytojas G. V. nurodė, jog B. R., 2009-02-09 pastebėjęs gaisrą, atsisakė kviesti priešgaisrinę apsaugos tarnybą. Tai įrodo, jog ieškovė, veikdama per savo artimuosius, netinkamai rūpinosi turtu, naudojosi nepriduotu židiniu, netinkamai įrengta elektros instaliacija, kas įtakojo žalos atsiradimą. Pažymi, jog iš Gaisrinių tyrimų centro rašto matyti, jog atsakovai naudojo medžiagas, kurios atitiko keliamus reikalavimus. Vadovaujantis LR Statybų įstatymo 24 str. 1 d. ieškovė pradėdama naudotis statiniu iki jo priėmimo, statinio atsitiktinio žuvimo rizika prisiėmė sau.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovų apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešas interesas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra gyvenamojo namo, esančio SB „Medicinos darbuotojų“, Salininkų g.40A, Vilniuje, savininkė (I t., b.l.10-11). 2006 m. vasario 10 d. ieškovės name kilo gaisras (I t., b.l.17). Šio fakto byloje niekas neginčijo. Kad gaisras kilo ieškovės name, vėliau po gaisro buvo atstatomas būtent ieškovei priklausantis namas, patvirtina bylos rašytiniai įrodymai bei šalių ir byloje apklaustų liudytojų parodymai. Atsakovai nurodo, kad gaisras ieškovės name kilo dėl elektros instaliacijos, tačiau teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, atmeta tokius atsakovų teiginius. Gaisrinių tyrimų centro 2006-03-02 išvadoje (I t., b.l.18-19) nurodoma, kad gaisras ieškovės name kilo iš esmės dėl netinkamai įrengto kieto kuro židinio. Išvadoje nurodoma, kad intensyviai kūrenant ugniakurę dėl aukštos ugniakurės temperatūros ir nepakankamo izoliacinio sluoksnio susiformavo du tarpusavyje nesusiję gaisro židiniai. Dėl sandaraus izoliacinio sluoksnio akumuliuodami ugniakurės išskiriamą šilumą medžio rąstai degė smilkimu gana ilgą laiką, kol nuo antrojo nepastebėto ir neužgesinto židinio gaisras plito į viršų. Tokią išvadą grindė tuo, kad nuardžius tarp rąstų sienos ir ugniakurės atsakovų sudėtą šilumos izoliaciją, pastebėta, kad ant medžio drožlių ir cemento plokštės aiškia matyti aukštos temperatūros poveikis nuo apačios, už kieto kuro ugniakurės prie medžio rąstų sienos buvo pritvirtinti du skardiniai loviai, po kuriais užfiksuotas nestiprus apanglėjusios medienos sluoksnis per visą šių lovių ilgį iki pat patalpos lubų, o du gaisro židiniai yra prie pat minėtų skardinių lovių. Tai patvirtina ir Gaisrinių tyrimų centro specialistų padarytos nuotraukos (II t., b.l.123). Liudytojas G. V. nurodė, kad 2006 m. vasario 9 d. jis su kolega, name pastebėjus dūmus, nuo virtuvės pusės išpjovė rąstų sienos dalį ties vienų žemesniuoju gaisro židiniu ir pamatė, kad nuo židinio pusės rąstų siena ruseno žiežirbomis. Iš nuotraukų matyti, kad elektros instaliacijos laidai yra kitoje sienos pusėje nei židinys. Taigi, gaisro židinys buvo kitoje sienos pusėje nei elektros instaliacijos laidai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindinė gaisro kilimo priežastis buvo neteisingai įrengtas kieto kuro židinys ir kad būtent nuo jo kilo gaisras ieškovės name. Gaisrinių tyrimo centro išvada nuosekli, visumoje su kitais įrodymais patvirtina, kad gaisras kilo nuo neteisingai įrengto židinio. Elektros instaliacijos laidai užsidegė nuo to, kad ugnis plito siena. Kadangi užsidegė medinė rąstų siena, todėl nepriklausomai nuo to, ar elektros laidų būtų ant tos sienos ar ne, ugnis šia siena vis tiek plistų į viršų. Aplinkybė, kad kitoje nuo židinio sienos pusėje privirtinti elektros instaliacijos laidai buvo neapsaugoti, tik galėjo kažkiek palengvinti ar paspartinti ugnies plitimą, tačiau ne ši aplinkybė iš esmės sąlygojo ugnies plitimą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro iš minėtos Gaisrinių tyrimų centro išvados, nuotraukų bei kitų byloje esančių įrodymų. Šalys byloje neprašė skirti gaisro priežasties nustatymo ekspertizės, atsakovai pateikė tik savo samprotavimus apie gaisro kilimo priežastis, tačiau Gaisrinių tyrimų centre dirba asmenys, turintys tam specialių žinių ir tokius tyrimus daro pagal savo darbo pobūdį, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi minėta Gaisrinių tyrimų centro išvada. Atsakovų argumentai nepaneigia minėtos išvados.

Pagal LR CPK 177 str. 1 d. įrodymai yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėti duomenys gali būti nustatomi šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais bei kitokiais įrodymais. Pagal LR CPK 189 str. 1 d. liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Byloje apklausti liudytojai A. R., B. R., atsakovas A. K. patvirtino, kad ieškovės name židinio įrengimo darbus atliko abu atsakovai- A. K. ir B. J.. Paneigti minėtų asmenų paaiškinimus ar parodymus vien dėl to, kad liudytojai yra ieškovės giminaičiai, o atsakovas A. K. suinteresuotas bylos baigtimi, negalima. Atsakovas B. J. nepateikė į bylą įrodymų, kad atsakovas A. K. ar liudytojai teikia melagingus parodymus, kad tuo laikotarpiu, kai buvo įrenginėjamas židinys, negalėjo objektyviai dalyvauti jo įrengime, nepateikė. Bendra atsakovų vizitinė kortelė bei fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas atsakovo B. J. automobilis prie ieškovės namo, patys savaime neįrodo, kad atsakovas B. J. dirbo ieškovės name, tačiau visumoje su kitais įrodymais patvirtina ieškovės teiginius, kad abu atsakovai įrenginėjo ieškovės name židinį. Tai, kad fizinius įrengimo darbus atlikinėjo A. K., nepaneigia atsakovo B. J. dalyvavimo įrengiant židinį, nes liudytojų parodymai ir atsakovo A. K. paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė susitarė su abiem atsakovais dėl darbų atlikimo, ieškovės įgaliotas asmuo bendravo su A. K. per B. J., B. J. rūpinosi reikalingų darbams medžiagų tiekimu. T.y. atsakovai buvo pasiskirstę darbo funkcijas, tačiau abu prisidėjo prie židinio įrengimo, todėl už darbų atlikimo metu padarytą žalą abu atsako solidariai (LR CK 6.6 str., 6.651 str. 1 d.). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta atsakovo B. J. apeliacinio skundo argumentus, kad jis nedalyvavo įrengiant ieškovės name kieto kuro židinį.

Pagal LR CPK 197 str. 1 d. rašytiniai įrodymai yra dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Be to, pagal LR CPK 220 str. įrodymais byloje gali būti ir nuotraukos, vaizdo įrašai. Byloje yra ieškovės gyvenamojo namo nuotraukos prieš jame kilusį gaisrą, tuoj po gaisro ir po atstatymo darbų po gaisro atlikimo. Ieškovė pateikė į bylą rangos sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl statybos darbų atlikimo, pateikė čekius, kvitus bei kitus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius po gaisro atliktų darbų vertę bei apimtį. Taip pat ieškovė pateikė išlikusią dalį statybos, remonto darbų apimtį ir vertę patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtino atliktų darbų apimtį iki 2006 m. vasario mėn. kilusio gaisro. Apklausti byloje liudytojais asmenys, sudarę su ieškove rangos sutartis, patvirtino darbų atlikimo pas ieškovę faktą ir apimtį. Kaip matyti iš kasos čekių, juose fiziškai nėra galimybės nurodyti prekes įsigyjantį asmenį, nes teisės aktai tokio reikalavimo nenumato, tai kad kvituose nėra nurodytas pirkėjo adresas, ar kad pirkėju nurodomas A. R., neturi esminės reikšmės ginčui, nes A. R. buvo įgaliotas ieškovės vardu organizuoti jos namo statybos, remonto darbus (I t., b.l. 12-13). Taigi, minėti įrodymai visumoje, tiek ieškovės pateikti įrodymai apie patirtas atstatymo išlaidas, tiek po gaisro padarytos namo nuotraukos, iš kurių matyti, kad visą namą po gaisro iš naujo viduje reikėjo įrenginėti, reikėjo keisti visus langus, duris, iš naujo įrenginėti pertvaras, kad iki gaisro buvo atlikti beveik visi vidaus apdailos darbai, patvirtina, kad ieškovė atliko visus ieškinyje nurodytus darbus, įrodė dėl atsakovų netinkamai atliktų darbų padarytą žalą. Ieškovė, kaip minėta įrodė atsakovų veiksmais padarytą jai žalos faktą ir jos dydį, o atsakovai nepateikė tai paneigiančių įrodymų.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, atstovaujama A. R., ir atsakovai susitarė dėl kierto kuro židinio įrengimo jos namuose. Be to, medžiagas kieto kuro įrengimui pagal tarpusavio susitarimą turėjo pirkti atsakovai iš ieškovės perduotų pinigų, išskyrus pačią židinio kapsulę. Rašytinės sutarties šalys nesudarė, tačiau konkliudentiniais veiksmais sudarė rangos sutartį, nes būtent tokią sutarties rūšį atitinka šalių susitarimas (LR CK 6.644 str.). Be to, kadangi ieškovė yra fizinis asmuo ir įsirenginėjo židinį asmeniniams poreikiams, todėl šalių santykiams turi būti taikomos ir vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos (LR CK 6.672 str. 1 d.). Ieškovė yra užsakovė, o atsakovai rangovai ir jie yra atsakingi už savo darbo rezultatą prieš ieškovę (LR CK 6.663 str.). Nors rangos sutartis tarp šalių turėjo būti sudaryta rašytinės formos, tačiau šios formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančia, nes tokios konkrečios pasekmės nenumato įstatymas. Atsakovas A. K. neteisingai aiškina LR CK 1.93 str. 1 d., nes minėta norma numato, kad sutartis, sudaryta nesilaikant įstatymo nustatytos formos, negalioja tik tokiu atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Rangą bei vartojimą rangą reglamentuojančios teisės normos, LR CK 1.73 str. nenumato tokios pasekmės, nesilaikant rašytinės formos. Tai, kad ieškovė nepriėmė atsakovų darbo ir jiems nesumokėjo už darbus, ginčo esmės nekeičia, nes šalys pripažino, kad atsakovai neužbaigė visų židinio įrengimo darbų, nes neužbaigė apdailos darbų, ir tai nedaro tarp šalių sudarytą sutartį neatlygintine.

Tai, kad ieškovės namas tuo metu, kai atsakovai įrenginėjo židinį, buvo statomas be leidimo statybai, židinys pradėtas naudoti neįvykdžius namo pripažinimo tinkamu naudoti procedūros, nepaneigia gaisro kilimo priežasties ir atsakovų kaltės. Nors ir be leidimo statybai, tačiau namas buvo pastatytas, o dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių netinkamų židinio įrengimu, jam buvo padaryta žala, ir statybos leidimo nebuvimas nepaneigia žalos fakto ir jos atlyginimo būtinumo. Piežastinio ryšio tarp statybos leidimo nebuvimo ir kilusio gaisro nėra. Namo projektas buvo parengtas 2005 metais, tai patvirtina byloje esantis toks projektas. Atsakovai ieškovei buvo pristatyti kaip asmenys, profesionaliai užsiimantys židinių įrengimu, jai buvo pateikta jų bendra vizitinė kortelė, atsakovai sutiko įrengti židinį, todėl ieškovei pagrįstai nebuvo pagrindo abejoti jų kompetencija. Atsakovai, kaip verslininkai ir užsiimantys židinių įrenginėjimo veikla, turėjo žinoti, kurioje vietoje židinio negalima įrengti, ir ieškovei ar jos įgaliotam asmeniui prašant įrengti židinį neleistinoje vietoje, jie turėjo atsisakyti tai daryti ir pasiūlyti tinkamą vietą. O įrenginėdami židinį turėjo taip įrengti, kad jis nekeltų pavojaus ir nebūtų gaisro kilimo priežastimi. Židinys buvo skirtas intesyviam naudojimui (II t., b.l.36). Jeigu būtų pažeista židinio naudojimo instrukcija dėl jo per intensyvaus naudojimo, būtų trūkusi židinio sienelė, tačiau tokie duomenys neužfiksuoti byloje (II t., b.l.36). Namo pripažinimo tinkamu naudoti metu namo sienos nėra ardomos, o židinio kapsulės šilumos izoliacija buvo paslėpta po apdaila ir todėl židinio įrengimo trūkumai nebūtų pastebėti. Pirmą kartą židinį užkūrė atsakovai ir tolesnis jo naudojimas be formalios gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti procedūros negalėjo lemti gaisro kilimo. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo A. K. argumentą dėl LR CK 6.694 str. 3 d. taikymo, kadangi atsakovai įrengė židinį, o ne pastatė statinį. Be to, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų negali ieškovei pereiti atsitiktinio žuvimo rizika. Netinkamai įrengus židinį, padaromi neteisėti veiksmai, dėl kurių padarytą žalą privalo atlyginti tokius neteisėtus veiksmus padarę asmenys (LR CK 6.245 st., 6.246 str., 6.249 str., 6.251 str.). Atsakovai netinkamai įrengė židinį, pažeisdami įrengimo taisykles, t.y. atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to ieškovei buvo padaryta žala, kurią privalo atlyginti atsakovai. Nors statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 įsigaliojo tik nuo 2006-01-01, tačiau Gaisrinių tyrimų centro 2006-03-02 išvadoje nurodoma, kad buvo pažeistas ne tik minėtas reglamentas, bet ir statybos taisyklės ST 8860237.02:1998 2ieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“, galiojusios židinio įrengimo metu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo atsižvelgti į atsakovo A. K. turtinę padėtį. Atsakovas savo sąmoningais veiksmais pablogino savo turtinę padėtį, parduodamas turėtą butą. Gautų už butą pinigų pakaktų žalai atlyginti, nes atsakovai abu solidairiai atsakingi. Be to, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo, nes ji yra pensinio amžiaus, o namas yra jos vienintelis būstas.

Teisėjų kolegija atmeta astakovo B. J. apelaicinio skundo argumentą, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. LR CPK 65-66 str. numato teisėjo nušalinimo pagrindus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šalys nušalinimo teisėjui nepareiškė. Tai, kad bylą nagrinėjęs teisėjas ir ieškovės atstovė dėsto viename universitete, nerodo teisėjo šališkumo, nes jie dirba skirtingose katedrose ir nėra susiję tarpusavio pavaldumo santykiais.

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neteisingai paskirstė kaltę tarp ieškovės ir atsakovų dėl gaisro kilimo. Pagal LR CK 6.248 str. 4 d. jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Atsižveldama į aukščiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindinė gaisro kilimo priežastis yra netinkami įrengtas židinis, tai, kad ieškovės namas nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, nesalygojo gaisro kilimo ir neturi priežastinio ryšio. Tačiau ieškovė bei jos įgaliotas asmuo buvo nepakankamai rūpestingi, kai 2006 m. vasario 9 d. pastebėję dūmus name, išpjovė rąstų sienoje skylę ir pamatė smilkstančius ir rūsenančius rąstus, neiškvietė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Taip pat neteisingas elektros instaliacijos įrengimas galėjo paspartinti ugnies plitimą. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl nurodytų priežasčių ir pati ieškovė prisidėjo prie žalos kilimo. Tačiau ieškovės veiksmai nežymiai sąlygojo žalos atsiradimą, todėl padaryta ir iš atsakovų priteistina žala mažintina 25 procentais, o ne 50 procentų, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko neteisingai pritaikė LR CK 6.248 str. 4 d. ir neteisingai nustatė ieškovės kaltės laipsnį (LR CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Todėl teismo sprendimas keistinas, padidinant ieškovei iš atsakovų priteistinos žalos dydį iki 42881 Lt (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Atitinkamai dėl nurodytų motyvų ieškovės apelaaicinis skundas tenkinamas iš dalies, o atsakovų apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Pakeitus teismo sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (LR CPK 93str. 4 d.). Ieškovė sumokėjo 2500 Lt advokatei už teisinę pagabą pirmos instancijos teisme ir 2500 Lt už teisinę pagalbą apelaicinės instancijos teisme, 267,63 Lt už antstolio išlaidas. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį, į LR CPK 93 str. 2 d., 98 str. 2 d. bei į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į ieškovo atstovų darbo ir laiko sąnaudas bei bylos sudėtingumą, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 2767,63 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei buvo sumokėjusi 120 Lt žyminio mokesčio, likusios jo dalie smokėjiams buvo atidėtas. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį, iš atsakovų patenkintoje ieškinio dalyje priteistinas žyminis mokestis valstybei (LR CPK 96 str.), todėl iš jų valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos padidintinos iki 1297 Lt, o atmestoje ieškinio dalyje valstybei žinimis mokestis priteistinas iš ieškovės, atitinkamai sumažinant teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei iki 329 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti ir minėtu teismo sprendimu ieškovei I. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) priteistą iš atsakovų A. K. ir B. J. solidariai nuostolių sumą padidinti iki 42881 (keturiasdešimt dviejų tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt vieno) litų.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovei I. Ž. priteistas iš atsakovų A. K. ir B. J. bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 2767,63 Lt.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimu valstybei priteistas iš ieškovės I. Ž. bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 329 Lt, o iš atsakovų A. K. ir B. J. priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 1297 Lt.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovei I. Ž. priteistas priteistas iš atsakovų A. K. ir B. J. 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo 42881 Lt sumos.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjos Dalia KačinskienėVirginija Volskienė